Įmonės produktų ir veiklų pelningumo apskaičiavimas

Kiekvienai įmonei svarbu dirbti pelningai. Tačiau tam nepakanka, pasibaigus ataskaitiniams metams, pelno (nuostolių) ataskaitoje pamatyti metinį veiklos rezultatą – pelną ar galbūt nuostolį. Norint šį rezultatą paveikti norima linkme, ištisus metus už veiklą atsakingiems įmonės pareigūnams reikia nuolatos stebėti ir vertinti įmonės vykdomų veiklų, gaminamų ir parduodamų produktų pelningumą. Šiais atvejais apskaičiuojami ir naudojami specialūs pelningumo įvertinimo rodikliai, kuriuos dabar ir aptarsime.

 Įmonės veiklai vadovaujantys asmenys, norėdami padidinti visos įmonės veiklos pelningumą, nuolatos turi rūpintis, kad kiekviena įmonės vykdoma pajamas uždirbanti veikla būtų pelninga ir kiekvienas gaminamas produktas ar teikiama paslauga būtų pelningi, nes juk visos įmonės veiklos galutinis rezultatas ir susidaro iš visų įmonės produktų bei veiklų bendro suminio rezultato. Todėl svarbu, kad kiekvienas savarankiškas objektas (produktas ar veikla), kuris daro įtaką visam veiklos pelningumui, pats būtų pelningas. Suprantama, ne visuomet tą įmanoma pasiekti, ne visada galima išvengti ir nuostolingų produktų ar veiklų. Kartais nuostolingo produkto gamyba (ir pardavimas) netgi gali būti būtina dėl su juo susijusių kitų produktų (kurie yra pelningi) geresnio pardavimo. Tačiau tokiais atvejais dar svarbesnis tampa kiekvieno atskiro objekto pelningumo apskaičiavimas, kad būtų visiškai aiškiai žinoma, kas kokį pelną (ar nuostolį) įmonei duoda. Naudojant tokią informaciją, esant reikalui, būtų galima laiku priimti sprendimus, kurie leistų sustabdyti jau susidariusį įmonės nuostolį ir neleistų jam didėti  bei didintų veiklos pelningumą.

Todėl vadovams svarbu nuolatos operatyviai gauti informaciją apie jiems pavestų veiklų, projektų bei konkrečių produktų pelningumą. Tokiais atvejais, suprantama, dėl daugybės priežasčių neįmanoma naudotis pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamais pelningumo rodikliais. Tai neįmanoma kad ir dėl to, jog minėtoje ataskaitoje (ir apskritai finansinėse ataskaitose) pateikiami visą įmonės veiklą apimantys rodikliai, bet ne konkrečių projektų ar produktų pelningumo rodikliai. Todėl įmonėse, siekiant pateikti atsakingiems asmenims informaciją apie jų vadovaujamų veiklų, projektų bei produktų pelningumą, apskaičiuojami specialūs pelningumo rodikliai. Priklausomai nuo aplinkybių, įmonėse apskaičiuojami ir naudojami dviejų rūšių objektų (veiklų, projektų bei produktų) pelningumo rodikliai: galutinio pelningumo ir tarpinio pelningumo rodikliai.

* Galutinio pelningumo rodikliai. Jie apskaičiuojami iš pajamų, gautų iš produkto, projekto ar tam tikros veiklos, atėmus tokio objekto pilnąją savikainą. Kaip pamename, pilnoji savikaina apima objekto gamybos bei pardavimų išlaidas, taip pat įmonės bendrųjų bei administracinių išlaidų dalį, tenkančią tokiam objektui. Taigi, tokio apskaičiavimo rezultatas aiškiai rodo, koks yra kiekvieno įmonės produkto, projekto ar vykdomos tam tikros veiklos pelningumas (ar galbūt nuostolingumas). Tačiau tokie apskaičiavimai yra gana sudėtingi, todėl įmonėse nėra dažnai atliekami, paprastai tokie apskaičiavimai daromi kartą per metus ar per pusmetį, rečiau – kas ketvirtį.

* Tarpinio pelningumo rodikliai. Norint informaciją apie kurio nors įmonės produkto, projekto ar vykdomos veiklos pelningumą gauti dažnai, įmonėse naudojami tarpinio pelningumo rodikliai – mar­žos (pranc. marge – paraštė, pakraštys). Šiems rodikliams apskaičiuoti reikia daug mažiau duomenų bei apskaitinio darbo, negu išvedant galutinio pelningumo rodiklius, todėl jie gali būti apskaičiuojami gana dažnai – kad ir kas savaitę ar bent jau kas mėnesį.

Toliau pateikdami pavyzdį aptarsime maržos rodiklių apskaičiavimą bei jų naudojimą įmonėje. Kaip nurodyta pavyzdyje, įmonė nuolat gamina ir parduoda tam tikrus trijų skirtingų produktų (sutartinai jie pavadinti A, B ir C produktais) kiekius. Laikotarpis – vienas ketvirtis. Ketvirčio pradžioje pagamintų šių produktų likučių ir jų nebaigtos gamybos nebuvo. Visas per ketvirtį pradėtas gaminti šių produktų kiekis buvo iki galo pagamintas ir per tą patį ketvirtį parduotas. Todėl ketvirčio pabaigoje neliko nei pagamintos produkcijos, nei nebaigtos gamybos likučių. Pateikta lentelė iliustruoja įmonės vidaus reikmėms parengtą minėtų produktų pelningumo ataskaitą.

2024 m. IV ketvirčio produktų pelningumo ataskaita

Pirmoje ataskaitos eilutėje pateikta uždirbta pajamų suma, gauta pardavus per ketvirtį pagamintą visą kiekvieno produkto kiekį. Ataskaitos 6-oje skiltyje pateikti visos įmonės duomenys, kurie pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Antroje ataskaitos eilutėje pateikta produktų gamybinių išlaidų suma, kuri tuo pačiu yra per ketvirtį pagaminto tam tikro produkto viso kiekio gamybinė savikaina. Kadangi visi per ketvirtį pagaminti produktai yra parduoti, tai jų gamybinė savikaina tapo parduotų prekių savikaina – sąnaudomis. Iš pardavimo pajamų atėmus parduotų prekių savikainą, ataskaitos trečioje eilutėje pateikta kiekvieno produkto marža. Šis rodiklis pavyzdyje įvardytas dvejopai: marža I bei komercinė marža. Taip yra todėl, kad įmonėse dažnai apskaičiuojamas ne vienas maržos rodiklis, o du ar daugiau skirtingų pagal savo sudėtį maržų rodiklių. Mūsų pavyzdyje irgi pateikti du maržos rodikliai. Kadangi įvairios įmonės naudoja skirtingą kiekį maržos rodiklių, jie įmonėse įvardijami taip, kaip nusprendžiama konkrečioje įmonėje. Taigi, mūsų atveju irgi pateikti du galimi to paties rodiklio pavadinimai. Mar­žos ro­dik­lis kar­tais traktuojamas kaip tam tikrų išlaidų pa­den­gi­mo su­ma (angl. Contribution Margin). Tai reiškia, kad apskaičiavus produkto maržos rodiklį – mūsų atveju, komercinę maržą, jis turi padengti (kad apskritai produktas būtų pelningas) tolesnes išlaidas, kurios tenka tam produktui. Tolesnės išlaidos yra produkto pardavimų išlaidos. Tad produkto komercinės maržos rodiklis turi padengti to produkto pardavimų (kitaip, komercines) išlaidas.

         Ataskaitos ketvirtoje eilutėje pateikta kiekvienam iš produktų tenkančių pardavimo sąnaudų suma. Kiek pardavimo veiklos sąnaudų tenka konkrečiam produktui, apskaičiuojama vadybos ir kaštų (vidinėje) apskaitoje. Šią sumą atėmus iš prieš tai aptarto komercinės maržos rodiklio, gaunamas (žr. ataskaitos penktą eilutę) dar vienas maržos rodiklis, kurį irgi įvardijame dvejopai: bendrąja marža arba marža II. Bendrąja marža šis rodiklis pavadintas todėl, kad turi dar padengti įmonės mastu daromas bendrąsias ir administracines sąnaudas, kad galiausiai įmonė uždirbtų pelno iš produkto arba bent jau nepatirtų nuostolio. Mūsų atveju matyti, kad produkto C bendroji marža yra lygi 0 eurų. Tai reiškia, kad šis produktas įmonei yra akivaizdžiai nuostolingas, nes iš jo bendrosios maržos atėmus kad ir vieną eurą bendrųjų išlaidų, jau iš karto patiriamas nuostolis. Įmonės vadovai iš tokios maržos rodiklių ataskaitos iš karto supranta, kad visai įmonės veiklai trukdo produktas C – dėl jo patiriamas nuostolis, nes kiti du produktai pelningi – bent jau jų bendrosios maržos rodikliai akivaizdžiai geri.

    Kaip matome, iš kiekvieno produkto bendrosios maržos toliau nėra atimamos įmonės mastu daromos bendrosios ir administracinės išlaidos. Kaip minėta pirmiau, tai padarius būtų apskaičiuoti kiekvieno produkto galutinio pelningumo rodikliai, kurie parodytų, koks pelnas arba nuostolis gaunamas iš kiekvieno produkto. Tačiau tokie apskaičiavimai yra sudėtingesni, todėl atliekami daug rečiau negu maržų rodiklių apskaičiavimai. Apibendrinat galima pasakyti, kad maržos rodikliai yra labai patogūs ir praktiški, nes jų apskaičiavimas yra daug paprastesnis negu galutinio pelningumo rodiklių, kuomet produktų pilnąją savikainą reikia palyginti su jų pajamomis.

Dar vienas maržos rodiklių naudojimo privalumas – vadovai, matydami tokioje ataskaitoje pateiktą informaciją ir norėdami priimti sprendimą, kuris darys įtaką įmonės bendrųjų ir administracinių išlaidų sumai, iš karto gali nesudėtingai prognozuoti, kokį poveikį sprendimas gali daryti įmonės veiklos rezultatui. Pavyzdžiui, vadovas nori priimti dar vieną kokio nors bendrojo padalinio darbuotoją ir žino, kad skirtų jam 2 000 eurų mėnesinį atlyginimą. Bendras tokio darbuotojo atlyginimo dydis per ketvirtį sudarytų jau 6 000 eurų, ir, šią sumą įrašius į mūsų matytos ataskaitos 6-ąją eilutę, iš karto pasimatys, kad įmonės pelnas sumažėtų tuo pačiu dydžiu, t. y. nuo 15 000 Eur iki 9 000 Eur.

 Pabaigai norisi akcentuoti, kad maržos rodikliai, suprantama, apskaičiuojami ne finansinėje apskaitoje, bet vadybos ir kaštų (vidinėje) apskaitoje. O daugiausia dėmesio tokiais atvejais apskaitos darbuotojai skiria pardavimų išlaidų priskyrimui produktams, kad būtų galima apskaičiuoti jų bendrąsias maržas. Kadangi dažnai pardavimų išlaidos būna netiesioginės konkrečių produktų atžvilgiu, atliekami įvairūs išlaidų paskirstymai taikant paskirstymo kriterijus, kad jie kuo teisingiau išreikštų skirstomų pardavimo išlaidų santykį su parduodamais produktais.

***

Plačiau

Norėdami įsigyti kursus, sumokėkite jų kainą į UAB „Pačiolio prekyba“ (į. k. 300807502) a.s. LT3470440600059772111 AB SEB banke. Mokėjimo nurodyme BŪTINAI įrašykite prekės kodą, pristatymo adresą, el. paštą ir tel. numerį. Daugiau informacijos: tel. (0 5) 270 0636, el. p. kursai@paciolis.lt, www.paciolis.lt