Su mokesčių administratoriumi galima susitarti dėl mokesčio

   Mokesčių mokėtojo ir VMI susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio – tai specifinė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 71 straipsnyje įtvirtinta galimybė mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui (VMI) derybų būdu sudaryti susitarimą dėl ginčytinų mokesčio sumų dydžio. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios susiduria su mokestiniu ginču ir nori išvengti ilgo ir brangaus bylinėjimosi.
  

   Pagal MAĮ 71 straipsnį, mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, kai apskaičiuojant mokesčius nei VMI, nei mokesčių mokėtojas neturi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti (pvz., mokesčių mokėtojas neturi visų mokesčio apskaičiavimui pagrįsti reikalingų dokumentų, dėl to mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoja MAĮ 69 ar 70 straipsniuose numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais ar atitinkamo mokesčio įstatyme (pvz., PVMĮ 17 str., Pelno mokesčio įstatymo 40 str., Gyventojų pajamų mokesčio 15 str.) numatytais būdais.
  
   Pasirašius susitarimą, įmonė praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o VMI praranda teisę apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime.
  
   Svarbu atkreipti dėmesį, kad toks susitarimas nėra mokestinė paskola, ne delspinigių nurašymas ir ne „malonė“, o vienas iš mokesčio apskaičiavimo būdų, taikomas išimtiniais atvejais, kai ginčas labiau „tikimybinis“.
  
Kada susitariama ir kodėl tai aktualu įmonei
  
   Teoriškai susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar patikrinimo metu, bet kuriame mokestinio ginčo etape – VMI, MGK, teisme, kol ginčas bus galutinai išspręstas. Praktikoje tai dažniausiai taikoma tuo atveju, kai nagrinėjami sudėtingi PVM klausimai (tiekimo grandinės, paslaugų suteikimo vieta, mišrūs sandoriai), pelno mokesčio situacijos (nuolatinės buveinės klausimai, ne iki galo dokumentuoti kaštai), senos bylos, kai trūksta dokumentų, liudytojai nepasiekiami, kai ginčas kyla labiau dėl įvertinimo / proporcijos, o ne dėl aiškiai įrodyto fakto.

   Jei VMI, jos vertinimu, turi pakankamai įrodymų, ji gali visiškai teisėtai atsisakyti siūlyti ar priimti susitarimą: teismų praktika aiškiai pabrėžia, kad tai jos teisė, o ne pareiga.
Susitarimo procedūra
1. Parengiamasis etapas
Prieš pradedant kalbėti apie susitarimą, buhalteriui su vadovybe verta:
  – numatyti galimus scenarijus: VMI pozicija („blogiausias scenarijus“); įmonės pozicija („geriausias scenarijus“); realistiškas „kompromisinis“ skaičius, kurį galėtumėte pasiūlyti;
   – įvertinti:
   – bylinėjimosi trukmę ir kaštus;
   – pinigų srautų poveikį, jei viską tektų sumokėti iškart;
   – reputacijos ir veiklos rizikas (pvz., bankų, akcininkų požiūris).
Be tokio pasiruošimo įmonė derybose su VMI gali jaustis neužtikrintai ir suabejoti, ar verta toliau jose dalyvauti.
2. Kas inicijuoja
   Pagal Taisykles susitarimo procedūra prasideda nuo pasiūlymo dėl susitarimo. Jį gali inicijuoti VMI (po patikrinimo, ginčo nagrinėjimo metu) arba pati įmonė, pateikdama motyvuotą raštišką pasiūlymą centrinėms arba vietos VMI. Atkreiptinas dėmėsys, kad mokesčių mokėtojas negali priversti VMI sudaryti susitarimo, kreipdamasis į MGK ar teismą. LVAT praktika aiškiai sakė, kad mokesčių administratorius neturi pareigos su mokesčių mokėtoju sudaryti susitarimo – tai tik galimybė.
   Mokesčių mokėtojas, pageidaujantis pasirašyti susitarimą, turi pateikti rašytinį pasiūlymą, kuriame rekomenduojama nurodyti:
– pavadinimą (jei tai fizinis asmuo – vardą, pavardę), identifikacinį numerį (asmens kodą), buveinės adresą (gyvenamąją vietą), telefoną, elektroninio pašto adresą;
– mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes (faktus), kurios yra susitarimo objektas ir dėl kurių apskaičiuoti ar apskaičiuotini mokesčiai ir su jais susijusių sumų dydžiai;
– argumentus dėl mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių (faktų), jo apskaičiuotų ar apskaičiuotinų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžių nepagrįstumo, kokios įtakos (kokia suma) argumentai turi mokesčio dydžiui;
–  išvadas ir pasiūlymus dėl susitarimo pasirašymo;  informaciją, ar dėl to paties ginčo klausimo jis yra kreipęsis ir prašęs inicijuoti DAGS procedūrą (dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūra);
– kitą informaciją, dokumentus, kurie gali būti svarbūs nagrinėjant mokesčių mokėtojo pasiūlymą.
3. VMI darbo grupė ir derybos
   VMI įsakymu sudaroma speciali darbo grupė (mažiausiai 5 nariai iš skirtingų padalinių), kuri: analizuoja medžiagą (patikrinimo aktą, pastabas, skundus, įmonės argumentus); vertina, ar iš tiesų abiem pusėms trūksta įrodymų; sprendžia, ar susitarimas būtų ekonomiškai naudingas valstybei (geriau garantuota, mažesnė, bet iš tikrųjų sumokama suma, negu rizikingas ginčas); veda derybas su mokesčių mokėtoju ir rengia susitarimo projektą.
   Derybos pagal taisykles nestabdo nei patikrinimo, nei ginčų nagrinėjimo terminų: VMI vis tiek turi laikytis MAĮ nustatytų terminų, o jūs – savo apskundimo terminų.
4. Susitarimo pasirašymas
   Jei šalys randa kompromisą, parengiamas susitarimo tekstas, kuriame įvardijami mokesčio tipas, laikotarpis, mokesčio suma, su juo susijusios sumos (delspinigiai, baudos – atsižvelgiant į konkretų atvejį). Susitarimą pasirašo įmonė ir įgaliotas VMI atstovas.
   Nuo pasirašymo momento ginčas dėl tų sumų laikomas baigtu: mokesčių mokėtojas nebegali šių sumų ginčyti nei MGK, nei teisme; VMI negali reikalauti daugiau, negu susitarta; jei vėliau „suranda dar ką nors“ to paties laikotarpio tuo pačiu pagrindu – susitarimas ribos šitą galimybę.
Ką buhalteris turi parengti
1) Dokumentai ir faktai: patikrinimo aktas, pažymos, VMI raštai, įmonės pastabos, skundai, vidaus dokumentai su savo argumentais, sutartys, sąskaitos, korespondencija su klientais / tiekėjais, analitinės ataskaitos (pajamos, maržos, kainų palyginimai ir pan.).
2) Skaičiavimai. Parenkite bent tris skaičiavimų versijas: VMI – remiantis jų aktu; įmonės – pagal įmonės interpretaciją; „derybinę“ – dėl kokios konkrečios sumos įmonė būtų pasirengusi sutikti (ir kodėl).
3) Vidaus sprendimas: dokumentuotas vadovybės / akcininkų pritarimas; aiškus įvertinimas, kad pasirašyti susitarimą geriau, negu tęsti ginčą (ar bent jau priimtinas kompromisas).
Derybų objektas
   Galima arba įprasta derėtis dėl: mokesčio sumos (pvz., pripažįstate dalį pajamų „neapmokestintomis“, dalį – apmokestinamosiomis); delspinigių / baudų dydžio (pvz., dalies mažinimas, nes sunku įrodyti riziką);  laikotarpio ar apimties (pvz., tik už dalį operacijų, tam tikrą laiką).
Kada susitarimas dažnai yra gera idėja
   Remiantis praktika ir doktrina, šis institutas laikomas pakankamai pasiteisinusiu būdu taikiai užbaigti ginčus tarp VMI ir mokesčių mokėtojų. Tipinės situacijos, kada verta rimtai svarstyti:  sandorių kainodara – sudėtinga  įvertinti rinkos kainą, yra „plius / minus“ diapazonas; PVM tarptautinės paslaugos / prekės – nėra idealių tiekimo grandinės, prekių judėjimo įrodymų; senos bylos – dalis dokumentų neišlikę, duomenys fragmentiški; situacijos, kai teisiškai įmanomi keli pagrįsti aiškinimai; abiem pusėms akivaizdu, kad iki galo laimėti ginčą bus sunku.
Taigi, MAĮ suteikia galimybę mokesčių mokėtojui susitarti su mokesčių administratoriumi dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Toks susitarimas dažniau yra išimtinis atvejis nei nuolatinė praktika. Tačiau bet kokiu atveju mokesčių mokėtojas turi galimybę kreiptis dėl susitarimo dydžio.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Vilnius <...> 71 straipsnis. Susitarimas dėl mokesčio dydžio 1. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos administruojant muitus. (galioja nuo 2004 05 01 pagal 2004 04 13 LR įstat. Nr. IX-2112 iki 2025 12 31 pagal 2025 06 19 LR įstat. Nr. XV-309) 71 straipsnis. Susitarimas dėl mokesčio dydžio 1. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. 2. Kai inicijuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas, centrinis mokesčių administratorius arba Mokestinių ginčų komisija stabdo pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimą. Pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsiamas, jeigu nepasirašomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas. Pasirašius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą, pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas nutraukiamas. 3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos administruojant muitus. (galioja nuo 2026 01 01 pagal 2025 06 19 LR įstat. Nr. XV-309)  „Pačiolio“ norminių aktų sąvadai > „Mokesčių administravimas“. > I. LR mokesčių administravimo įstatymas.