Baudos ir milijoniniai ieškiniai: dėl ko įmonės vadovui gali tekti prisiimti asmeninę atsakomybę ir kaip sumažinti rizikas

Įmonėms šiandien keliami vis aukštesni tvarumo, veiklos skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimai. Tuo pačiu daugėja ir rizikų įmonių vadovams, iš kurių vis dažniau siekiama išieškoti dėl netinkamų sprendimų ar įstatymų nesilaikymo verslo patirtą žalą. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė sako, kad įmonių ieškinių vadovams Lietuvoje daugėja, o kartais jie gali siekti milijonus eurų. Norint apsisaugoti nuo nemalonumų, vadovams svarbu ne tik atsakingai vykdyti savo pareigas, sekti įstatymų pasikeitimus, bet ir imtis papildomų priemonių, leidžiančių suvaldyti su asmenine atsakomybe susijusias rizikas.

 Tikimybė „paslysti“ didėja

Anot I. Pelėdaitės, 2024-ieji Baltijos šalyse buvo rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvoje nagrinėtoje byloje įmonė iš samdomo vadovo siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos. Ieškovo teigimu, ji verslui buvo padaryta dėl vadovo priimtų sprendimų ir kelių įmonės vardu sudarytų sandorių. Kitoje byloje bendrovė reikalavo iš vadovo atlyginti jai Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln. eurų baudą, teigdama, kad būtent direktorius buvo atsakingas už bendrovės padarytus įstatymo pažeidimus.

„Verslo kultūra ir praktikos neabejotinai keičiasi, o skirtis tarp juridinių subjektų ir jiems vadovaujančių fizinių asmenų atsakomybės nebėra tokia akivaizdi. Šiandien akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose. Analizuojant reguliacinę aplinką ir verslo aplinkos tendencijas, ryškėja tam tikros sritys, su kuriomis artimiausiu metu gali būti susijusios didžiausios rizikos vadovams. Į jas vadovaujamas pareigas einantiems asmenims tikrai verta atkreipti į dėmesį, juolab kad reguliavimas šiose srityse yra gana naujas, o teismų praktika dar iki galo nesusiformavusi ir neaiški“, – pažymi I. Pelėdaitė.

Išbandymas – tvarumo reikalavimų lavina

I. Pelėdaitės teigimu, visų pirma vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Teisininkė pažymi, kad tvarumą šiuo atveju reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosaugos, bet ir socialinių bei valdysenos (angl. Environmental, Social, Governance – ESG) aspektų.

„Pastaruoju metu Vakarų Europoje, iš kur daugelis tendencijų atkeliaują ir į Lietuvą, daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis“, – pažymi I. Pelėdaitė.

„Sorainen“ partnerė pabrėžia, kad, 2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonių vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė – 20 mln. eurų ir daugiau.

„Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Verta pabrėžti, kad atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir dėl nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neįvykdytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat sietini su vadovo atsakomybe“, – pažymi I. Pelėdaitė.

Teisininkės teigimu, augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, sunkumų pritraukiant kapitalą ar reputacijos krizę. Tai reiškia, kad ir vadovų šioje srityje priimtų ar nepriimtų sprendimų reikšmė, o kartu ir su jais susijusios asmeninės atsakomybės rizikos, didėja.

Virš vadovų galvų – tamsus kibernetinių grėsmių debesis

Ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, bet precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus, jau netrūksta. Anot I. Pelėdaitės, skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų, daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2 400 kibernetinių incidentų. Tikėtina, kad dar daug smulkesnių įvykių, apie kuriuos Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui nepranešta, į šią statistiką nepatenka.

„Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą“, –  pažymi I. Pelėdaitė.

Anot teisininkės, nustačius šio įstatymo pažeidimų, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei – iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda. Įmonės dėl baudos skyrimo patirtus nuostolius gali bandyti išieškoti iš vadovo.

Dirbtinis intelektas – ne tik galimybės, bet ir rizikos

Dar viena vis aktualesnė sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“, yra dirbtinio intelekto sprendimai ir jų pritaikymas įmonės veiklos procesuose. I. Pelėdaitės teigimu, nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių. Dėl jų įmonės taip pat gali reikalauti vadovų atsakomybės.

„Šiuo aspektu svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors visos apimties jis bus pradėtas taikyti tik po dvejų metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms nustatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jų darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Atlyginti šiuos nuostolius įmonė gali reikalauti iš vadovo, neužtikrinusio, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų“, – sako I. Pelėdaitė.

Problemų gali pridaryti netinkama smurto prevencija

Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė imasi ieškoti teisybės teisme. Anot I. Pelėdaitės, Lietuvoje 2022 m. sugriežtinti smurto ir priekabiavimo darbo vietose prevencijos reikalavimai įpareigoja darbdavius imtis reikiamų prevencinių priemonių ir tinkamai tirti visus galimus fizinio ar psichologinio smurto organizacijoje atvejus.

„Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija. Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės, siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, numatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Jei vadovas neužtikrina, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, jam gali būti skirta iki 1 400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių“, – pažymi I. Pelėdienė.

Svarbu nepakliūti į tarptautinių sankcijų spąstus

Galiausiai, I. Pelėdienės teigimu, esant tokiai geopolitinei situacijai, vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikomos tarptautinės sankcijos. Dėl jų nesilaikymo įmonės patirti nemalonumai gali tapti jos vadovo asmenine finansine našta.

„Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Žinoma, Lietuvos verslui aktualiausios dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti kokių nors prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga. Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę taiko vadinamąsias antrines sankcijas. Tokiu atveju tam tikros neigiamos pasekmės laukia ne tik tiesiogiai sankcionuotų subjektų, bet ir su jais prekiaujančių įmonių. Tad įmonėms svarbu nei sąmoningai, nei netyčia nepažeisti galiojančių sankcijų režimų. Atsakomybę už sankcijų nesilaikymą taip pat gali tekti prisiimti vadovui, iš kurio įmonė gali reikalauti patirtos žalos atlyginimo“, – teigia I. Pelėdienė.

„Sorainen“ partnerės teigimu, akivaizdu, kad iš įmonių vadovų šiandien tikimasi vis daugiau. Ir nors geriausias būdas išvengti nemalonumų yra atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas ir domėtis naujausiu reguliavimu įmonės veiklai aktualiose srityse, tačiau vien to gali nepakakti. Net ir geriausi vadovai daro klaidų ar gali tapti netinkamai susiklosčiusių aplinkybių įkaitais. Siekiant to išvengti ir suvaldyti rizikas, vadovams verta pasirūpinti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris gali padėti greičiau išspręsti teisinius ginčus ir suteikti finansinę apsaugą.

Parengė Gabrielė BUTINAVIČIŪTĖ

UAB „INK agency“