Mažųjų bendrijų mokesčiai nuo 2026 m.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką svarbu žinoti mažosioms bendrijoms nuo 2026 metų mokant PVM, pelno mokestį ir GPM.
Ką svarbu žinoti apie PVM
Registravimasis PVM mokėtojų registre. Mažajai bendrijai (toliau – MB) prievolė registruotis PVM mokėtojų registre atsiranda tuomet, kai vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje per praėjusius arba einamuosius kalendorinius metus patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė viršija 45 000 eurų ribą.
MB privalo registruotis kaip PVM mokėtoja, jei einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra iš Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos ekonominės veiklos (t. y. PVM apmokestinamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorių, kurie pagal PVMĮ nuostatas laikomi vykstančiais Lietuvos teritorijoje) gauto (gautino) atlygio suma didesnė kaip 45 000 eurų. Ši riba turi būti skaičiuojama kalendorinių metų laikotarpiu.
Smulkiojo verslo schema. MB, kuri privalo registruotis kaip PVM mokėtoja dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse, gali taikyti smulkiojo verslo schemą, jeigu bendra einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais iš Lietuvos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos veiklos gauto (gautino) atlygio suma neviršija 45 000 eurų ribos.
Taikant šią schemą, nereikia apskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas Lietuvoje (išskyrus naujų transporto priemonių tiekimą į kitas ES šalis).
MB, pasirinkusi taikyti smulkiojo verslo schemą, laikomas PVM mokėtoja, taikančia smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje.
Beje, jei MB yra registruota kaip PVM mokėtoja dėl prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo (viršyta 45 000 eurų riba), ji turi teisę pateikti prašymą išregistruoti ją iš įprastų PVM mokėtojų, jeigu:
– praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais bendra atlygio (kartu su kontroliuojančiais asmenimis) už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus ne didesnė kaip 45 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.
Tačiau toks asmuo turi likti PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje, jeigu:
– praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais įsigijo paslaugų iš užsienio valstybių ir (arba) suteikė paslaugų kitose valstybėse narėse, ir (arba)
– iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė (kartu su kontroliuojančiais asmenimis) praėjusiais kalendoriniais metais viršijo ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais viršija 14 000 eurų ribą.
Praktikoje aktualūs GPM mokėjimo atvejai
MB forma darosi vis populiaresnė. Tad panagrinėkime mažųjų bendrijų mokesčius. Pradėkime nuo GPM.
Mažosios bendrijos nariai gali gauti lėšų iš mažosios bendrijos keliais būdais:
– saviems poreikiams tenkinti, priskiriant jas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms išmokoms arba dividendams;
– pagal civilinę paslaugų sutartį su tam tikrais apribojimais;
– kai kuriais kitais atvejais.
MB narys iš MB gali gauti sumas, GPM ir VSD įmokų apskaičiavimo tikslais priskiriamas su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Šioms pajamoms priskiriama suma turi neviršyti sumos, nuo kurios pagal VSDĮ skaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos. VSD įmokų bazė negali būti didesnė nei VSD įmokų „lubos“ − 43 VDU per metus. Jei ji didesnė, tuomet viršijanti dalis apmokestinama kaip dividendai.
Jeigu gyventojas kalendoriniais metais gavo tik tokias pajamas (kitokių pajamų negavo), tai:
– 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU (2026 metais – 83 237,40 Eur per metus);
– 25 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai nuo 36 iki 60 VDU (2026 metais – nuo 83 237,40 iki 138 729 Eur per metus);
– 32 proc. tarifas taikomas metinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU (2026 metais – 138 729 Eur per metus).
Beje, beveik visos MB nario – nuolatinio Lietuvos gyventojo – iš MB gautos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms.
A klasės pajamoms priskiriamos tik šios MB nario – nuolatinio Lietuvos gyventojo – iš MB gautos pajamos:
– sporto ir (ar) atlikėjo veiklos pajamos;
– pajamos už parduotą ar kitaip perleistą nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas.
A klasės išmokas MB turi deklaruoti:
– mėnesinėje GPM313 formos deklaracijoje (mėnesiui, kurį A klasės išmokos buvo išmokėtos, pasibaigus, iki kito mėnesio 15 d.);
– metinėje GPM312 formos deklaracijoje (kalendoriniams metams, kuriais išmokos buvo išmokėtos, pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.).
B klasės išmokas MB deklaruoja pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų vasario 15 d. (GPM312 formos deklaracija). MB narys turi deklaruoti gautas B klasės pajamas ir mokėtiną GPM sumokėti pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d. (GPM311 deklaracija).
Paslaugų sutartys. Metinė (bendra) pajamų suma, MB nario gauta pagal civilines sutartis, sudarytas su MB dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų MB atlikimo, t. y. pagal visas civilines sutartis, negali būti didesnė kaip 100 000 Eur per kalendorinius metus. MB narys ir tuo pačiu vadovas pagal su MB sudarytą civilinę (paslaugų) sutartį gali gauti pajamas už vadovavimo MB paslaugas: bendra atlygio už MB suteiktas vadovavimo paslaugas ir kitas paslaugas bei darbus (pvz., MB nario iš savo MB gautos pajamos už turto nuomą, už paslaugas, suteiktas pagal individualios veiklos pažymą) suma negali būti didesnė kaip 100 000 Eur per kalendorinius metus.
Mažųjų bendrijų (MB) vadovų (ne MB narių) pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo MB veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
– kai MB vadovo pajamos už vadovavimą kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis (išskyrus pajamas, nurodytas GPMĮ 6 str. 6 dalyje, kurios visos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą) neviršija 36 VDU, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas (2026 m. – 83 237,40 Eur per metus);
– pajamų dalis nuo 36 iki 60 VDU (2026 m. – nuo 83 237,40 iki 138 729 Eur per metus) apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Mažųjų bendrijų (MB) vadovų (MB narių) pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo MB veiklą gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pagal civilinę sutartį gautų pajamų suma kartu su kitomis GPMĮ 6 str. 2 dalyje nurodytomis pajamomis, gautomis ne iš darbo santykių, neviršys 12 VDU sumos. Jeigu šios pajamos viršys 12 VDU (2026 m. – 27 745,80 Eur per metus), tai viršijanti pajamų dalis bus apmokestinama taikant GPMĮ 6 str. 1 dalies nuostatas:
– kai šios pajamos kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis (išskyrus pajamas, nurodytas GPMĮ 6 str. 6 dalyje) neviršija 36 VDU (2026 m. – 83 237,40 Eur per metus), taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas;
– pajamų dalis nuo 36 iki 60 VDU (2026 m. – nuo 83 237,40 Eur iki 138 729 Eur per metus) apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;
– kai pajamos viršija 60 VDU (2026 m. – 138 729 Eur per metus), viršijanti dalis apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Visa ši pajamų suma įskaičiuojama į metinę pajamų sumą, taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytus pajamų mokesčio tarifus.
Pagal su MB sudarytą civilinę paslaugų sutartį (įskaitant ir vadovavimo MB paslaugas), gautų pajamų suma per kalendorinius metus negali viršyti 100 000 Eur ribos.
Kaip apmokestinamos MB nario pajamos pagal civilines sutartis. Nesvarbu, ar pagal civilinę sutartį gaunamas atlygis už vadovavimą, ar už kitas paslaugas, pagal tokias sutartis jis visas turi neviršyti 100 000 Eur ribos, ir jo apmokestinimui pagal civilines sutartis (ne tik už vadovavimą, bet ir kitas paslaugas, išskyrus individualios veiklos paslaugas) taikomos tos pačios nuostatos: ne daugiau kaip 12 VDU – taikomas 15 proc. tarifas; nuo daugiau kaip 12 iki 36 VDU – 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc. tarifas, daugiau kaip 60 VDU – 32 proc. tarifas (šie VDU ir tarifai taikomi metinėms pajamoms).
Mažųjų bendrijų (MB) vadovų (MB narių) pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo MB veiklą gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pagal civilinę sutartį gautų pajamų suma kartu su kitomis GPMĮ 6 str. 2 dalyje nurodytomis pajamomis, gautomis ne iš darbo santykių, neviršija 12 VDU sumos. Jeigu šios pajamos viršys 12 VDU ribą (2026 m. – 27 745,80 Eur per metus), tai viršijanti pajamų dalis bus apmokestinama taikant GPMĮ 6 str. 1 dalies nuostatas:
– kai šios pajamos kartu su kitomis apmokestinamosiomis pajamomis (išskyrus pajamas, nurodytas GPMĮ 6 str. 6 dalyje) neviršija 36 VDU (2026 m. – 83 237,40 Eur per metus), taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas;
– pajamų dalis nuo 36 iki 60 VDU (2026 m. – nuo 83 237,40 iki 138 729 Eur per metus) apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;
– kai pajamos viršija 60 VDU (2026 m. – 138 729 Eur per metus), viršijanti dalis apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Visa ši pajamų suma įskaičiuojama į metinę pajamų sumą, taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytus pajamų mokesčio tarifus. Pagal su MB sudarytą civilinę paslaugų sutartį (įskaitant ir vadovavimo MB paslaugas), gautų pajamų suma per kalendorinius metus negali būti didesnė kaip 100 000 Eur. Jei tokios pajamos viršija šias ribas, jos apmokestinamos arba kaip darbo užmokestis, arba kaip dividendai. Kai lėšos imamos savo poreikiams, MB narys pats sprendžia, ar apmokestinant jas priskirti darbo užmokesčio pajamoms, ar dividendams.
Dividendai. MB narys iš savo MB gautas lėšas gali priskirti pajamoms iš paskirstytojo pelno – dividendams. Dividendai nuo pirmo euro apmokestinami taikant 15 proc. GPM tarifą (nepriklausomai nuo gautų pajamų sumos). MB nario lėšos asmeniniams poreikiams tenkinti gali būti pasiimtos kaip avansu išmokamas pelnas. Jei MB finansinių metų pelno dalis, tenkanti MB nariui, yra mažesnė negu jo per finansinius metus gautų išmokų, kaip avansu išmokėto pelno, suma, jis MB turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį (laikoma, kad suma, nuo kurios pagal VSDĮ buvo mokamos MB nario VSD įmokos, grąžinama vėliausiai).
Pelno mokestis
Tarifai. 7 proc. tarifas taikomas MB, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ribos, bei MB apmokestinamajam pelnui, gautam naudojant ir perleidžiant vykdant MTEP veiklą sukurtą turtą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojęs pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant MB 2026 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.
Nuo šių metų atsisakoma darbuotojų skaičiaus ribojimo (iki 2026 metų buvo reikalavimas, kad bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius būtų ne didesnis kaip 10 žmonių). Taigi užtenka, kad MB pajamos ne didesnės kaip 300 000 eurų.
0 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas dviem pirmiems mokestiniams laikotarpiams. Nuostata taikoma nuo 2026 metų mokestinio laikotarpio. Todėl gali kilti klausimas, ar ši nuostata galioja tik MB, įsteigtoms 2026 metais ir vėlesniais laikotarpiais, ar 0 proc. tarifą gali taikyti ir vienetai, įsteigti 2025 metais, 2025 ir 2026 metų mokestiniams laikotarpiams? Jeigu MB buvo įsteigta 2025 metais, tai 2026 metais – antruoju mokestiniu laikotarpiu – ji taip pat gali taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu atitinka visas PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytas sąlygas.
Taip pat gali kilti klausimas: jei MB įregistruota 2026 m., pirmą mokestinį laikotarpį pajamos buvo didesnės kaip 300 000 Eur, o antrojo mokestinio laikotarpio pajamos neviršijo 300 000 Eur ribos, tai ar skaičiuojant pelno mokestį už antrą mokestinį laikotarpį galima taikyti 0 proc. tarifą? MB, skaičiuodama pelno mokestį už antrą mokestinį laikotarpį, gali taikyti 0 proc. tarifą, jeigu atitinka PMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas.
Po pirmų dvejų metų MB turi taikyti 7 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu jos mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ribos ir ji neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų. Jei minėta riba viršijama, tuomet MB apmokestinamajam pelnui, apskaičiuotam už 2026 metus, turi taikyti 17 proc. tarifą.
Lengvatos
Momentinis nusidėvėjimas. MB aktualu tai, kad nuo 2026-01-01 PMĮ buvo numatyta visą įsigyto ilgalaikio turto įsigijimo kainą atskaityti iš pajamų, jeigu:
1) turtas priskiriamas šioms turto grupėms: „Mašinos ir įrengimai“, „Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „Programinė įranga“, „Įsigytos teisės“, „Krovininiai automobiliai, priekabos, puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“, kai įsigyjami krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, ir
2) turtas vieneto veikloje naudojamas ne trumpiau negu 3 metus, išskyrus atvejus, kai: vienetas baigia veiklą; turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų; prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos; turtas perduodamas dėl reorganizavimo PMĮ 41 str. 2 dalyje nustatytais atvejais ir įsigyjantis vienetas turtą naudoja, kol sueis 3 metai.
Tai vadinama momentiniu nusidėvėjimu. Kitaip tariant, visa ilgalaikio turto įsigijimo kaina gali būti atskaitoma iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas perduotas naudoti.
Pavyzdžiui, įmonė atliko ilgalaikio turto, priskirto turto grupei „Mašinos ir įrengimai“, remontą, kuris pailgino turto tarnavimo laiką ir pagerino jo naudingąsias savybes. Dėl atlikto remonto įmonė padidino tokio turto vertę 25 000 eurų. Kadangi turtas priskirtas PMĮ 18 str. 13 dalyje nurodytai turto grupei, kuriai suteikiama galimybė leidžiamiems atskaitymams priskirti visą įsigijimo kainą iš karto, tai, atlikus tokio turto remontą, visa pagerinimo vertė – 25 000 eurų. Taigi veiklos pobūdis neturi įtakos momentinio nusidėvėjimo nuostatų taikymui. Svarbu, kad turtas, kurio įsigijimo kaina atskaitoma, būtų naudojamas veikloje ne trumpiau nei 3 metus nuo jo atidavimo eksploatuoti.
MB aktualios ir tokios lengvatos kaip investicinis projektas. MB momentinis nusidėvėjimas netaikomas, jei turto įsigijimo išlaidomis mažinamas apmokestinamasis pelnas dėl vykdomo investicinio projekto, t. y. taikomas PMĮ 46-1 straipsnis.
MB gali naudotis ir MTEP lengvata. Be to, MB leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynaisiais pinigais, viršijančias 250 MG dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, tačiau ne didesnes kaip 40 proc. pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostolius.
NORITE SKAITYTI DAUGIAU AKTUALIŲ IR NAUDINGŲ PUBLIKACIJŲ APSKAITOS, MOKESČIŲ, TEISĖS KLAUSIMAIS?
PRENUMERUOKITE ŽURNALĄ „BUHALTERIJA: apskaitos ir mokesčių apžvalga“.