Teisininkas įvardijo, kokie iššūkiai laukia šeimos narių, paveldint turtą

Verta žinoti

________________________________________

Teisininkas įvardijo, kokie iššūkiai laukia šeimos narių, paveldint turtą

 Mirus artimajam tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekdamas priimti palikimą. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas trumpai apžvelgia esminius paveldėjimo teisės niuansus.

Paveldimas turtas turi būti priimamas visas

Pasak teisininko, būtina žinoti, kad mirusio asmens turtą, kitaip nei gali manyti dauguma, dažnai sudaro ne tik materialūs daiktai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), bet ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).

Taigi, po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas, jis negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui, priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, visos teisės ir pareigos pereina įpėdiniui, nepriklausomai nuo to, ar jis apie jas žinojo, ar ne.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Turtą paveldėti galima dviem būdais:

• pagal įstatymą;
• pagal testamentą.

Pagal įstatymą paveldima tokiu atveju, jei palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą, šešių eilių sąrašas. Įstatymas numato šias įpėdinių eilės:

• pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
• antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
• trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
• ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
• penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
• šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad, paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tokiu atveju, jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba tokių įpėdinių tiesiog nėra.

„Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim, mirusysis turėjo tris vaikus. Tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui. Antros eilės įpėdiniai (tėvai, vaikaičiai) paveldėtų tik tokiu atveju, jei nė vienas iš mirusiojo vaikų nepriimtų palikimo. Taip pat paminėtina, kad įvaikiai yra prilyginami mirusiojo vaikams pagal kilmę ir paveldi pagal bendrą palikėjų vaikams nustatytą tvarką“, – pabrėžia Rokas Puodžiūnas.

Ką paveldi mirusiojo sutuoktinis

Mirusiojo sutuoktinis nėra nurodytas nė vienoje eilėje, nes jis nėra laikomas įpėdiniu. „Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais“, – sako AVOCAD teisininkas. Tuo siekiama užtikrinti, kad didžioji palikimo dalis pereitų mirusio asmens vaikams. Paveldėjimo tvarka:

• Jei sutuoktinis paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jis paveldi 1/4 palikimo su sąlyga, kad įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

• Jeigu pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

• Jeigu sutuoktinis paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

• Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba jie nepriima palikimo, tada žemesnių eilių įpėdiniai nepaveldi, o visą palikimą paveldi palikėją pergyvenęs sutuoktinis.

„Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus, ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal minėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo. Sutuoktinė paveldėtų ketvirtadalį turto ir tuo atveju, jeigu tik 1 vaikas nuspręstų priimti palikimą“, – atkreipia dėmesį Rokas Puodžiūnas.

Paveldėjimas pagal testamentą

 Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims. Jais gali būti tiek asmenys, priklausantys įpėdiniams pagal įstatymą, tiek jiems nepriklausantys.

Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius. Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį, turi atitikti visas šias sąlygas:

– turi patekti į nustatytų asmenų ratą, t. y. asmuo turi būti palikėjo vaikas (įvaikis), sutuoktinis, tėvas (įtėvis) (subjektų ratą apibrėžianti sąlyga);

– asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumo sąlyga);

– palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (privalomosios turto dalies dydžio sąlyga).

Teismas privalo įvertinti visą asmens turtinę padėtį palikimo atsiradimo dieną ir konstatuoti, kad jis su gaunamomis pajamomis ir turimu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.

Palikimo priėmimas

Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi, siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant, tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, jog palikimas buvo valdomas, naudojamas kaip savas arba juo disponuojama kaip savu, tai paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą.

Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Įstatymas suteikia teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą priimti palikimą, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kartu su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.).

Notaras patikrina Testamentų registre, ar buvo sudarytas testamentas. Jei testamentas buvo sudarytas, notaras paskiria testamento skelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir buvę palikėjo įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti atvejų, kai palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę. Tuomet už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu. Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimdamas palikimą įpėdinis ne visada žino tikslią skolų sumą ir kreditorių skaičių. Todėl jis gali nuspręsti priimti palikimą pagal apyrašą, tokiu būdų apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu.

Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Jeigu yra keli įpėdiniai ir bent vienas iš jų priėmė palikimą pagal turto apyrašą, laikoma, kad visi įpėdiniai palikimą priėmė pagal turto apyrašą.

Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui. Antstolis turi sudaryti turto apyrašą per vieną mėnesį, o kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, – per tris mėnesius.

Individualios įmonės paveldėjimas

Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę. Nepavykus susitarti, ginčą tektų nagrinėti teisme.

Taigi, siekiant tinkamai priimti palikimą, patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Ta vieta yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Notaro biuro adresą galima surasti interneto puslapyje https://www.notarurumai.lt/. O kilus ginčų dėl palikimo tarp įpėdinių arba suabejojus notaro atliekamų veiksmų teisėtumu, būtina kreiptis pagalbos į advokatus.

AVOCAD, advokatų profesinės bendrijos inf.

***