Mokestinis laikotarpis nustatomas pagal naujas taisykles

    LR pelno mokesčio įstatymas nustato, kad pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį. VMI viršininko 2025-10-21 įsakymu Nr. VA-95 patvirtintos pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamojo vieneto veiklos ypatybes, taisyklės, jos išdėstytos nauja redakcija. Straipsnyje aptarsime kitokio mokestinio laikotarpio nustatymo ypatumus.

Bendrosios nuostatos

 LR pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnis nustato, kad bendruoju atveju pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais, t. y. nuo sausio iki gruodžio. Tačiau mokesčių mokėtojas gali prašyti jam nustatyti kitokį nei kalendoriniai metai mokestinį laikotarpį. Tą jis gali padaryti vadovaudamasis Pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo, atsižvelgiant į apmokestinamojo vieneto veiklos ypatybes, taisyklėmis. Šios taisyklės nustato tvarką, pagal kurią įmonėms, atsižvelgiant į vienetų veiklos ypatybes, nustatomas kitoks pelno mokesčio mokestinis laikotarpis.

Įmonės veiklos ypatybės, į kurias gali būti atsižvelgiama, nustatant kitokį mokestinį laikotarpį, yra:

– veiklos sezoniškumas (veikla priklauso nuo veiklos intensyvumo ir (ar) didžiausios pajamų dalies gavimo tam tikru laikotarpiu);

–       mokestinis laikotarpis priklauso nuo patronuojančiosios įmonės finansinių metų ir pan.

PAVYZDŽIUI:

– Grupės finansinių metų sulyginimas. Lietuvos įmonė priklauso tarptautinei grupei, kurios finansiniai metai – nuo 04-01iki 03-31. Įmonė pagrindžia konsolidavimo ir planavimo poreikį.

– Sezoninis verslas. Žemės ūkio / rekreacijos bendrovė, kurios veiklos ciklas natūraliai tęsiasi nuo 07-01iki 06-30, pateikia veiklos ciklo ir atsargų apyvartos duomenis.

– Naujas vienetas metų viduryje. Bendrovė įregistruota 2025-09-10, o nuo 2026-04-01 jai nustatytas kitas laikotarpis (04-01–03-31). Pirmasis laikotarpis – nuo 2025-09-10 iki 2026-03-31 (trumpesnis). Nuo 2026-04-01 prasideda įprasti 12 mėn. „kitokie“ metai.

 Veiklos sezoniškumas

Veiklos sezoniškumas – tai reguliarus, iš anksto nuspėjamas pardavimų, sąnaudų ar kitų veiklos rodiklių svyravimas dėl metų laikų, švenčių ar ciklinių paklausos / pasiūlos veiksnių. Kitaip nei atsitiktiniai „šuoliai“, sezoniškumas kartojasi kasmet panašiu laiku ir panašiu intensyvumu.

Kaip tai atpažinti

– Rodikliai: mėnesiniai / ketvirtiniai pardavimai, užsakymų kiekiai, darbo sąnaudos (valandos), atsargų apyvarta.

– Įrodymai: bent 2–3 metų duomenys, rodantys pasikartojančius pakilimus ir nuosmūkius, biudžetai / užsakymų grafikai, sutartys su klientais, kuriose matyti tiekimo „langai“.

– Matavimai: pakilimo mėnesių dalis vertinant metinius pardavimus (pvz., liepa–rugpjūtis = 45 % metinių pajamų), koeficientų variacija tarp mėnesių, sezoninis indeksas (mėnesio rezultatas – metinis mėn. vidurkis).

Tipiniai pavyzdžiai Lietuvoje

– Apgyvendinimas ir maitinimas (pajūris / kurortai). Didžiausia apyvarta – 06–08 mėn.; žiemą – maža apkrova.

– Žemės ūkis (pvz., grūdai, daržovės). Pajamų koncentracija – 08–10 mėn. po derliaus nuėmimo; žiemą – pasiruošimo ir remonto darbai.

– Statyba ir lauko darbai. Didžiausias intensyvumas – 04–10 mėn.; žiemą dėl oro sąlygų ir technologinių pauzių apimtys mažėja.

– Mažmeninė prekyba sezoninėmis prekėmis. Sodo ir terasos prekės – 04–07 mėn., žaislai – 11–12 mėn., uniformosir kanceliarinės prekės – 08–09 mėn.

– Žuvininkystė / žvejyba. Žuvų gaudymo laikotarpiai ir kvotos lemia didžiausią intensyvumą pavasarį ir rudenį; vasarą ir žiemą – apimtys mažesnės.

– Turizmo paslaugos, renginiai, festivaliai. Paskirstymas pagal atostogų ir švenčių kalendorių (Joninės, vasaros festivaliai, Kalėdos ir Naujieji metai).

– Švietimo paslaugos (neformalusis ugdymas). Abonementai ir srautai didėja 09–05 mėn.; vasarą – stovyklos (kitoks produktas).

Kas nėra sezoniškumas

– Vienkartiniai stambūs pirkimai / projektai be kasmetinio kartojimosi.

– Struktūriniai pokyčiai (pvz., nauja parduotuvė) – tai tendencija, ne sezonas.

– Krizės, streikai ar force majeure – tai išimtys, ne reguliarus ciklas.

Prašymas

 Įmonės turi teisę pateikti prašymą nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, jeigu tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kitoks mokestinis laikotarpis gali būti nustatomas tik toms įmonėms, kurių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta, kad jų finansiniai metai privalo sutapti su kalendoriniais metais.

 Įmonės, norinčios pakeisti mokestinį laikotarpį, prašymą turi pateikti iki numatomo kitokio mokestinio laikotarpio pradžios.

 Naujai įregistruotai įmonei, prisijungusiai prie autorizuotos elektroninių paslaugų srities, gali būti iš karto (pateikus prašymą per 5 darbo dienas nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre) nustatytas mokestinis laikotarpis, sutampantis su JAR nustatytu laikotarpiu, kai mokestinis laikotarpis prasideda mėnesio pirmą dieną ir tęsiasi 12 mėnesių.

  Įmonė užpildo ir pateikia prašymą, prisijungusi prie VMI informacinės sistemos, t. y. prisijungusi prie autorizuotos elektroninių paslaugų srities, ir pasirinkusi sistemoje pateiktą pasiūlymą dėl mokestinio laikotarpio nustatymo galimybės.

 Prieš teikiant prašymą, reikia įsitikinti, kad mokestinis laikotarpis nebuvo keistas. Prašymas nenagrinėjamas, jeigu mokestinis laikotarpis per paskutinius 5 metus jau buvo keistas, išskyrus atvejį, kai įmonė per paskutinius 5 metus mokestinį laikotarpį pakeitė į ne kalendorinius metus ir vėl prašo nustatyti kalendorinių metų mokestinį laikotarpį.

  Prašyme pateikiama (įrašoma, parenkama) informacija:

– įmonės pavadinimas, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas);

– prašymo pateikimo data;

– priežastys, kodėl įmonė pageidauja, kad būtų nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis (pvz., nurodoma, kokią veiklą vykdo (vykdys) įmonė, koks natūralus veiklos ciklas, kokiu atveju įmonė gauna (gaus) daugiausia pajamų ir pan.);

– tais atvejais, kai patronuojamoji įmonė prašo nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, sutampantį su patronuojančiosios įmonės finansinių metų laikotarpiu, nurodomi patronuojančiosios įmonės pavadinimas, kodas bei registracijos vieta; kai patronuojančioji įmonė prašo nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, sutampantį su patronuojamosios įmonės finansinių metų laikotarpiu, nurodomi patronuojamosios įmonės pavadinimas, kodas bei registracijos vieta;

– tais atvejais, kai kreipiasi nuolatinės buveinės, nurodoma užsienio vieneto pavadinimas, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas), registracijos vieta ir jo mokestinis laikotarpis. Nuolatinės buveinės gali pasirinkti mokestinį laikotarpį, sutampantį su užsienio vienetų, kurių nuolatinės buveinės jos yra, mokestiniu laikotarpiu. Nuolatinių buveinių pirmi ir paskutiniai mokestiniai laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinių mokestinių laikotarpių nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“;

– pasirinkto kitokio mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos (pasirinkto kitokio mokestinio laikotarpio pradžia turi sutapti su kalendorinio mėnesio 1 diena).

     SVARBU, kad pasirinktas kitoks mokestinis laikotarpis sutaptų su įmonės įstatuose nustatytu finansinių metų laikotarpiu.

   Prašymą ir kartu su juo pateiktą informaciją mokesčių administratorius privalo išnagrinėti ir priimti sprendimą per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą – per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Išnagrinėjus prašymą, priimamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu tvirtinamos formos pavyzdžio Sprendimas dėl pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo FR1011 (toliau – Sprendimas). Priėmus teigiamą Sprendimą, naujo mokestinio laikotarpio duomenys per 5 darbo dienas yra įrašomi į Mokesčių mokėtojų registrą. Jeigu priimamas sprendimas nenustatyti vienetui kitokio mokestinio laikotarpio, turi būti nurodomos tokio sprendimo priežastys.

  Nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas į kitokį (ne kalendorinių metų) arba kalendorinių metų mokestinį laikotarpį tik dėl objektyvių priežasčių (pvz., dėl reorganizavimo keičiasi vieneto veiklos pobūdis, patronuojančiajai įmonei arba užsienio vienetui patvirtinamas kitoks mokestinis laikotarpis arba keičiasi patronuojančioji įmonė, kuriai nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis, ir pan.). 

Pereinamojo mokestinio laikotarpio deklaracija

  Įmonės, kurioms nustatytas kitoks, su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu nesutampantis mokestinis laikotarpis, privalo pateikti pereinamojo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijas PMĮ nustatyta tvarka. Pereinamasis mokestinis laikotarpis – tai mokestinis laikotarpis, kai keičiami mokesčių mokėtojo mokestiniai metai. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra diena po ankstesnių kalendorinių metų pabaigos (jei ankstesnis mokestinis laikotarpis buvo kalendoriniai metai), o pabaiga – diena prieš naujo mokestinio laikotarpio pradžią. Jei ankstesnis mokestinis laikotarpis nesutapo su kalendoriniais metais, tai pereinamojo laikotarpio pradžia yra diena po ankstesnio mokestinio laikotarpio pabaigos, o pabaiga – diena prieš naujo mokestinio laikotarpio pradžią.

 Įmonės, kurioms nustatytas su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu nesutampantis mokestinis laikotarpis, pereinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijas mokesčių administratoriui turi pateikti ne vėliau kaip iki naujo nustatyto mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Teikiant deklaracijos PLN204 formą, 6 laukelyje nurodomas vieneto mokestinis laikotarpis, t. y. mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos, t. y. keičiamo mokestinio laikotarpio metu teikiamos pereinamojo mokestinio laikotarpio deklaracijos 6 laukelyje turi būti įrašoma pereinamojo mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos, o 7 laukelyje nurodomas mokestinio laikotarpio tipo kodas (toliau – kodas) 1, žymintis pereinamąjį mokestinį laikotarpį (8 laukelis nepildomas).

Pavyzdžiui, jei įmonė, kurios mokestinis laikotarpis sutapo su kalendoriniais metais, 2025 metais perėjo prie kito mokestinio laikotarpio, trunkančio nuo spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d., tai deklaracijos 6 laukelyje turi būti įrašoma 2025 01 01 ir 202509 30, o 7 laukelyje nurodomas kodas 1 (8 laukelis nepildomas).

                      PATARIMAI, KAIP TINKAMAI PATEIKTI PRAŠYMĄ DĖL KITOKIO MOKESTINIO LAIKOTARPIO

1. Dokumentuokite logiką. Kuo aiškiau parodysite ryšį tarp veiklos ciklo ir prašomo metų pjūvio (prognozės, biudžetai, atsargų ciklai, konsolidacijos tvarkaraščiai), tuo sklandžiau VMI priims sprendimą.
2. Nesupainiokite su finansiniais metais. Pirmiausiai finansiniai metai turi būti nustatomi pagal sektoriaus teisės aktus (kai kuriems – privalomi kalendoriniai). Tik tada VMI gali priderinti mokestinius metus.

3. Deklaravimo terminai „pasislenka“. Kai laikotarpis – ne kalendorinis, deklaravimo ir sumokėjimo terminai taikomi atsižvelgiant į jūsų laikotarpio pabaigą (VMI praktinėse skiltyse terminai pateikiami pagal kalendorinius metus, pvz., už 2024 m. iki 2025-06-15, bet „kitokiems“ metams taikoma analogiška logika, proporcingai jūsų metų pabaigai).

4. Planuokite avansinį PM. Avansinio PM skaičiavimo ir mokėjimo grafikas keičiasi pagal naują laikotarpį – tai verta pasitvirtinti keičiant metus, kad išvengtumėte permokų ar delspinigių.
5. Nepamirškite pereinamojo laikotarpio. Keičiant metų pradžios / pabaigos datas, dažnai susidaro trumpesnis pereinamasis laikotarpis – iš anksto įvertinkite pelno (nuostolių) ir avansinių mokėjimų efektą.