Pelno nesiekiančių organizacijų pelno mokesčio ypatumai
Straipsnyje nagrinėjamos tam tikros specifinės pelno nesiekiančių organizacijų, pvz., VšĮ, nuostatos apskaičiuojant pelno mokestį.
Kas yra pelno nesiekianti organizacija
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 5 dalį, pelno nesiekiančios organizacijos – vienetai, kurie atitinka tokius du kriterijus:
– jų veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, t. y. jų veiklos tikslas yra jų įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimas, ir
– jų pelnas pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos dalyviams.
Apie viešąjį interesą tenkinančią veiklą
Neretai kyla klausimų, kas gi yra ta viešąjį interesą tenkinanti veikla. Kalbant apie pelno nesiekiančias organizacijas, reikia paminėti keletą svarbių faktų:
• Pelno nesiekiantys vienetai, be viešąjį interesą tenkinančios veiklos, turi teisę vykdyti ir komercinę veiklą ir gauti tokios veiklos pajamų.
• Jeigu vienetas nevykdo viešąjį interesą tenkinančios veiklos (vykdo tik pelno siekiančią veiklą, pavyzdžiui, teikia tarpininkavimo arba kitas su viešojo intereso teikimu nesusijusias paslaugas) arba viešąjį interesą tenkinanti veikla sudaro nereikšmingą dalį, laikoma, kad vienetas neatitinka pelno nesiekiančio vieneto kriterijų.
Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama pelno nesiekiančių organizacijų vykdoma visuomenei naudinga veikla mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sielovados, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis pripažįstamose srityse, taip pat religinių bendruomenių karitatyvinė veikla. Viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti skirtoms lėšoms yra priskirtinos ir lėšos, skirtos vienuolių, piligrimų, nepasiturinčių asmenų ir kt. maitinimo išlaidoms padengti.
Sąvoka „lėšos, tiesiogiai skiriamos einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti“ yra suprantama kaip pelno nesiekiančios organizacijos per tam tikrą mokestinį laikotarpį panaudotos lėšos faktiškai šios organizacijos patirtoms išlaidoms (patirtoms ne per susijusių ar kitų asmenų veiklą), vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbama pajamų, kompensuoti, pavyzdžiui, teikiant nemokamas paslaugas, organizuojant nemokamus seminarus ar mokymus, renginius ir pan. Tokios lėšos gali būti tiek nuosavos, pavyzdžiui, uždirbtos vykdant veiklą, tiek skolintos, t. y. paėmus paskolą.
Pelno nesiekiančios organizacijos privalo turėti informaciją bei įrodymus, kurie pagrįstų lėšų panaudojimą įstatuose numatytai visuomenei naudingai veiklos finansuoti, ir juridinę galią turinčius dokumentus, kuriais yra pagrindžiamos faktiškai viešajam interesui tenkinti patirtos išlaidos.
Pelno nesiekiančios organizacijos finansavimo sumų šaltiniai gali būti:
• tikslinis finansavimas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei iš kitų šaltinių (Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir jų įsteigtų fondų ir kt.), gautos lėšos, skirtos programoms įgyvendinti arba kitiems tikslams, pavyzdžiui, švietimo įstaigų iš biudžeto gautas finansavimas (klasės krepšelis);
• juridinių ir fizinių asmenų parama;
• nario mokesčiai;
• bendrijų narių tiksliniai įnašai ir įmokos, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijų butų savininkų įnašai namo remontui bei renovacijai;
• kitas finansavimas. Paramos gavėjo statusą įgijusių pelno nesiekiančių organizacijų pajamoms taip pat nepriskiriama juridinių ar fizinių asmenų suteikta parama, išskyrus PMĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.
Lėšoms, tiesiogiai skiriamoms tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti, nepriskiriamos lėšos, panaudotos pajamas uždirbančios veiklos plėtrai (tokiai veiklai skirtam ilgalaikiam materialiajam nekilnojamajam turtui (jo daliai) įsigyti, investicijoms į vertybinius popierius ir pan.).
Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, kad ateityje iš šių investicijų gautos pajamos bus naudojamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti, nes lėšos, kuriomis sumažinamas apmokestinamasis pelnas, nėra tiesiogiai panaudojamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.
Pelno nesiekiančios organizacijos apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną taip pat gali susimažinti lėšomis, numatytomis panaudoti per ateinančius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, jeigu yra turima informacija, įrodymai, pagrindžiantys būsimą tokių numatomų lėšų panaudojimą įstatuose numatytai visuomenei naudingai veiklai finansuoti (pasirašytos preliminarios sutartys, susitarimai, vieneto vidiniai dokumentai, pavyzdžiui, projektai, veiklos planai ir kiti dokumentai). Tačiau tik sumažinus apmokestinamąjį pelną einamaisiais mokestiniais metais tiesiogiai skiriamomis lėšomis, t. y. panaudotomis faktiškai patirtoms išlaidoms kompensuoti, likęs šio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas lėšomis, numatytomis panaudoti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Tam tikrą mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančios organizacijos numatomos panaudoti lėšos būsimoms išlaidoms vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nebus uždirbama pajamų, kompensuoti negali būti didesnės nei apskaičiuota to mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno suma.
Jeigu pelno nesiekiančios organizacijos, sumažinusios apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį faktiškai šių lėšų nepanaudos tokiai veiklai finansuoti arba panaudos ne viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turės būti sumokėtas į valstybės biudžetą, perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną bei pateikiant mokesčių administratoriui patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.
Jeigu per mokestinį laikotarpį pelno nesiekiančios organizacijos panaudotos lėšos faktiškai patirtoms išlaidoms vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios nėra uždirbama pajamų, kompensuoti yra didesnės nei mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma, tai šią sumą viršijanti šių lėšų dalis gali būti perkeliama ne ilgiau kaip dvejus vienas po kito einančius mokestinius metus apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti.
Ankstesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai patirtoms išlaidoms vykdant visuomenei naudingą veiklą kompensuoti panaudota lėšų suma, viršijanti mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumą, yra perkeliama į kitus mokestinius metus iš eilės ta tvarka, kokia yra susidariusi.
Sąnaudų apskaita ir ką dar aktualu prisiminti
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančios organizacijos patirtos sąnaudos yra laikomos įprastinėmis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu yra įprastos, vykdant atitinkamą veiklą. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.
Pavyzdžiui, tuo atveju, kai pelno nesiekianti organizacija parduoda kaip paramą gautas materialines vertybes, sąnaudoms priskiriamos tik su jų pardavimu susijusios transportavimo, sandėliavimo ir panašios sąnaudos. Kadangi materialinės vertybės buvo gautos neatlygintinai, jų vertė nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Paminėtina, kad paramos gavėjo statusą turinčios pelno nesiekiančios organizacijos, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynaisiais pinigais, viršijančias 250 minimalaus gyvenimo lygio (bazinės socialinės išmokos, toliau – MGL) dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios LPĮ nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai. Tačiau iš pajamų negali būti atimama parama, kuri teikiama panaudojant iš kitų asmenų (juridinių ir fizinių) gautą paramą.
Taigi pagal Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 46-3 straipsnio 1 dalį, pelno nesiekiančios organizacijos gali sumažinti savo apmokestinamąjį pelną tą mokestinį laikotarpį, kai:
• dalį lėšų jau panaudojo viešajam interesui tenkinančiai veiklai, arba• planuoja tokias lėšas panaudoti per ateinančius du mokestinius laikotarpius.
Tačiau toks planuojamas panaudojimas turi būti pagrįstas įrodymais, pavyzdžiui, pasirašytomis preliminariomis sutartimis, veiklos planais, projektais ar kitais vidiniais dokumentais, kurie parodo, kad lėšos bus skiriamos įstatuose numatytai visuomenei naudingai veiklai.
Apmokestinamąjį pelną mažinančios per tam tikrą mokestinį laikotarpį faktiškai patirtoms išlaidoms vykdant visuomenei naudingą veiklą kompensuoti panaudotos lėšos arba lėšos, numatomos panaudoti per du ateinančius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius šiai veiklai finansuoti, turi būti sumažinamos finansavimo lėšomis, t. y. valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal LPĮ, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšomis.
Kokia tvarka deklaruojamas pelno nesiekiančių organizacijų pelno mokestis