9 pastabos buhalteriui dėl 2025 m. atskaitomybės

Nors kardinalių pokyčių finansinę apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose 2025 m. nebuvo, bet keleto svarbių naujienų sulaukėme. Jos svarbios sudarant 2025 m. finansines ataskaitas.

1. Pasitikrinkite, kokį finansinių ataskaitų rinkinį reikės sudaryti šiais metais

Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis bei ataskaitų detalumas priklauso nuo trijų įmonės rodiklių: bendros turto vertės, pardavimo pajamų ir vidutinio darbuotojų skaičiaus. Kintant šiems dydžiams, gali atsirasti prievolė sudaryti išsamesnį finansinių ataskaitų rinkinį arba rinktis trumpesnes ataskaitas.

Finansinių ataskaitų rinkiniai ir pakoreguoti jų pasirinkimo rodikliai

Pati rinkinio pasirinkimo taisyklė nepasikeitė: įmonė priskiriama tai kategorijai, kurios bent du rodikliai nebuvo viršyti dvejus metus iš eilės. Turėsime vertinti 2025 ir 2024 m. duomenis. Jeigu įmonė faktiškai nevykdo veiklos ir neteikia mokesčių deklaracijų, ji vis tiek privalo sudaryti metines finansines ataskaitas.

2. Pasitikrinkite, ar privalu sudaryti konsoliduotąsias ataskaitas

Svarbiausia sąlyga konsolidavimo prievolei atsirasti – įmonė, turinti nors vieną patronuojamąją (dukterinę) įmonę, turėtų sudaryti konsoliduotąjį finansinių ataskaitų rinkinį. Pagrindinė išimtis, dėl kurios daug įmonių grupių išvengia konsolidavimo, – įmonių grupė yra maža. 2025 m. pakoregavus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, teisė nesudaryti konsoliduotųjų ataskaitų numatyta ir vidutinėms įmonių grupėms (pagal ĮĮGAĮ 16 str. 1 d.). Tad nuo šiol konsoliduoti finansines ataskaitas privalės dar mažiau įmonių.

Vidutinę įmonių grupę apibrėžiančių rodiklių reikšmė:

    – balanse nurodyta turto vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių verčių)  ≤ 25 mln. €;

    – metinės pardavimo grynosios pajamos (neatskaitant tarpusavio sandorių)  ≤ 50 mln. €;

    – vidutinis metinis darbuotojų skaičius  ≤ 250 asmenų.

aikoma ta pati taisyklė, kaip ir pasirenkant finansinių ataskaitų rinkinį: konsoliduotasis finansinių ataskaitų rinkinys neprivalomas tuomet, kai ne mažiau kaip du bendri įmonių grupės rodikliai dvejus metus iš eilės neviršijo šių reikšmių.

Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme padarytas ir dar vienas pakeitimas, susijęs su konsolidavimo išimtimis. Minėto įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta galimybė Lietuvoje registruotai patronuojančiajai įmonei, kuri taip pat yra patronuojamoji įmonė užsienio valstybėje registruotos įmonės atžvilgiu, nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų. Nustatyta, kad užsienyje registruotos pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti pateiktos JAR per 12 mėn. nuo jos finansinių metų pabaigos. Be to, išimtimi besinaudojanti Lietuvoje registruota patronuojančioji įmonė savo aiškinamajame rašte turi nurodyti numatomą pagrindinės įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimo datą.

3. Pasitikrinkite, ar privalu atlikti auditą

Prieš pusantrų metų priėmus naują Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, praplėstas audituojamų įmonių rūšių sąrašas. Dabar į jį įtraukti beveik visų rūšių juridiniai asmenys: mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, asociacijos, labdaros ir paramos fondai), valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Keliama ta pati sąlyga: auditas tampa privalomas ataskaitiniais metais viršijus du iš trijų rodiklių:

a) balanse nurodyto turto vertė – 2,5 mln. €;

b) įmonių pardavimo grynosios pajamos arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4,5 mln. €;

c) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų.

Be to, auditas taps privalomas ir tais atvejais, jeigu gautas finansavimas iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto (biudžetų) ir (arba) gauta arba panaudota parama per ataskaitinius finansinius metus bus didesnė kaip 0,5 mln. eurų. Valstybės finansavimui priskiriamos visos sumos, kurios pagal 21-ojo VAS „Dotacijos ir subsidijos“ nuostatas priskirtinos dotacijoms ar subsidijos. Dažniausiai tai būna ES fondų ar LR biudžeto lėšomis finansuojami projektai. Jeigu tokio gauto finansavimo suma per metus bus didesnė kaip 0,5 mln. eurų, įmonei atsiras prievolė tais metais atlikti auditą. Taip pat analogiški reikalavimai taikytini ir pripažinus gauto finansavimo panaudojimą, jeigu panaudota suma per metus bus didesnė kaip 0,5 mln. eurų. Tačiau jeigu įmonė tais pačiais metais ir gavo, ir panaudojo tam tikrą dotaciją ar subsidiją, tai gautoji ir panaudotoji sumos vertintinos atskirai.  

Labai svarbi naujiena – Registrų centras įpareigotas nuo 2026 m. nebepriimti patvirtintų finansinių ataskaitų be auditoriaus išvados, jeigu auditas yra privalomas. Todėl audituoti 2025 m. finansines ataskaitas, jeigu ši prievolė atsiranda, tampa labai svarbu.

4. Reorganizuojamos ir likviduojamos įmonės rengs vienu finansinių ataskaitų rinkiniu mažiau

Šiek tiek pasikeitė įstatymų reikalavimai, susiję su reorganizuojamų ir likviduojamų įmonių finansinių ataskaitų sudarymu. Taip pat turėjo būti patvirtintas ir naujas VAS, skirtas įmonių reorganizavimui. Kol kas jo dar nėra.

Pagal ankstesnį reglamentavimą, reorganizuojamos įmonės kartu su kasmetiniais finansinių ataskaitų rinkiniais buvo įpareigotos parengti dar tris papildomus rinkinius:

– rinkinį, kuris ne mažiau kaip prieš 30 dienų būtų pateiktas visuotiniam akcininkų susirinkimui, ketinančiam priimti sprendimą dėl reorganizacijos. Kartais šiam tikslui pavykdavo panaudoti praeitų finansinių metų metinį rinkinį, nebent nuo finansinių metų pabaigos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai. Toks reikalavimas išliko;

– rinkinį, kuris parengiamas sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo dienos (visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo) duomenimis. Patikslinus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, šio reikalavimo atsisakyta. Todėl jau nuo 2025 m. vidurio toks rinkinys neberengiamas;

– finansinių ataskaitų rinkinį reorganizacijos proceso pabaigoje pagal paskutinės įmonės veiklos dienos iki reorganizavimo pabaigos duomenis.

Analogiški papildomų rinkinių parengimo reikalavimai galiojo ir įmonių likvidavimo atveju. Šioms įmonėms taip pat panaikintas reikalavimas sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį, remiantis sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo dienos duomenimis. Pažymėtina, kad sprendimas likviduoti įmonę neatleidžia nuo prievolės sudaryti kasmetinį finansinių ataskaitų rinkinį.

5. Labai mažoms įmonėms prievolė pateikti informaciją apie poataskaitinius įvykius

Labai mažos įmonės, kaip ir iki šiol, gali rengti mažoms įmonėms skirtą finansinių ataskaitų rinkinį, kurį sudaro sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas. Arba, pasinaudojus įstatyme numatyta išimtimi, sudaryti vien tik trumpą / sutrumpintą balansą ir trumpą arba įprastinę pelno (nuostolių) ataskaitą.

Pasinaudojus minėta išimtimi ir nerengiant aiškinamojo rašto, atsiranda reikalavimas sudaryti specialų balanso priedą (informacija po balansu), jeigu įmonė turi tam tikros informacijos, kurią privalo šiame priede pateikti. Iki 2024 m. priede buvo reikalaujama pateikti:

– duomenis apie balanse neparodytus finansinius pasižadėjimus, garantijas, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą (bendras sumas), nurodant visų reikšmingų užstatų rūšį ir pobūdį;

– informaciją apie visus pasižadėjimus, susijusius su pensijomis pagal ilgalaikio atlygio planus ir įmonių grupės įmonėmis, pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamomis bendrosiomis įmonėmis arba asocijuotosiomis įmonėmis;

– informaciją apie įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumas, nurodant palūkanų normas, pagrindines paskolų sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat teikiant visų rūšių garantijas už šiuos asmenis įmonės prisiimtų pasižadėjimų sumą, nurodant atskirai įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams tenkančią sumą;

Papildžius balanso priede pateiktinos informacijos sąrašą, dabar reikalaujama atskleisti ir reikšmingą informaciją apie poataskaitinius įvykius. Tokių įvykių rūšis ir informacijos atskleidimo reikalavimus nustato 19-asis VAS „Atidėjinai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei poataskaitiniai įvykiai“. Kadangi pastarųjų metų ekonominiai ir politiniai įvykiai tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje kelia daug nestabilumo, tikimybė sulaukti svarbių naujienų, galinčių reikšmingai paveikti įmonės verslo sąlygas, kaip niekada didelė. Juridinių asmenų registro duomenimis, iki šiol daugiau kaip ketvirtadalis labai mažų įmonių su finansinių ataskaitų rinkiniu teikdavo ir balanso priedą. Tikėtina, kad dabar gerokai daugiau įmonių prireiks atskleisti papildomą informaciją po balansu.

6. Vadovybės ataskaitos dalies (informacijos tvarumo klausimais) rengimo pavėlinimas

Pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 19 straipsnį, informaciją tvarumo klausimais privalės teikti:

1) visos įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išskyrus labai mažas įmones;

2) visos didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje: AB, UAB; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra AB ar UAB; valstybės ir savivaldybės įmonės; kitų teisinių formų įmonės, kurios yra draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;

3) didelės įmonių grupės patronuojančiosios įmonės.

Reikalavimas teiki tvarumo informaciją įsigalioja palaipsniui. Informaciją už 2024 m. turėjo teikti didelės viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius buvo didesnis kaip 500 žmonių, taip pat daugiau kaip 500 darbuotojų turinčios didelių įmonių grupių patronuojančiosios įmonės. Tvarumo informaciją už 2025 m. turėtų pradėti teikti visos kitos didelės įmonės ir didelių įmonių patronuojančiosios įmonės. Tačiau praeitų metų viduryje Seimui priėmus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pataisas, šis terminas pavėlintas dvejais metais – iki 2027 m. Taip pat analogiškos informacijos teikimas iki 2028 m. pavėlintas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

7. Pelno mokesčio informacijos ataskaita

2024 m. birželio 22 d. įsigaliojo reikalavimas didžiausioms įmonėms į savo ataskaitų rinkinį įtraukti ir pelno mokesčio informacijos ataskaitą. Ši prievolė taikytina didelėms tarptautinėms įmonių grupėms, kurių konsoliduotosios pardavimo grynosios pajamos paskutinius dvejus metus buvo didesnės kaip 750 mln. eurų. Jeigu tokios įmonių grupės patronuojančioji įmonė registruota ne ES, prievolė rengti minėtą ataskaitą būtų taikoma Lietuvoje registruotai jos dukterinei įmonei, jeigu ji priskirtina vidutinių ar didelių įmonių kategorijai. Prievolė taip pat taikoma ir už ES ribų registruotos įmonių grupės, kurios pajamos didesnės kaip 750 mln. eurų, Lietuvoje įsteigtiems filialams. Šiuo atveju reikalaujama, kad filialo pajamos dvejus metus iš eilės būtų didesnės kaip 15 mln. eurų (pernai galiojo žemesnė riba – 8 mln. eurų).

8. Finansinių ataskaitų teikimo JAR terminas šiais metais dar yra tas pats

Juridiniams asmenims nustatytas finansinių ataskaitų duomenų teikimo JAR terminas nepasikeitė: finansines ataskaitas jos turi patvirtinti per 4 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos ir per 30 dienų pateikti Juridinių asmenų registrui. Tačiau nuo kitų metų bent jau akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės turės daugiau laiko finansinėms ataskaitoms parengti. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurios įsigalios 2026 m. liepos 1 d., finansinių ataskaitų rinkinio parengimo ir patvirtinimo terminas ilginamas iki 5 mėnesių. Tai daroma reaguojant į pastabas, kad audituojamų įmonių auditai užsitęsia ir jos nespėja laiku pateikti savo ataskaitų JAR.

Pažymėtina, kad kitų rūšių įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Mažųjų bendrijų įstatyme) analogiškų pakeitimų nebuvo padaryta. Todėl jeigu pataisos nebus padarytos, nuo kitų metų vėl skirsis skirtingų juridinių asmenų rūšių finansinių ataskaitų parengimo terminai.

9. Galimybė anuliuoti JAR pateiktas ataskaitas suklydus

2025 m. įsigaliojo galimybė anuliuoti JAR pateiktas ataskaitas, jeigu teikiant duomenis buvo padaryta klaida. Anuliavimo priežastis negali būti pačiose ataskaitose aptikta klaida. Tokios klaidos, kaip ir iki šiol, gali būti taisomos tik sudarant vėlesnio laikotarpio finansines ataskaitas.

Anuliuoti leidžiama tik einamųjų ir vienerių praėjusių metų ataskaitas. Kadangi ataskaitų rinkinį sudarome jau pasibaigus metams, tai reiškia, kad anuliuoti leidžiama tik paskutinių praėjusių metų ataskaitą bei tarpines einamųjų metų ataskaitas. Be to, tą patį ataskaitų rinkinį anuliuoti galima tik vieną kartą. Norėdami anuliuoti ataskaitas, turėsime JAR pateikti specialų prašymą.