Produktų pelningumo įvertinimo rodikliai
Kiekvienai įmonei svarbu dirbti pelningai. Todėl pelno uždirbimo procesą atsakingiems įmonės darbuotojams reikia stebėti nuolatos, t. y. nuolatos vertinti įmonės vykdomų veiklų ir gaminamų bei parduodamų produktų (gaminių, paslaugų, darbų) pelningumą. Šiems tikslams naudojami įvairūs pelningumo įvertinimo rodikliai, dažniausias iš jų – maržos rodiklis. Kaip jis apskaičiuojamas ir naudojamas – toliau ir aptarsime.
Įmonės veiklos procesus tvarkantiems vadybos darbuotojams svarbu laiku gauti informaciją apie jiems pavestų veiklų, projektų bei konkrečių produktų pelningumą. Tokiais atvejais, savaime suprantama, dėl daugybės priežasčių negalima naudotis pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamais pelningumo rodikliais. Tas neįmanoma, pavyzdžiui, todėl, kad minėtoje ataskaitoje pateikiami visą įmonės veiklą apimantys rodikliai, bet ne konkrečių projektų ar produktų savikainos ir pelningumo rodikliai. Todėl daugelyje įmonių, siekiant operatyviai pateikti atsakingiems darbuotojams informaciją apie jų vadovaujamų veiklų, vykdomų projektų bei produktų (gaminių, paslaugų, darbų) pelningumą, naudojami specialūs pelningumo vertinimo rodikliai, o dažniausiai – MARŽOS rodiklis.
Maržos rodiklis gali būti apskaičiuojamas tiek tam tikrai veiklai, tiek kuriai nors jos daliai, tiek projektui, produktui arba jų grupei. Taip pat, esant reikalui, gali būti apskaičiuojama ir produkto vieneto marža. Produkto (kaip ir bet kurio kito objekto, kurio pelningumą norima įvertinti) marža apskaičiuojama pagal tokią formulę:
PRODUKTO MARŽA = PRODUKTO PAJAMOS – PRODUKTO IŠLAIDOS
Kad būtų lengviau perprasti maržos rodiklio esmę, jo apskaičiavimą bei naudojimą išnagrinėsime pateikdami praktinį pavyzdį (žr. lentelę).
Mūsų pavyzdyje pateikta įmonė nuolatos tam tikrais kiekiais gamina ir parduoda tris skirtingus produktus (sutartinai jie pavadinti A, B ir C produktais). Pavyzdyje kalbama apie vieno ketvirčio laikotarpį. Ketvirčio pradžioje pagamintų šių produktų likučių įmonėje nebuvo, taip pat nebuvo pradėtos, bet nebaigtos jų gamybos. Visas per ketvirtį pradėtas gaminti šių trijų produktų kiekis buvo visiškai pagamintas per tą patį ketvirtį. Taip pat visas pagamintas produktų kiekis per tą patį ketvirtį buvo ir parduotas, tad ketvirčio pabaigoje neliko nei pagamintos produkcijos, nei nebaigtos gamybos likučių. Pateikta lentelė iliustruoja įmonės vidaus reikmėms (skirtą įmonės vadovybei) parengtą ataskaitą, kurioje pateikti svarbiausi aptariamo ketvirčio kiekvieno produkto rodikliai.
Pirmoje ataskaitos eilutėje pateikta iš kiekvieno produkto uždirbta pajamų suma, pardavus visą per ketvirtį pagamintą to produkto kiekį. Antroje ataskaitos eilutėje pateikta produktų gamybinių išlaidų suma, kuri atitinka per ketvirtį pagaminto tam tikro produkto viso kiekio gamybinę savikainą. Kadangi pagal aptariamą pavyzdį visi per ketvirtį pagaminti produktai yra parduoti, tai jų gamybinė savikaina tapo sąnaudomis – parduotų prekių savikaina. Iš pardavimo pajamų atėmus parduotų prekių savikainą, trečioje ataskaitos eilutėje parodyta produktų komercinė marža. Dar, kaip matome, šis rodiklis įvardytas marža I. Taip yra todėl, kad įmonės dažnai naudoja ne vieną, o du ar daugiau įvairios apimties maržos rodiklių (mūsų pavyzdyje pateikti du maržos rodikliai), todėl įmonėje naudojami maržos rodikliai turi būti įvardijami taip, kad būtų aišku, koks konkrečiai tai yra maržos rodiklis.
Maržos rodiklis kartais dar vadinamas padengimo suma (angl. Contribution Margin). Tai reiškia, kad, apskaičiavus tam tikrą maržos rodiklį – mūsų atveju produkto komercinę maržą, – jis padengia (turi padengti, kad produktas apskritai būtų pelningas) tolesnes išlaidas, kurios tenka produktui. Atėmus gamybines išlaidas iš produkto pardavimo pajamų, toliau būtų atimamos pardavimų išlaidos (dar kartais vadinamos komercinėmis išlaidomis). Tad produkto komercinės maržos rodiklis turi padengti to produkto pardavimų (komercines) išlaidas.
Ketvirtoje ataskaitos eilutėje pateikta kiekvienam iš produktų tenkančių pardavimo išlaidų suma. Šią sumą atėmus iš prieš tai aptarto komercinės maržos rodiklio, gaunamas (žr. ataskaitos penktą eilutę) dar vienas maržos rodiklis, kurį įvardijame bendrąja marža (arba dar galima vadinti marža II). Šis rodiklis taip pavadintas todėl, kad turi dar padengti įmonės mastu daromas bendrąsias ir administracines išlaidas, ir rezultatas būtų iš produkto gautas pelnas. Šiuo atveju iš ataskaitos matyti, kad produkto C bendroji marža yra lygi 0 eurų. Tai reiškia, kad šis produktas įmonei yra akivaizdžiai nuostolingas, nes iš jo bendrosios maržos atėmus nors ir vieną eurą bendrųjų išlaidų, jau gaunamas nuostolis. Matant tokią maržos rodiklių ataskaitą, iš karto aišku, kuris produktas įmonei pelningas, o kuris nuostolingas. Maržos rodikliai yra patogūs, nes juos apskaičiuoti daug paprasčiau, todėl šis darbas gali būti operatyviau atliekamas, nei apskaičiuojant pilnąją produktų savikainą, kurią palyginus su produkto pajamomis, nustatomas produkto galutinis pelningumas.
Kaip matyti iš ataskaitos, iš kiekvieno produkto bendrosios maržos rodiklio toliau nėra atimamos įmonės mastu daromos bendrosios ir administracinės išlaidos (jos parodytos 6-oje eilutėje). Jeigu taip padarytume, apskaičiuotume kiekvieno produkto duodamą pelną (arba nuostolį), tačiau tokie apskaičiavimai jau yra daug sudėtingesni, reikalauja daugiau darbo, todėl atliekami ne nuolatos (įvairiose įmonėse skirtingai, bet paprastai – kartą arba du per metus). Todėl ataskaitos apatinėje 7-oje eilutėje pateiktas pelnas (20 000 eurų), sujungus visus produktus, t. y. visos įmonės pelnas, kaip tai daroma rengiant pelno (nuostolių) ataskaitą.
Dar vienas maržų ataskaitos privalumas – vadovas, matydamas joje pateiktą informaciją ir norėdamas priimti sprendimą, kuris daro įtaką įmonės bendrųjų ir administracinių išlaidų sumai, iš karto pats gali prognozuoti, kokį finansinį rezultatą jo sprendimas duotų įmonei. Pavyzdžiui, vadovas nori priimti dar vieną administracijos darbuotoją ir žino, kad skirtų jam 2 000 eurų mėnesinį atlyginimą. Bendras tokio darbuotojo atlyginimo dydis per ketvirtį sudarytų jau 6 000 eurų ir, šią sumą įrašius į ataskaitos 6-ąją eilutę, iš karto bus matyti, kad įmonės pelnas sumažės nuo 20 000 Eur iki 14 000 Eur. Ar priėmus naują darbuotoją būtų pasiekti pakankami veiklos pokyčiai, leisiantys sumažinti išlaidas ar galbūt padidinti pardavimų pajamas – vadovas to nežino (ir to neįmanoma iš anksto žinoti), o apskaičiuoti numatomą išlaidų padidėjimą dėl naujo darbuotojo atlyginimo ir nustatyti jo poveikį galutiniam veiklos rezultatui labai paprasta.
Iš aptarto pavyzdžio matyti, kad, vadovaujantis maržos rodikliais, galima palyginti nesudėtingai pateikti vadybos darbuotojams svarbią produktų pelningumo informaciją ir įvertinti, kokią įtaką veiklos rezultatams gali daryti jų sprendimai. Todėl vadovai vertina maržos rodiklius.
Baigiant norisi akcentuoti, kad aptarti rodikliai, suprantama, apskaičiuojami ne finansinėje, o vadybos ir kaštų apskaitoje. Tokius apskaičiavimus atliekantys įmonės specialistai turi išmanyti bent jau vadybos ir kaštų apskaitos pagrindus, kurie leistų teisingai priskirti gamybines, ypač pardavimų, išlaidas produktams. Tai yra būtina apskaičiuojant aptartus maržos rodiklius.
Mokesčių reforma prasidėjo ir toliau tęsis. Tokiais laikmečiais ypač naudingas jau 21-ienerius metus leidžiamas didžiausio tiražo profesinis savaitraštis „Buhalterija“ – kvalifikuotas patarėjas ir pagalbininkas, kuris lanko prenumeratorius kiekvieną savaitę dalindamasis naujienomis, specialistų patarimais ir konsultacijomis.
Su Jums jau 21 metai! Skaito daugiau nei 3 000 Jūsų kolegų visoje Lietuvoje!
KVIEČIAME PRENUMERUOTI SAVAITRAŠTĮ 2026 METAMS! Plačiau.