ĮMONĖS PROJEKTŲ IŠLAIDŲ APSKAITA IR SAVIKAINOS APSKAIČIAVIMAS
Auditorius Valdas Jagminas
Daugelis įmonių organizuoja savo veiklą projektiniu būdu, kai įmonės darbuotojai įtraukiami į įvairių projektų (tiek išorinių, tiek ir vidinių) vykdymą. Tokiais atvejais atsiranda poreikis apskaičiuoti projektų vykdymo išlaidas bei jų savikainą. To reikia įvairiais tikslais, taip pat – norint įvertinti projektų pelningumą. Publikacijoje aptarsime, kaip gali būti apskaičiuojama įmonės projektų savikaina.
Projektinis veiklos organizavimas sėkmingai taikomas įvairiose įmonėse, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio ar dydžio. Projektai gali būti vykdomi tiek gaminant produktus (nesvarbu, ar gaminami materialūs ar nematerialūs produktai, ar galbūt teikiamos paslaugos), tiek parduodant prekes ir pan. Projektai paprastai būna išoriniai – tai įvairių užsakymų vykdymas įmonės produktų (gaminių ar paslaugų) užsakovams, tačiau galimi ir vidiniai projektai, kai vieni padaliniai atlieka darbus kitiems įmonės padaliniams ar visai įmonei, pvz., ūkio padalinio darbuotojai atlieka įmonės patalpų remontą.
Kiekvienas projektas visuomet turi aiškią savo vykdymo pradžią ir pabaigą. To reikia vien jau tam, kad projektui pasibaigus būtų galima įvertinti jo rezultatą: ar atlikti visi darbai, kurie buvo numatyti, ar projekto faktinės išlaidos atitiko numatytas biudžete, koks gautas faktinis ekonominis rezultatas ir t. t. Priklausomai nuo aplinkybių, projektą gali vykdyti vieno įmonės padalinio arba kelių padalinių darbuotojai.
Jeigu įmonė sudaro savo veiklos biudžetus, būtinai sudaromi kiekvieno projekto vykdymo biudžetai. Kadangi įmonės padaliniai dalyvauja vykdant projektus, biudžetai rengiami matriciniu principu: tiek projektams, tiek padaliniams. Kitaip sakant, tam tikros padalinio išlaidos, skirtos konkrečiam projektui vykdyti, turi būti numatytos tiek šio projekto, tiek ir paties padalinio veiklos biudžete. Pateiktoje schemoje parodytas padalinių ir projektų išlaidų ryšys, kuris tinka tiek biudžetų rengimo stadijoje, tiek registruojant faktiškai padarytas padalinių ir projektų išlaidas.
PAVYZDYS
Padalinių ir projektų išlaidų tarpusavio santykis
Vykdant tiek išorinius (produkcijos išoriniams užsakovams gamyba arba paslaugų jiems teikimas), tiek vidinius projektus (kurių užsakovai yra įmonės padaliniai arba tiesiog įmonė kaip visuma), svarbu teisingai apskaičiuoti kiekvieno projekto savikainą. Ją apskaičiuojant, įtraukiamos tiesioginės ir netiesioginės projekto vykdymo išlaidos. Skirtingose įmonėse, vykdančiose projektus, į jų savikainą įeinančių išlaidų sudėtis gali būti labai įvairi. Tiesioginės išlaidos priskiriamos projektams tiesiogiai, o netiesioginės projektų išlaidos įskaičiuojamos į jų savikainą, jas paskirstant pagal pasirinktus paskirstymo kriterijus. Visuomet reikia siekti taikyti vadinamuosius koreliatyvius išlaidų paskirstymo kriterijus, kurie maksimaliai teisingai išreiškia skirstomų išlaidų santykį su projektais, kuriems tos išlaidos paskirstomos. Tokie kriterijai naudojami taikant veikla pagrįstą kaštų apskaitos metodą (angl. Activity Based Costing, ABC).
Atsižvelgiant į įmonės vadovų informacinius poreikius, gali būti apskaičiuojami įvairūs projektų savikainos rodikliai: gamybinė savikaina (apimanti gamybines tiesiogines ir netiesiogines išlaidas), komercinė savikaina (papildomai dar įskaičiuojama pardavimų veiklos išlaidų dalis) arba pilnoji savikaina (dar papildomai įskaičiuojama įmonės bendrųjų ir administracinių išlaidų dalis). Komercinė ir pilnoji savikaina apskaičiuojama tų projektų, kurie skirti išorės užsakovams, t. y. kurie parduodami. Pavyzdžiui, apskaičiavus projekto pilnąją savikainą ir palyginus ją su projekto pardavimo kaina, nustatomas konkretaus projekto uždirbtas pelnas (arba nuostolis). Tokia informacija labai svarbi tiek projektų vadovams, tiek įmonės vadovui.
Projektų savikaina paprastai apskaičiuojama taikant užsakyminį kalkuliavimo metodą arba mišrius metodus. Šie metodai taikomi apskaičiuojant bet kurį projekto savikainos rodiklį – gamybinę, komercinę arba pilnąją savikainą. Taikant UŽSAKYMINĮ SAVIKAINOS KALKULIAVIMO METODĄ, projektai tapatinami su užsakymais. Taip daryti labai paprasta, nes projekto vykdymo požymiai visiškai atitinka užsakymo vykdymo požymius. Tokiu atveju visų darbų, kurie atliekami vykdant konkretų užsakymą (projektą), išlaidos įskaičiuojamos į jo savikainą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į projektų vykdymo ypatumus, į jų savikainą įskaičiuojamos tam tikros tiesioginės ir tam tikros netiesioginės išlaidos. Pastarosios, kaip jau minėta, paskirstomos užsakymams (projektams) taikant pasirinktus paskirstymo kriterijus, kurie turi kuo teisingiau parodyti skirstomų išlaidų ryšį su užsakymais (projektais). Jeigu užsakymą (projektą) sudaro tam tikras kiekis vienarūšių gaminių, vieno gaminio savikaina apskaičiuojama padalinant visą užsakymo (projekto) savikainą iš gaminių kiekio.
PAVYZDYS
Baldų gamybos įmonė gamina tam tikrą kiekį pagal specialų užsakovo pageidavimą sumodeliuotų unikalių stalų. Užsakymą sudaro 30 stalų. Tokio užsakymo vykdymas traktuojamas kaip projekto vykdymas: numatyta jo pradžia ir pabaiga, parengtas jam vykdyti reikalingų išlaidų biudžetas, numatytas projekto vadovas ir t. t. Apskaičiuota, kad visam šiam stalų kiekiui pagaminti (t. y. visam projektui įvykdyti) padaryta 4 500 eurų tiesioginių ir netiesioginių gamybinių išlaidų. Vadinasi, jo gamybinė savikaina yra 4 500 eurų.
Norint apskaičiuoti vieno stalo savikainą, 4 500 eurų dalinama iš 30 stalų ir gaunama vieno stalo vidutinė savikaina – 150 eurų.
Kai projektų savikainai apskaičiuoti taikomi MIŠRŪS SAVIKAINOS KALKULIAVIMO METODAI, derinami užsakyminio metodo ir procesinių savikainos kalkuliavimo metodų elementai. Tai reiškia, kad dalis projekto vykdymo išlaidų įskaičiuojama į projekto savikainą užsakyminio metodo principu, o kita dalis – taikant procesinius savikainos kalkuliavimo metodus.
PAVYZDYS
Įvairius mokymus rengianti įmonė pradeda naują projektą –mokesčių apskaičiavimo kursus (numatyta parengti ir pagaminti 100 komplektų kursų medžiagos, nes planuojama surinkti 100 kursų dalyvių).
* Iš pradžių autoriai parengė kursų rankraštį (parengimo darbų išlaidos – 5 000 eurų). Šios išlaidos į mokesčių apskaičiavimo kursų savikainą įskaičiuojamos taikant užsakyminį metodą.
** Tada reikia atlikti rankraščio surinkimo kompiuteriu (gautas rankraštis yra rašytas ranka), kalbos redagavimo, maketavimo ir spausdinimo darbus. Šie darbai yra savarankiškos gamybos fazės, kiekvienoje patiriamos įvairios gamybos išlaidos.
* Darbai atliekami tekstų surinkimo fazėje, kai gautas ranka rašytas naujų kursų medžiagos tekstas surenkamas kompiuteriu. Per mėnesį šioje fazėje patirta 6 000 eurų įvairių išlaidų (darbo užmokesčio, kompiuterių, kitos įrangos eksploatavimo ir nusidėvėjimo). Per tą patį mėnesį šioje fazėje surinkta 1 500 įvairių produktų sutartinių puslapių. Iš jų surinkto naujųjų kursų rankraščio apimtis sudaro 350 puslapių. Šios fazės išlaidos į projekto (mokesčių apskaičiavimo kursų) savikainą įskaičiuojamos taikant fazinį metodą: 1 400 € (6 000 € : 1 500 psl. × 350 psl.).
* Tolesnėje kalbos redagavimo fazėje atliekami teksto redagavimo darbai. Per mėnesį šioje fazėje patirta 7 000 eurų įvairių išlaidų (darbo užmokesčio, kompiuterių, kitos įrangos eksploatavimo ir nusidėvėjimo ir kt.) ir iš viso suredaguota 1 400 įvairių produktų sutartinių puslapių. Naujų kursų suredaguoto teksto apimtis sudaro 340 puslapių. Šios fazės išlaidos į projekto (mokesčių apskaičiavimo kursų) savikainą įskaičiuojamos taikant fazinį metodą: 1 700 € (7 000 € : 1 400 psl. × 340 psl.).
* Tolesnėje maketavimo fazėje atliekami suredaguoto teksto maketavimo darbai. Per mėnesį maketavimo fazėje patirta 7 500 eurų įvairių išlaidų. Iš viso sumaketuota 1 250 įvairių produktų sutartinių puslapių, o sumaketuoto naujųjų kursų teksto apimtis – 335 sutartiniai puslapiai. Šios fazės išlaidos į projekto (mokesčių apskaičiavimo kursų) savikainą įskaičiuojamos taikant fazinį metodą: 2 010 € (7 500 € : 1 250 psl. × 335 psl.).
* Paskutinis darbas – sumaketuoto teksto spausdinimas ir įrišimas į segtuvą. Spausdinimo išlaidos visam mokesčių apskaičiavimo kursų medžiagos kiekiui (100 vienetų) sudaro 500 eurus, o vieno segtuvo (kursų medžiagai vieno segtuvo pakanka) savikaina yra 6 eurai. Šios išlaidos įskaičiuojamos į projekto savikainą taikant užsakyminį metodą.
** Po visų šių darbų projektui (mokesčių apskaičiavimo kursams) skirtos medžiagos viso kiekio (100 vnt.) gamybinė savikaina – 11 210 €. Vieno medžiagos vieneto savikaina: 11 210 € : 100 vnt. = 112,1 €.
Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, vykdomų (įvykdytų) projektų išlaidos įskaičiuojamos į jų savikainą taikant tą savikainos apskaičiavimo metodą, kuris tomis aplinkybėmis tinkamiausias: užsakyminį arba mišrųjį. Ir, kaip minėta, savikainos apskaičiavimo procedūros atliekamos nepriklausomai nuo to, kokios apimties savikainos rodiklis yra apskaičiuojamas – gamybinė, komercinė ar pilnoji savikaina.
Mokesčių reforma prasidėjo ir toliau tęsis. Tokiais laikmečiais ypač naudingas jau 21-ienerius metus leidžiamas didžiausio tiražo profesinis savaitraštis „Buhalterija“ – kvalifikuotas patarėjas ir pagalbininkas, kuris lanko prenumeratorius kiekvieną savaitę dalindamasis naujienomis, specialistų patarimais ir konsultacijomis.
Su Jums jau 21 metai! Skaito daugiau nei 3 000 Jūsų kolegų visoje Lietuvoje!
KVIEČIAME PRENUMERUOTI SAVAITRAŠTĮ 2026 METAMS! Plačiau.