Beviltiškos skolos apskaitoje ir apskaičiuojant mokesčius: kur atsiranda neatitikimų ir kaip jų „nepamesti“ deklaracijose

Pirkėjų skolos yra viena iš sričių, kurioje finansinės apskaitos logika ir pelno bei pridėtinės vertės mokesčių apskaičiavimo taisyklės ne visada sutampa. Apskaitoje jau galima registruoti neadekvačiai pradelstą skolą kaip nebeatgautiną ir ją nurašyti, tačiau apskaičiuojant mokesčius tos pačios sumos dar gali būti traktuojamos kaip neleidžiami atskaitymai. Vėliau, surinkus reikiamus įrodymus, situacija pasikeičia: finansinėje apskaitoje nurašymo sąnaudų nėra, tačiau pelno mokesčio deklaracijoje įrašoma beviltiškos skolos suma, mažinanti apmokestinamąjį pelną. Todėl buhalteriams svarbu suvaldyti finansinę apskaitą, pelno mokestį ir dar PVM. Kaip tą galima patogiai padaryti, aptarsime šioje publikacijoje.

  Tais atvejais, kai pirkėjai, pasibaigus mokėjimo terminui, lieka nesumokėję skolos įmonei pardavėjai, po kurio laiko atsakingi įmonės pareigūnai vertina tokios neatgautos skolos atgavimo tikimybę. Suprantama, įmonėje atliekami įvairūs teisiniai veiksmai, siekiant priversti skolininką atsiskaityti, tačiau kartais net ir po jų skolos nepavyksta atgauti. Tada sprendžiamas klausimas: kokia tikimybė apskritai tokią skolą atgauti kada nors ateityje. Pavyzdžiui, įmonės žiniomis, pirkėjas skolininkas susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, nevykdo susitarimų ir su kitais asmenimis arba yra dar kokios nors kitos informacijos, leidžiančios pagrįstai manyti, kad skola (arba bent jau visa jos suma) nebus atgauta. Tuomet nusprendus, kad skolos įmonė neatgaus, remiantis savo apskaitos politikoje nustatyta tvarka, finansinėje apskaitoje skola nurašoma.

Pelno mokesčio atžvilgiu neužtenka vien tik pačios įmonės sprendimo. Kad pirkėjo skola mažintų apmokestinamąjį pelną kaip beviltiška skola, turi būti įvykdytos PMĮ ir Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo taisyklėse nustatytos sąlygos.

Toliau šiuo tikslu pateikta ištrauka iš darbo priemonės ĮMONĖS MOKESČIŲ BYLA.

Įmonės buhalterijoje sprendžiant neatgautinos pirkėjo skolos nurašymo klausimą, verta iš karto atskirti du dalykus: finansinėje apskaitoje – kiek iš šios gautinos sumos realiai tikimės atgauti; pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais – ar ši skola atitinka PM įstatyme nustatytas beviltiškos skolos sąlygas ir ar turime pakankamai įrodymų, kad jos nepavyks atgauti? Atsakymai nebūtinai sutaps. Tipinis neatitikimas: skolos nurašymo sąnaudos apskaitoje pripažįstamos einamuoju laikotarpiu, o leidžiami atskaitymai bus pripažįstami po metų ar dar vėliau.

   PAVYZDŽIUI, įmonė 2026 m. gruodžio 31 d. turi 10 000 Eur pirkėjo skolą. Pirkėjo finansinė padėtis labai bloga, mokėjimai nevykdomi ir, vadovaujantis apskaitos politika, visa skola pripažįstama abejotina. Finansinėje apskaitoje 2026 metų pabaigoje registruojamos 10 000 Eur abejotinos skolos nurašymo sąnaudos. Tačiau mokesčių aspektu įmonė dar neturi dokumentų, leidžiančių skolą laikyti beviltiška. Taigi gaunamas toks rezultatas:    – 2026 m. finansinė apskaita: 10 000 Eur – sąnaudos;

    – 2026 m. pelno mokestis: 10 000 Eur – neleidžiami atskaitymai.

Jeigu 2027 metais įmonė surinks visus reikalaujamus skolos beviltiškumo bei pastangų ją susigrąžinti įrodymus, 2027 m. finansinėje apskaitoje antrą kartą skolos nurašymo sąnaudų neregistruos. Tačiau pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais ši suma 2027 m. mažins apmokestinamąjį pelną ir bus atitinkamu būdu įtraukta į pelno mokesčio deklaraciją.

 Įmonėse tokia situacija gana dažna. Apskaitoje einamuoju laikotarpiu pripažinta abejotina skola dėl mokestinių įrodymų trūkumo laikoma neleidžiamais atskaitymais, o vėlesniu laikotarpiu, surinkus įrodymus, ji tampa leidžiamais atskaitymais, bet finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu šių sąnaudų nėra. Toks neatitikimas lemia klaidas: buhalteris pirmąjį laikotarpį teisingai parodo neleidžiamus atskaitymus, tačiau po metų ar dvejų, kai mokesčių apskaičiavimo tikslais dokumentai jau surinkti, pamiršta mokestinį skirtumą „atsiimti“.

Pildant metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204),  būtina sekti ne apskaitos įrašą, o mokestinį skolos statusą. Praktikoje deklaravimo seka dažniausiai būna tokia: jeigu finansinėje apskaitoje skola jau pripažinta sąnaudomis, tačiau mokestiniu laikotarpiu įmonė dar neturi pakankamų įrodymų, kad galėtų ją laikyti beviltiška, suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir rodoma PLN204S priede su atitinkamu kodu. Kai kitu mokestiniu laikotarpiu įrodymai jau surenkami, suma deklaruojama PLN204 deklaracijoje jau kitaip – kaip apmokestinamąjį pelną mažinanti suma. Ir tik tuo atveju, kai skolos nurašymo pripažinimo apskaitinis ir mokestinis laikotarpiai sutampa, papildomo koregavimo dėl šios skolos deklaracijoje daryti nereikia.

Reikia žinoti, kad, net turint ekonomiškai beviltišką skolą, gali egzistuoti aplinkybės, dėl kurių PM apskaičiavimo tikslais jos pripažinti negalima. Pavyzdžiui, problema atsiranda, jeigu įmonė pati yra skolinga savo skolininkui. Tokiu atveju pirmiausiai turi būti įvertintos tarpusavio prievolės, o beviltiška iš esmės gali būti tik jų skirtumo suma. Beviltiškų skolų pripažinimo taisyklės taip pat negali būti savaime taikomos, jeigu reikalavimo teisė buvo perleista kitam asmeniui, jei kreditorius ir skolininkas yra susiję asmenys, jeigu kreditorius neteko teisės reikalauti grąžinti skolą arba dėl paties kreditoriaus veiksmų buvo praleisti senaties terminai. Pastarasis punktas buhalteriui ypač svarbus. Jeigu įmonė labai ilgai nieko nedaro dėl skolos išieškojimo, neseka senaties terminų ir galiausiai dėl praleisto senaties termino nebegali jos išieškoti, tai irgi yra kliūtis nurašyti beviltišką skolą mokesčių apskaičiavimo tikslais.

Toliau tokie ribojimai matyti pateiktoje ištraukoje iš darbo priemonės ĮMONĖS MOKESČIŲ BYLA.

Norint teisingai klasifikuoti bei pripažinti nebeatgautiną skolą apskaitos ir mokesčių tikslais, vien tipinių apskaitos registrų nepakanka. Ypač jeigu įmonė turi reikšmingų probleminių pirkėjų skolų, buhalteriui labai svarbu turėti atskirą mokestinį registrą, kuriame būtų matyti bent jau tokia informacija:

Darbo priemonėje ĮMONĖS MOKESČIŲ BYLA numatytas toks nebeatgautinų pirkėjų skolų registravimo žiniaraštis. Jis rekomenduojamas buhalteriui kaip kontrolės priemonė – padeda sekti neleidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus skirtingais mokestiniais laikotarpiais, o kartu ir su tuo susijusius PVM koregavimus.

Kad apskaitos ir mokesčių skirtumai būtų suvaldyti, metų pabaigos skolų peržiūrą rekomenduojama organizuoti ne kaip vienkartinį skolų nurašymą, o kaip specialią kontrolės procedūrą. Toliau pateikta rekomenduojama veiksmų seka buhalteriui:

– Iš pirkėjų skolų analizės išskirti pradelstas ir rizikingas skolas.

– Vadovaujantis apskaitos politika įvertinti, ar egzistuoja požymiai, dėl kurių tam tikras skolas galima pripažinti abejotinomis jų nurašymo tikslais.

– Su kiekviena tokia skola atlikti atskirą mokestinį testą: ar praėjo reikalingas laikotarpis, ar egzistuoja specialios aplinkybės, ar surinkti įrodymai, ar nėra PMĮ ribojimų dėl skolos nurašymo.

– Jei apskaitoje sąnaudos jau registruotos, bet PMĮ sąlygos dar netenkinamos, užfiksuoti neleidžiamą atskaitymą ir būsimą koregavimą atskirame registre.

– Patikrinti PVM aspektu: ar pardavimo PVM buvo apskaičiuotas, ar skola patenka į PVMĮ 89¹ straipsnio taikymo sritį, ar turimi reikalingi dokumentai.

– Kitais metais, prieš rengiant PLN204 deklraciją, peržiūrėti ne tik einamųjų metų nurašytas skolas, bet ir ankstesnių metų mokestinių skirtumų registrą.

– Atgavus anksčiau nurašytas skolas, numatyti, kokius koregavimus dėl to reikės atlikti apskaitos ir mokesčių srityse.

Norint nepasimesti skolų nurašymo apskaitoje ir juo labiau – mokesčių apskaičiavimo tikslais vingrybėse, labai naudinga turėti specialią pagalbinę darbo priemonę, kuri padės susigaudyti, kokių mokesčių teisės aktų reikalavimų reikia laikytis, kaip pildyti mokesčių deklaracijas ir tvarkyti kitus dokumentus. Visais šiais atvejais padės speciali elektroninė darbo priemonės ĮMONĖS MOKESČIŲ BYLA. SPAUSKITE ČIA