Vykdantys mišrią veiklą asmenys turi teikti ne tik mėnesio, bet ir metines deklaracijas

Konsultantė ekspertė Marina GUPTOR

Iki 2024 m. spalio 1 d. reikės pateikti metinę PVM deklaraciją, tačiau tą turi padaryti ne visi PVM mokėtojai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas reikalauja, kad metinę PVM deklaraciją teiktų tie PVM mokėtojai, kurie vykdo mišrią veiklą, bei kitais įstatyme nustatytais atvejais. Pastebėta, kad vis daugiau įmonių, plėsdamos savo verslą, PVM aspektu pradeda vykdyti mišrią veiklą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ne visada žinoma, kokios yra metinės PVM deklaracijos teikimo prievolės. Straipsnyje aptarsime metinės PVM deklaracijos teikimo prievolę, taikomą asmenims, vykdantiems mišrią veiklą.

 PVM atskaita

 Mišrios veiklos sąvoka atsiranda tuomet, kai kalbama apie PVM atskaitą ir kai PVM mokėtojas vykdo PVM apmokestinamą veiklą, kuri suteikia teisę į pirkimo PVM atskaitą, ir PVM neapmokestinamą veiką, kuri nesuteikia teisės pirkimo PVM įtraukti į atskaitą.

Pirkimo PVM atskaita yra teisė, bet ne prievolė, todėl PVM mokėtojas pats sprendžia, ar naudotis šia teise. Jeigu PVM mokėtojas nusprendžia ja pasinaudoti, jis turi žinoti ir apie PVM atskaitos apribojimus.

PVMĮ nustato, kad pirkimo PVM atskaita galima tuomet, kai PVM mokėtojas vykdo PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą, t. y. PVM apmokestinamą veiklą. Vykdant kitą veiklą, jai skirtas pirkimo PVM negali būti atskaitomas. Taip pat pirkimo PVM negali būti atskaitomas, nepaisant to, kokia veikla vykdoma:

1) pirkimo ir (arba) importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas);

2) už kitą asmenį PVMĮ 15 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sumokėtas pirkimo arba importo PVM;

3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi M1 klasės elektromobiliams, jeigu M1 klasės elektromobilio vertė ne didesnė kaip 50 000 eurų (įskaitant PVM), ir nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;

4) pirkimo PVM už keleivių vežimo šios dalies 3 punkte nurodytų kategorijų automobiliais paslaugą, jeigu PVM mokėtojas nedalyvauja šios paslaugos teikimo sandoryje kaip neatsiskleidęs tarpininkas.

 Taigi, jeigu PVM mokėtojas vykdo PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą ir kitą veiklą, laikoma, kad jis vykdo mišrią veiklą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nelaikoma, jog PVM mokėtojas vykdo mišrią veiklą, kai, vykdydamas įprastinę veiklą, iš PVM apmokestinamų pajamų dar gauna pajamų:

1) iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo;

2) iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir PVMĮ 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

 Mišrios veiklos apibrėžimo nerasite nei PVM įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Ši sąvoka susijusi su PVM mokėtojo teise į PVM atskaitą.

 Taigi, PVM mokėtojas, vykdantis mišrią veiklą ir norintis pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, turi vadovautis PVMĮ 59 straipsnio nuostatomis.

PVM mokėtojas turi atskirti, koks pirkimo PVM skirtas vienai ar kitai jo vykdomai veiklai, t. y. turi tiksliai nustatyti įsigytų prekių ir / ar paslaugų panaudojimo paskirtį:

1)     prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, pirkimo importo PVM atskaitomas 100 procentų ir visa jo suma įrašoma PVM deklaracijos (forma FR0600) atitinkamai 25 (26, 27) bei 35 laukeliuose.

Tai gali būti iš kitų PVM mokėtojų įsigytų prekių, skirtų parduoti su PVM, pirkimo PVM sumos, tokių prekių transportavimo paslaugų PVM sumos ir kitų pagal apskaitos duomenis PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai tiesiogiai tenkančių prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

 Pavyzdžiui, įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą – prekiauja PVM apmokestinamais kompiuterinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems kaip PVM mokėtojai, nuomos pajamų. 2024 m. rugsėjo mėnesį ši įmonė įsigijo kompiuterinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 10 000 eurų, iš kurios buvo apskaičiuota importo PVM suma – 2 100 eurų, kuri deklaruota PVM deklaracijos 27 laukelyje. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti ir į 2024 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą pirkimo PVM sumą – 2 100 eurų;

2) prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu nurodyta PVMĮ 58 str. 1 dalyje, veiklai, pirkimo PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai neįtraukiamos.

 Pavyzdžiui, įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą – teikia konsultacijas ir gauna PVM neapmokestinamų mokymo paslaugų pajamų. Įmonė įsigijo multimedijos įrangą, skirta mokymams. Kadangi įsigyta technika skirta PVM neapmokestinamoms paslaugoms teikti, pirkimo PVM negali būti atskaitytas;

 3) prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos, kaip pirkimo (importo) PVM, įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelius.

Pavyzdžiui, įmonė, vykdanti mišrią veiklą, įsigijo lengvąjį automobilį (ne elektromobilį), automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Šiuo atveju nesvarbu, kokioje veikloje automobilis bus naudojamas, – jo pirkimo PVM atskaita negalima.

 Taigi, pirmiausiai pirkimo PVM turi būti paskirstytas tiesiogiai, t. y. atskiriant veiklas, kurioms vykdyti buvo skirtos įsigytos prekės ir / arba paslaugos.

Tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, pirkimo PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 straipsnyje nurodytą kriterijų. Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinės prekės, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

Kitoje straipsnio dalyje aptarime, kaip nustatomas PVM atskaitos procentas mišrios veiklos atveju.