IŠKALBINGI ĮMONĖS IŠLAIDŲ RODIKLIAI: JŲ APSKAIČIAVIMAS IR PRAKTINIS TAIKYMAS

Auditorius Valdas Jagminas

 Informacija apie tai, kaip tam tikros išlaidos didėja arba mažėja atsižvelgiant į produktų gamybos ir pardavimų apimties pasikeitimus ir kitas aplinkybes, yra labai svarbi veiklai vadovaujantiems asmenims. Juk ir galutinis visos įmonės veiklos rezultatas – pelnas arba nuostolis – susidaro kaip įvairiai kintančių įmonės išlaidų visumos santykis su per laikotarpį uždirbtomis pajamomis. Įmonei vadovaujantys asmenys, dažniausiai negalėdami daryti bent kiek didesnės įtakos įmonės pajamų dydžiui (nebent tai būtų rinką monopolizavusi įmonė), taip pat ir įmonės išlaidoms, kurios vėliau virs sąnaudomis ir bus atimamos iš pajamų, gali daryti reikšmingą įtaką. Vis dėlto primityvus išlaidų mažinimas, pavyzdžiui, bloginant produktų kokybę (tarkime, naudojant pigias ir prastas žaliavas) ar neatliekant kokių nors reikalingų darbų, dėl kurių veiklos kokybė blogėja ne iš karto, bet palaipsniui, yra trumparegiškas sprendimas, nes ilgainiui dėl to būtinai nukenčia visa įmonės veikla ir jos galutiniai rezultatai.

Siekiant pelningos įmonės veiklos, protinga ieškoti būdų, kaip racionalizuoti išlaidas, nekenkiant veiklos kokybei. Šiuo atveju labai svarbu išnagrinėti, kaip įvairios išlaidos reaguoja į kintančias veiklos aplinkybes. Kaip žinoma, įvairios išlaidos į tam tikro produkto (ar jų grupės) gamybos ir pardavimų apimties pasikeitimą (padidėjimą ar sumažėjimą) reaguoja skirtingai: vienos išlieka nepakitusios, todėl vadinamos pastoviomis, o kitos pakinta, tad vadinamos kintančiomis. Pavyzdžiui, įmonės patalpų nusidėvėjimo sąnaudos ar įmonės teisininko atlyginimas nepakis padidėjus arba sumažėjus įmonės produktų gamybos ar jų pardavimų apimčiai. Tokios ir panašaus pobūdžio išlaidos išliks pastovios, nepaisant įmonės gamybos ar pardavimų veiklos pokyčių. Suprantama, taip būtų tik iki tam tikro apimties lygio. Tarkime, reikšmingai išaugus įmonės veiklos apimčiai, kažkuriuo metu natūraliai pritrūktų esamų patalpų, tad tektų jų įsigyti arba išsinuomoti. Tokiu atveju išaugtų bendra patalpų eksploatavimo išlaidų suma. Kitaip tariant, realiai pastoviosios išlaidos iš tikrųjų yra santykinai pastovios įmonės veiklos apimties atžvilgiu, nes nuo tam tikro veiklos apimties pokyčio lygmens jos vis tiek pakinta. Planuojant gamybos ir (ar) pardavimų veiklos plėtojimą, vadovams svarbu tai įvertinti.

Keičiantis produktų gamybos ir pardavimų apimčiai, kintančios išlaidos iš esmės yra labai įvairios ir kinta įvairiai. Tokias išlaidas galime suskirstyti į kintančias proporcingai ir kintančias neproporcingai vykdomos veiklos apimties atžvilgiu. Pavyzdžiui, spaustuvėje pagal leidyklos užsakymą spausdinant knygą naudojamas popierius ir spaudos dažai, taip pat patiriama kitų išlaidų: spausdinimo įrenginių nusidėvėjimo ir eksploatavimo, šį procesą vykdančių darbininkų darbo užmokesčio ir kitų konversinių išlaidų. Popierius ir spaudos dažai bus naudojami proporcingai spausdinamos knygos tiražui, pavyzdžiui, knygos tiražą nuo 1000 vnt. padidinus iki 2000 vnt., popieriaus ir spaudos dažų bus sunaudota du kartus daugiau. Tai bus proporcingai kintančios išlaidos, kurias lengva apskaičiuoti ir suplanuoti. Likusi dalis išlaidų, susijusi su knygos spausdinimu (spausdinimo įrenginių nusidėvėjimo ir eksploatavimo, šį procesą vykdančių darbuotojų darbo užmokestis ir kitos konversinės išlaidos), dvigubai padidinus spausdinamos knygos tiražą, padidės gal tik kokiais 10 ar 15 procentų. Tai neproporcingai kintančios išlaidos, kurias daug sudėtingiau teisingai apskaičiuoti ir suplanuoti.

Panagrinėkime dar vieną pavyzdį. Bal­dų įmonė nuo­mo­jasi du sunk­ve­ži­mius ža­lia­voms ir pa­ga­min­tai pro­duk­ci­jai pervež­ti. Mo­kes­tis už šią nu­omą su­si­de­da iš dvie­jų da­lių: nuo­mos mo­kes­čio už nau­do­ji­mo­si sunk­ve­ži­miais lai­ką (pa­sto­vio­ji nuomos iš­lai­dų da­lis) ir mo­kes­čio už sunkvežimių nu­va­žiuo­tus ki­lo­met­rus (kin­ta­mo­ji nuo­mos iš­lai­dų da­lis). Trans­por­to nuo­mos są­ly­gos esmė: kuo in­ten­sy­viau nau­do­ja­ma­si sunk­ve­ži­miais, tuo la­biau jie nu­si­dė­vi, tačiau mo­kes­čio už trans­por­to prie­mo­nių nu­omą netinka im­ti at­si­žvel­giant vien į nu­va­žiuo­tus ki­lo­met­rus. Juk iš­nuo­mo­ti au­to­mo­bi­liai dėl kokių nors aplinkybių gali ilgą laiką sto­vė­ti ne­nau­do­ja­mi nuo­mi­nin­ko įmonėje ir vi­siš­kai ne­už­dirb­ti pa­ja­mų trans­por­to nuo­mo­to­jui. Aptariamų nuomos iš­lai­dų dy­dis kin­ta ne­pro­por­cin­gai nuomininko veiklos ap­im­čiai, kurioje šios transporto priemonės naudojamos.

Tam tikros įmonės išlaidos kinta dėl gamybinės veiklos apimties, bet šis reiškinys lygiai taip pat aktualus ir įmonėje vykdomai pardavimų veiklai. Pavyzdžiui, norint padidinti esamą tam tikros prekės pardavimų apimtį dviem kartais, tų prekių reklamai reikalingas išlaidas greičiausiai reikės padidinti daugiau negu dvigubai – galbūt trigubai, keturgubai ar dar daugiau. Tiesa, jeigu, pavyzdžiui, prekes parduodantiems pardavimų skyriaus darbuotojams mokamas procentais išreikštas atlygis nuo parduotų prekių apimties, pardavus du kartus daugiau prekių, tokių darbuotojų atlygis irgi padidės du kartus, nebent dar būtų papildomai išmokėta premija už pasiektą numatytą rezultatą.

Tiek kintančios gamybos veiklos, tiek pardavimų veiklos apimties atžvilgiu išlaidos dažnai apskaičiuojamos ir suplanuojamos ne visiškai tiksliai ir teisingai, nes jų santykis su veiklos apimtimi ir jos pakitimu nevisiškai akivaizdus. Tokiais atvejais daromos tam tikros prielaidos. Aptarėme, kaip išlaidos kinta (ar kaip tik išlieka pastovios) produktų gamybos ir (ar) pardavimų apimties atžvilgiu. Vis dėlto labai svarbu įvertinti aplinkybę, kad visos produktų gamybos (pardavimo) apimties atžvilgiu išlaidos kinta visiškai atvirkščiai, kai vertiname jų dydį pagal produkto vieneto savikainą. Į šį svarbų momentą įmonėse kartais nekreipiama dėmesio, todėl suklystama vertinant produktų savikainą ir planuojant jos pokyčius.

Tarkime, baldų įmonėje gaminant stalus ir padidėjus jų kiekiui nuo 100 vnt. iki 150 vnt. per mėnesį, naudojamų gamybos įrenginių nusidėvėjimo sąnaudų suma nepakis (tai pastoviosios išlaidos), tačiau padidėjus pagamintų stalų kiekiui, sumažės gamybos įrenginių nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuojant vieno stalo savikainą. Tarkime, tokių įrenginių nusidėvėjimo mėnesio išlaidos sudaro 150 €. Gaminant 100 stalų per mėnesį, į vieno stalo savikainą įeis 1,5 € tokių išlaidų. Stalų gamybos apimčiai per mėnesį išaugus iki 150 vnt., vieno stalo savikainoje tokios išlaidos sudarys tik 1 €, taigi sumažės.

Tuo tarpu produktų gamybos ar pardavimų apimties atžvilgiu proporcingai kintančios išlaidos vieno produkto savikainoje kaip tik bus pastovios. Tarkime, baldų gamybos įmonėje gaminant medines kėdes, sunaudojama medienos už 30 € kiekvienai kėdei. Vadinasi, gaminant 100 kėdžių, bus sunaudota medienos iš viso už 3000 €, 200 kėdžių – už 6000 € ir t. t. Tai visos apimties atžvilgiu kintančios išlaidos. Vis dėlto vienos kėdės savikainoje medienos išlaidos visuomet bus pastovios – 30 €.

Dažnai įmonėse tenka spręsti klausimą dėl kurio nors produkto papildomo kiekio gaminimo ir pardavimo. Tokiais atvejais planuojamos gausimos pardavimų pajamos ir padarytinos išlaidos – pagal tokią informaciją sprendžiama, ar verta gaminti papildomą kiekį, ir jeigu verta, koks kiekis apsimoka, o koks – ne. Šiuo atveju labai svarbu išnagrinėti išlaidų dinamiką – kiek išlaidų reikės papildomam produkto kiekiui pagaminti. Pavyzdžiui, buhalterinė įmonė išleido knygą „Apskaitos reglamentavimas įmonėje“ 1000 egzempliorių tiražu. Šis produktas apima popieriuje spausdintą leidinį ir elektroniniu formatu parengtą medžiagą, kuri paskelbta įmonės interneto svetainėje. Baigiant parduoti išleistą 1000 vnt. produkto tiražą, sprendžiamas klausimas papildomai išleisti dar 500 vnt. Lentelėje pateiktos tokio produkto pradinio ir planuojamo papildomo tiražo leidybos išlaidos ir pajamos.

Matyti, kad didelės dalies leidybos išlaidų nebereikia, norint pagaminti papildomą 500 vnt. produkto tiražą, todėl lentelės 3 ir 4 skiltyse, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 ir 2.7 eilutėse esančios sumos sutampa. Papildomai daromos tik produkto atspausdinimo išlaidos (2.6 eilutė), kurios šiuo atveju neproporcingai padidėja padidėjus tiražui. Jeigu pradinio tiražo (1000 vnt.) atspausdinimas kainavo tik 7500 € (7,5 € vienam vienetui), atskirai gaminamo papildomo tiražo (500 vnt.) atspausdinimas kainuos 5000 € (10 € vienam vienetui). Tai dažnas reiškinys gamyboje: kuo daugiau produktų gaminama iš karto, tuo mažesnė vieneto savikaina. Taip yra todėl, kad pastovios gamybos apimties atžvilgiu išlaidos kiekviename naujame vis didėjančios gamybos apimties vienete sudarys vis mažesnę dalį – dėl to vis mažės ir gaminio vieneto savikaina. Vadinasi, gaminant mažesnį kiekį (500 vnt. vietoje 1000 vnt.) produkto, vieno vieneto spausdinimo savikaina išauga nuo 7,5 iki 10 eurų. Pardavimų išlaidos taip pat padidės neproporcingai naujai pagamintam papildomam kiekiui parduoti. Jeigu pradiniam tiražui parduoti teko 16 000 eurų pardavimo išlaidų (16 € vienam vienetui), papildomam tiražui planuojama 10 000 eurų pardavimo išlaidų (20 € vienam vienetui). Tai natūralu, nes, norint parduoti didesnį kiekį, visuomet tenka įdėti daugiau pastangų, taigi ir daugiau pardavimo išlaidų. Viską įvertinus išeina, kad papildomo tiražo (500 vnt.) gamyba ir pardavimas turi duoti net 7500 € pelno, o dvigubai didesnio pradinio tiražo (1000 vnt.) pelnas yra visai nedaug didesnis – 8800 €. Nors lentelėje 4 skiltyje pateikti skaičiai parodo pradinio ir papildomo tiražo bendrą vaizdą, realiai įmonėje, sprendžiant produkto papildomo kiekio gamybos ir pardavimų klausimą, reikia nagrinėti tik 5 skilties duomenis – papildomai daromas išlaidas ir papildomai gaunamas pajamas.

Akivaizdu, kad įvairios įmonės veikloje daromos išlaidos turi skirtingą santykį su tam tikrų produktų gamybos ir pardavimo ar net visos įmonės veiklos apimtimi ir jos pokyčiais. Mokėti tinkamai interpretuoti tokias išlaidas labai svarbu įmonės pareigūnams, atsakingiems už tokias išlaidas, visą veiklą ir jos rezultatą. Visą tam reikalingą informaciją iš buhalterinės vadybos ir kaštų (vidinės) apskaitos duomenų formuoja apskaitos tarnyba.

Daugiau informacijos apie seminarą spauskite ČIA