Metas skirstyti pelną

Janina Karsakienė apskaitos specialistė

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, metines finansines ataskaitas bendrovės privalo patvirtinti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, taip pat reikia priimti sprendimą dėl uždirbto pelno paskirstymo ar patirtų nuostolių padengimo. Buhalteriui svarbūs ne tik akcininkų sprendimai, bet ir tinkamas jų įforminimas. Ignoruojant Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus formalius reikalavimus, gali būti užginčytas pelno paskirstymo sprendimas.

Visi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai turi būti protokoluojami, todėl pelno paskirstymą buhalteris apskaitoje turėtų registruoti remdamasis susirinkimo protokolu arba jo išrašu. Būtinybę buhalteriui gauti tokį protokolą lemia tai, kad Akcinių bendrovių įstatymas numato nemažai reikalavimų ir apribojimų, susijusių su pelno paskirstymu. Tai ir paties susirinkimo sušaukimo tvarka, kvorumo egzistavimas, pačių sprendimų priėmimo rezultatai ir pan. Bent vieno iš šių reikalavimų ignoravimas priimtus sprendimus gali paversti niekiniais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnį, akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendus, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti.

Kartais patiems buhalteriams pavedama surašyti susirinkimo protokolą, elektroniniu laišku atsiuntus tik priimtų sprendimų sąrašą. Apžvelkime įstatymo reikalavimus ir jų įgyvendinimą. Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnis reikalauja, kad akcininkų protokole, kuriuo įforminami akcininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo), būtų nurodyta:

1. Ankstesniųjų finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje. Dažniausiai tai bus tvirtinant 2024m. finansines ataskaitas likęs nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Vis dėlto dažniausiai tai reiškia, kad šie dydžiai gali ir nesutapti. Taip nutiks pritaikius retrospektyvinį būdą, kuris reiškia ankstesnių laikotarpių duomenų perskaičiavimą, todėl neišvengiamai pasikeičia ir ankstesnių laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis. Pagal 7-ojo VAS nuostatas, retrospektyvinį būdą reikalaujama taikyti taisant esmines apskaitos klaidas arba keičiant apskaitos politiką.

Retrospektyviniu būdu taisydami klaidas, turime perskaičiuoti to laikotarpio, kurį klaida buvo padaryta, ir vėlesnių laikotarpių, kuriuos ši klaida paveikė, duomenis. Dėl klaidos neteisingai apskaičiuotos praėjusių ataskaitinių laikotarpių pajamos arba sąnaudos koreguojamos tiesiogiai tikslinant tų laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį. Be to, reikalaujama, kad informacija apie retrospektyvinio būdo taikymą būtų pateikta ir aiškinamajame rašte.

Analogiški tikslinimai gali būti atliekami ir keičiant apskaitos politiką, pavyzdžiui, jeigu įmonė iki šiol neformavo atostoginių kaupinių ir nusprendė pradėti tai daryti. Tokiu atveju per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms ir neišnaudotoms atostogų dienoms tenkančią atostoginių sumą priskirsime ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms, o per ankstesnius laikotarpius uždirbtoms atostogų dienoms tenkančia suma turėsime tiesiogiai mažinti nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutį.

2. Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai). Čia įrašomas 2024 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas grynasis pelnas (nuostoliai).

3. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai). Tai tų operacijų rezultatai, kurie registruojami tiesiogiai nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitoje, aplenkiant pajamų ir sąnaudų sąskaitas. Pagal 8-ąjį VAS, tai būtų savų akcijų pardavimo už kitą kainą, negu jos buvo supirktos, rezultatai (arba savų akcijų anuliavimo nuostoliai); išlaidų, tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalis, viršijanti su ta emisija susijusių akcijų priedų sumą; perkainojimo rezervo dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį nudėvėtai ar kitaip nurašytai perkainoto ilgalaikio turto daliai. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) kasmet atliekamų įmonių finansinių ataskaitų kokybės tyrimų metu nuolat aptinkama klaida – nudėvint perkainotą turtą, rezervas proporcingai nėra mažinamas. Pagal 8-ojo VAS nuostatas, mažėjant perkainoto turto vertei, atitinkamai turi mažėti ir su tuo turtu susijęs perkainojimo rezervas, o sumažinta rezervo dalimi tiesiogiai didinamas ataskaitinio laikotarpio pelnas. Perkainoto turto vertė mažėja jį nudėvint, perleidus ar eilinį kartą perkainojus (nukainojus), taip pat šiam turtui nuvertėjus. Mažinant perkainojimo rezervą, tiesiogiai didinamas ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

4. Pervedimai iš rezervų. Čia nurodoma akcininkų susirinkimo sprendimu sumažintų arba panaikintų rezervų suma. Akcinių bendrovių įstatymo numatyti rezervai – privalomasis rezervas ir rezervas savoms akcijoms supirkti – mažinami tik įstatymo numatytais atvejais, o kiti rezervai, kuriuos akcininkai sudaro savanoriškai, mažinami akcininkų valia. Atkreiptinas dėmesys, kad be akcininkų sprendimo negali būti sudarytas ar išformuotas joks rezervas. Pavyzdžiui, jeigu įmonėje yra valdyba ir jos nariams norima mokėti tantjemas, iš pradžių siūloma suformuoti tam skirtą rezervą, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tantjemos turi būti skiriamos iš pelno. Tiesa, VAS ir Pelno mokesčio įstatymas laikosi nuostatos, kad tantjemos priskirtinos ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms. Specialaus rezervo sudarymas gali šiek tiek sušvelninti minėtą reglamentų prieštarą. Išmokėjus tantjemas, vėlesnių metų visuotinis akcininkų susirinkimas turėtų priimti sprendimą naikinti anksčiau sudarytą rezervą, nes tikslai, kam jis buvo skirtas, jau pasiekti. Tiesa, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo protokole numatyta skirti vien tik tam tikrą sumą tantjemoms ir nieko nekalbama apie rezervą, pats buhalteris negali nuspręsti tantjemų sumą iš pradžių parodyti rezervų eilutėje. Taip pat, kaip ir akcininkams iš pradžių nusprendus sudaryti rezervą, bet vėlesniame susirinkime nepasisakius apie šio rezervo mažinimą, jo negalima naikinti. Nesvarbu, kad tantjemos, kurioms jis buvo skirtas, jau išmokėtos.

Taip pat vertėtų priminti Akcinių bendrovių įstatymo nuostatą: jeigu, sudėjus ataskaitinio laikotarpio grynąjį nuostolį ir ankstesniųjų metų likusį nepaskirstytinąjį pelną, gaunama neigiama suma (sukaupti nuostoliai), visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius. Jie dengiami tokiu nuoseklumu: iš pradžių anuliuojami anksčiau akcininkų sprendimu sudaryti neprivalomieji rezervai, o tuomet mažinamas arba naikinamas privalomasis rezervas. Jeigu gautos sumos nepakanka patirtiems nuostoliams padengti, į paskirstytinąjį rezultatą pervedami akcijų priedai. Kai, visa tai atlikus, vis tiek lieka nepadengtų nuostolių, jie perkeliami į kitus finansinius metus, tačiau įstatymas draudžia į kitus finansinius metus perkelti nepadengtus nuostolius, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas sudaro ne mažiau kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Tuomet reikalaujama, kad akcininkai imtųsi veiksmų papildomais įnašais ar kitais būdais kompensuoti šiuos nuostolius.

Mažinant arba naikinant anksčiau sudarytus rezervus, didinamas skirstytinasis rezultatas, todėl tame pačiame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas šią padidėjusio pelno sumą skirti dividendams arba kitiems tikslams.

5. Akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti. Akcininkai turi teisę savo papildomais įnašais dengti bet kokius nuostolius. Ne tik tuo atveju, kai, susumavus visas išvardytas sumas, apskaičiuojamas bendras neigiamas rezultatas, tačiau ir tada, kai bendras rezultatas yra teigiamas, bet kažkuriais ankstesniais metais įmonė patyrė nuostolį. Taip pat akcininkai gali nuspręsti patys padengti patirtą nuostolį, užuot jį kompensavę naikinamais rezervais.

6. Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso. Susumavus visus išvardytus rodiklius, gaunamas paskirstytinas rezultatas – pelnas arba nuostoliai. Toliau protokole vardijamas jo skirstymas.

7. Paskirstyta pelno dalis. Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad kiekvienam nurodytam tikslui skirta pelno dalis dokumente turi būti nurodoma atskirai. Tai yra:

– pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą (pervedimai į jį privalomi, kol rezervas nesiekia 1/10 įstatinio kapitalo dydžio. Vėliau rezervas didinamas savanorišku akcininkų sprendimu);

– pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti (jeigu įmonė tokį sudaro);

– pelno dalis, paskirta į rezervą akcijoms suteikti (akcijos gali būti suteikiamos vadovaujantiems darbuotojams akcininkų nustatyta tvarka. Tam tikslui išleidžiama nauja akcijų emisija arba suteikiamos anksčiau supirktos savos akcijos);

– pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;

– pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti. Atskirai nurodoma per ataskaitinius finansinius metus akcininkams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėtų dividendų (tarpinių) suma, jeigu jie buvo paskirti;

– pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams.

Tarpiniai dividendai. Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę, dar nepasibaigus ataskaitiniams metams, paskirstyti per tarpinį laikotarpį ir ankstesnius metus uždirbtą pelną dividendams. Tam tikslui turi būti parengtas šio tarpinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinys ir sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tarpinių dividendų skyrimas, kaip ir kiti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, turi būti protokoluojami. Nepaisant to, Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas pelno paskirstymas, teigiama, kad eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, kuriame pateiktas metinis pelno paskirstymas, turi būti nurodyta ne tik pelno dalis, kurią šis susirinkimas skyrė dividendams išmokėti, bet atskirai įrašyta ir per ataskaitinius finansinius metus akcininkams už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėtų dividendų suma (tarpiniai dividendai), jeigu jie buvo paskirti. Tai gali atrodyti kaip pakartotinas pelno skyrimas dividendams arba ankstesnių sprendimų patvirtinimas dar kartą. Taip nėra. Jeigu ankstesnieji akcininkų susirinkimai buvo teisėti, jų priimtų sprendimų nereikia dar kartą patvirtinti. Tikėtina, kad ši įstatymo nuostata atsirado siekiant akcininkus informuoti apie tais metais jau paskirtą dividendų sumą. Visiškai galima situacija, kad dėl sumažėjusio įmonės pelningumo, tarpiniams dividendams paskirtoji suma gali viršyti pelną. Tai reikš, kad dalis dividendų buvo skirta didinant nuostolius.

Jeigu akcininkai 2024 metais skyrė tarpinius dividendus, o 2025 m. įvykusiame visuotiniame susirinkime – dar ir metinius dividendus, tada, nepaisant to, kad bendra jų suma bus įrašyta visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, apskaitoje jie registruotini skirtingais laikotarpiais. 2024 m. skirti tarpiniai dividendai priskirtini tiems metams, o 2025 m. paskirtoji suma – šiam laikotarpiui.

 8. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje perkeliamas į kitus finansinius metus. Galiausiai protokole nurodoma likusi nepaskirstyta pelno ar nepadengtų nuostolių suma.

 Siekiant išlaikyti akcininkų susirinkimo protokolo informatyvumą, kad ir po kelerių metų būtų aišku, kaip buvo apskaičiuotas paskirstytinas rezultatas, kiekvieną sumą, sudarančią paskirstytinąjį rezultatą, ir kiekvieną pelno paskirstymo atvejį tikslinga nurodyti atskirai, nepaisant to, kad įstatymas nedraudžia sujungti tas sumas.