Darbdavių atsakomybė už Darbo apmokėjimo sistemos reikalavimų neįgyvendinimą
Anksčiau aptarėme svarbiausius Darbo apmokėjimo sistemos parengimo etapus, o šioje, paskutinėje, ciklo dalyje apžvelgsime, kokios poveikio priemonės gali būti taikomos darbdaviams, pažeidusiems reikalavimą parengti minėtą sistemą arba neužtikrinusiems darbo sąlygų, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami darbo užmokesčio srityje.
Administracinė atsakomybė
Aptariant pasekmes, kurios gali kilti, jeigu darbdaviai nesilaikys Darbo kodekse nustatytų Darbo apmokėjimo sistemos parengimo reikalavimų, reikėtų pradėti nuo galimos administracinės atsakomybės. Tvirtinant Darbo kodekso pakeitimus, kuriais buvo patvirtintos nuostatos, įgyvendinančios Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos reikalavimus Lietuvoje, tuo pačiu buvo patvirtinti ir kai kurie Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) pakeitimai. Mums aktualus ANK 99 straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę už reikalaujamos informacijos apie darbuotojų darbo užmokestį nepateikimą, darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Beje, šio ANK straipsnio redakcija, numatanti minėtą atsakomybę, kaip ir reikalavimai naujai Darbo apmokėjimo sistemai, įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 dienos.
Pagal minimą ANK normą, atsakomybė nustatyta ne tik už Darbo kodekse nurodytos informacijos apie darbuotojo darbo užmokestį nepateikimą nurodytiems atstovams, bet ir už Darbo kodekse, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, Darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos darbo užmokesčio nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Įtvirtinta, kad už tokius pažeidimus darbdaviams (įmonių vadovams) ar kitiems atsakingiems įmonės asmenims, priklausomai nuo nusižengimo padarymo aplinkybių, galės būti skiriamos baudos nuo 500 iki 1 450 Eur. Jeigu toks pažeidimas bus padarytas pakartotinai, bauda sieks nuo 1 450 iki 3 000 Eur, o jeigu bus konstatuota, kad aptariamas pažeidimas padarytas tyčia, bauda sieks net 6 000 Eur.
Beje, aptariant administracinę atsakomybę už tokį pažeidimą, norėtųsi atkreipti dėmesį, kad ANK 589 straipsnis nurodo itin daug institucijų, kurių atstovai turės teisę pradėti ir atlikti administracinio nusižengimo tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus pagal mūsų aptariamą ANK 99 straipsnį. Numatyta, kad tokią teisę turės Lygių galimybių kontrolierius tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS valdybos ir SODROS teritorinių skyrių pareigūnai. Žinoma, nusižengimų dėl netinkamo Darbo apmokėjimo sistemos parengimo FNTT ar VMI tikrai netirs, nusižengimų protokolų nerašys. Tačiau kitos institucijos, jei jos fiksuos tokio pobūdžio teisės aktų pažeidimą, administracinę teiseną greičiausiai pradės.
Kompensacijos darbuotojams
Aptariant galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias dėl netinkamos Darbo apmokėjimo sistemos parengimo ar jos neparengimo visai, dėl darbuotojui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, reikia pabrėžti, kad kalbama ne tik apie administracinę atsakomybę. Be to, įmonės gali būti įpareigotos išmokėti darbuotojui jam neišmokėtą atlyginimo dalį, atlyginti neturtinę žalą, sumokėti delspinigius.
Darbo kodeksas numato, kad nuo kitų metų pradžios darbdaviai kas mėnesį SODRAI privalės teikti duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, jų darbo laiką ir darbovietės ar darbdavio įmonės Darbo apmokėjimo sistemoje nurodytą pareigybės grupę, o SODRA, gavusi šiuos duomenis, juos apdoros ir savo ruožtu rengs apibendrinančias ataskaitas, kokios yra konkrečios įmonės mokėjimo už darbą sąlygos. Jeigu tokioje SODROS parengtoje informacijoje bus matyti, kad bet kurioje pareigybių grupėje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – 5 % arba didesnis, tai sudarys prielaidą svarstyti, kad įmonėje galbūt yra diskriminuojami darbuotojai dėl netinkamo (per mažo) darbo užmokesčio nustatymo. Kodeksas nurodo, kad tokiu atveju darbdavys privalės pagrįsti kiekvieną tokį neatitikimą, nurodydamas objektyvias, lyčiai neutralias aplinkybes, kodėl toje pačioje grupėje esančių darbuotojų darbo užmokestis skiriasi. Tokiais atvejais darbdavys privalės atlikti ir pateikti darbuotojams, darbuotojų atstovams ir Valstybinei darbo inspekcijai bendrą darbo užmokesčio vertinimą, kad būtų galima nustatyti ir ištaisyti tuos darbuotojų moterų ir darbuotojų vyrų darbo užmokesčio skirtumus, kurie nėra pagrįsti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, ir nesudaryti prielaidų šiems skirtumams atsirasti.
Jeigu darbdavys sugebės objektyviais ir lyčiai neutraliais argumentais bei kriterijais pagrįsti esamą tos pačios pareigybės darbuotojų darbo užmokesčio skirtumą, jokių neigiamų teisinių pasekmių nekils. Tačiau jeigu darbdavys nesugebės to pagrįsti, darbuotojas ar darbuotojai, gavę mažesnį darbo užmokestį nei kiti tos pareigybių grupės darbuotojai, turės teisę iš darbdavio reikalauti, kad šis išmokėtų tą neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą. Darbo kodekse įtvirtinta nuostata: jei bus nustatyta, kad darbdavys pažeidė pareigą už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, darbuotojui bus priteisiama:
a) visiškas nesumokėto darbo užmokesčio ar mokėjimų natūra atgavimas;
b) kompensacija už prarastas galimybes (delspinigiai ir netesybos);
c) neturtinės žalos ar kitokios žalos, sukeltos kitų svarbių veiksnių, apimančių daugialypę diskriminaciją, atlyginimas;
d) delspinigiai už pavėlavimą atsiskaityti darbo santykių metu, o jeigu darbo santykiai su darbuotojų pasibaigę, – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis nuo darbo sutarties nutraukimo iki tol, kol bus įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas.
Primintina, kad darbo teisėje taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, o tai reiškia, jog darbuotojas galės reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio dalies už visą šį laiką, t. y. sumokėti per 3 metus neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumą, lyginant su kitais tos pačios pareigybių grupės darbuotojais.
Apibendrinant reikia pabrėžti, kad aptartos pasekmės, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų administracinės baudos, ar darbuotojui priteisiamos kompensacijos už laikotarpį, kai jam buvo mokamas mažesnis atlygis nei kitiems tos pačios pareigybių grupės darbuotojams, tiek įmonei, tiek ir jos vadovui gali būti labai nemalonios. Tad, ko gero, pigiau būtų tinkamai pasirengti artėjantiems pasikeitimams ir įgyvendinti įstatymų keliamus reikalavimus.
Parengta UAB „Pačiolis“ metodiniame centre
NORITE SKAITYTI DAUGIAU AKTUALIŲ IR NAUDINGŲ PUBLIKACIJŲ APSKAITOS, MOKESČIŲ, TEISĖS KLAUSIMAIS?
PRENUMERUOKITE ŽURNALĄ „BUHALTERIJA: apskaitos ir mokesčių apžvalga“.