Ketvirtojo metų ketvirčio buhalterio darbai

Liko paskutinis šių metų ketvirtis. Nors privalomų darbų, be tų, kurie turi būti atliekami kas mėnesį (mėnesio deklaracijų pateikimas ir mokesčių sumokėjimas), yra ne tiek ir daug, tačiau tai nereiškia, kad buhalteriui reikia mažiau dirbti. Apžvelkime pagrindinius buhalterio darbus.

Pirmasis ketvirtojo ketvirčio mėnuo – spalis

Iki  spalio 1 dienos įmonės privalo pateikti užpildytą PVM deklaracijos FR0516 formą bei jos priedą FR0516A. Metinę PVM deklaraciją teikia tie PVM mokėtojai, kurie, pasibaigus kalendoriniams metams ir nustačius jų faktinius rodiklius, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriuje nustatyta tvarka turi patikslinti PVM atskaitą.

Formos yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 10 07 įsakymu Nr. VA-77 „Dėl Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0516 formos ir jos priedo FR0516A formos ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Jeigu metinėje PVM deklaracijoje apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, ji privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Metinę PVM deklaraciją privalo pateikti:

1. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai (įskaitant fizinius asmenis), kurie deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais vykdė mišrią veiklą ir įsigytų prekių bei paslaugų (įskaitant ilgalaikį materialųjį turtą, kurio PVM atskaitos tikslinimui netaikomos PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatos) pirkimo (importo) PVM paskirstė PVM įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka proporcingai. Jie turi patikslinti PVM atskaitą, perskaičiuodami PVM atskaitos procentą pagal faktinius kalendorinių metų, kurių metinė PVM deklaracija teikiama, rodiklius.

2. PVM mokėtojai (įskaitant fizinius asmenis), kurie įsigytą (pasigamintą) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus) ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, kurio PVM atskaitos tikslinimui taikomos PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatos, naudojo ne tik PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti ir šio turto pirkimo (importo) PVM buvo paskirstytas PVM įstatymo 60 straipsnyje nustatyta tvarka proporcingai. Pagal PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatas tikslinama įsigyto kito ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimo normatyvas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 1 priedėlį yra 4 ir daugiau metų, pirkimo (importo) PVM atskaita. Šiame papunktyje nurodyto ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaita turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą, – 10 metų, kito ilgalaikio materialiojo turto – 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, per kurį buvo įtraukta į PVM atskaitą to įsigyto, pasigaminto turto ar atlikto pastato esminio pagerinimo pirkimo PVM suma. PVM mokėtojai metinėje PVM deklaracijoje turi deklaruoti apskaičiuotą šio turto (įskaitant pastato (statinio) esminį pagerinimą) PVM atskaitos metinę tikslinimo sumą, perskaičiavę metinę ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos sumą pagal faktinius deklaruojamų ataskaitinių kalendorinių metų rodiklius, reikalingus PVM atskaitos procentui nustatyti.

3. PVM mokėtojai, kurių įsigyto (pasigaminto) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus) ir kito ilgalaikio materialiojo turto, nurodyto PVM įstatymo 67 straipsnyje, pirkimo (importo) PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą, o deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais šis turtas faktiškai buvo naudojamas tik PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti. Jie metinėje PVM deklaracijoje turi patikslinti tokio ilgalaikio turto deklaruojamų kalendorinių metų metinę PVM atskaitos sumą.

4. PVM mokėtojai, fiziniai asmenys, kurie ekonominei veiklai buvo priskyrę įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą (ar jo dalį) ir šio turto pirkimo (importo) PVM ar jo dalį, tenkančią ekonominei veiklai priskirtai turto daliai (procentais), įtraukė į PVM atskaitą, o deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais ekonominei veiklai faktiškai naudojo kitokią (mažesnę ar didesnę) negu buvo deklaruota šio turto dalį (procentais). Jie metinėje PVM deklaracijoje turi patikslinti metinę minėto turto PVM atskaitos sumą (ar jos dalį).

Antrasis ir trečiasis ketvirtojo ketvirčio mėnesiai – lapkritis ir gruodis

Paskutiniai metų mėnesiai būna ne mažiau intensyvūs: vadovai jau laukia preliminaraus įmonės metų veiklos rezultato, galvoja, kokiomis mokesčių lengvatomis dar galima pasinaudoti, ir pan. Paskutinis mėnuo – tai švenčių mėnuo, todėl dažnas klausimas buhalteriams – dovanų darbuotojams ir verslo partneriams mokestinės pasekmės.

Taip pat reikia nepamiršti, kad metų pabaiga yra laikas, kai turi būti peržiūrėta ir, jeigu reikia, atnaujinta įmonės apskaitos politika. 7-asis VAS nustato, kad apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Apskaitos politika keičiama:

– dėl įstatymų, reglamentuojančių apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, pasikeitimo;

– dėl verslo apskaitos standartų reikalavimų;

– siekiant teisingiau atskleisti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Šiais metais finansinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nesikeitė. Tačiau apskaitos politiką gali tekti koreguoti dėl to, kad įmonė pradėjo vykdyti operacijas, su kuriomis iki tol nebuvo  susidūrusi. Pavyzdžiui, pirmą kartą ketina sudaryti atidėjinius, nuvertinti ilgalaikį turtą. Pažymėtina, kad 7-asis VAS reikalauja apskaitos politikos pakeitimą apskaitoje parodyti retrospektyviniu būdu.

Kai įmonės ataskaitiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metų pabaiga – laikas, kai įvertinama, ar įmonėje taikomi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės yra aktualūs įmonei ir tinkami, kad finansinėse ataskaitose teikiama finansinė informacija būtų:

1) tinkama finansinių ataskaitų informacijos vartotojų sprendimams priimti;

2) patikima, nes:

a) teisingai rodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, jeigu įmonė rengia pinigų srautų ataskaitą;

b) atskleidžia ūkinių operacijų ekonominę prasmę;

c) nešališka;

3) visais reikšmingais atžvilgiais išsami;

4) suprantama;

5) palyginama;

6) pagrįsta finansinės apskaitos registrų duomenimis.

Įmonei vertėtų peržiūrėti ir savo mokesčių politiką kitiems metams.

Taip pat svarbus darbas, kuris laukia buhalterių metų pabaigoje, yra inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis. Nors inventorizacija atliekama vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, tačiau metinių finansinių ataskaitų rezultatai bus patikimi tik tuomet, jeigu duomenys yra patikrinti, t. y. įvertinta, ar faktiniai įmonės duomenys sutampa su apskaitoje užregistruotais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad Finansinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmonės vadovą patvirtinti vidaus kontrolės priemones ir jas įgyvendinti. Apskaitos, audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos paskelbtose vidaus kontrolės rekomendacijose inventorizacija įvardijama kaip viena iš būtinųjų vidaus kontrolės priemonių. Jau antri metai, kai inventorizacijos atlikimo tvarkos teisės aktai nereglamentuoja. Tad nustatyti pačias procedūras įpareigoti įmonės vadovai.

 Kitas svarbus darbas – darbo sutarčių peržiūra. Nors tai teisininko pareiga, tačiau buhalteris taip pat turi įvertinti, ar dėl mokesčių pasikeitimų nuo kitų metų (pavyzdžiui, NPD, dienpinigių dydžiai) nesikeis su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas.

Darbuotojų skatinimo mokestinės pasekmės. Nemažai įmonių metų pabaigoje skatina darbuotojus. Šiuo atveju svarbu vadovams išaiškinti, kokios mokestinės pasekmės gali atsirasti priklausomai nuo skatinimo formos – pinigais ar nepinigine forma.

Norint nepamiršti svarbiausių ir aktualiausių metų pabaigos darbų ir tinkamai pasiruošti kitiems metams, buhalteriams  svarbu kelti kvalifikaciją, ypač metų pabaigoje. Todėl apsilankymas aktualiame seminare – taip pat svarbus metų pabaigos darbas.

 Parengta UAB „Pačiolis“ metodiniame centre