Numatytos priemonės tobulinti verslininkų finansinio raštingumo kompetencijas

Finansinio raštingumo gebėjimų stiprinimas aktualus visoms visuomenės grupėms – ir jaunimui, ir suaugusiems, ir verslininkams. Įgyvendinant finansinio švietimo politiką, Finansų ministerija parengė 2024–2028 metų visuomenės švietimo veiksmų planą, kuriame numatytas ir smulkiojo bei vidutinio verslo (toliau – SVV) įmonių vadovų (savininkų) finansinio raštingumo kompetencijų tobulinimas, leisiantis verslininkams priimti racionalius finansinius sprendimus, užtikrinti įmonių plėtrą bei pelningumą ir tinkamai valdyti finansinę riziką.

Į redakcijos klausimus apie tai, kaip konkrečiai bus įgyvendinamos priemonės SVV įmonių vadovų (savininkų) finansiniam raštingumui tobulinti, atsako Finansų rinkų politikos departamento direktorė Vilma Mačerauskienė

Finansinis visuomenės raštingumas, Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais negerėja. Kokie finansinio raštingumo tyrimai buvo atlikti? Kaip atrodome tarp kitų ES šalių, kokios problemos šioje srityje yra spręstinos?

Suaugusiųjų finansinio raštingumo tyrime, inicijuotame EBPO, Lietuva paskutinį kartą dalyvavo 2023 metais („OECD/INFE 2023 international survey of adult financial literacy“, OECD, 2023, OECD/INFE 2023 International Survey of Adult Financial Literacy | OECD Business and Finance Policy Papers | OECD iLibrary (oecd-ilibrary.org)).

Tyrime, atliktame apklausos būdu, dalyvavo 39 EBPO šalys. Lietuvos vidurkis sudarė 56 balus iš 100, tai yra šiek tiek mažiau nei EBPO šalių vidurkis, kuris siekė 60 balų iš 100. Rezultatai atskleidė, kad bendras tirtų šalių finansinio raštingumo lygis yra ganėtinai panašus: Latvijos vidurkis siekė 59 balus, Estijos – 67, geriausius rezultatus parodė Vokietija, surinkusi 76 balus. Tyrime dalyvavusių EBPO šalių moterų finansinio raštingumo lygis šiek tiek žemesnis nei vyrų, tačiau šie skirtumai yra gana maži (mažesni nei 2 balai iš 100). Lyčių finansinio raštingumo skirtumus daugiausia lemia finansinių žinių skirtumai, o finansinio požiūrio ar elgesio skirtumai tarp lyčių yra labai maži (Estijoje, Suomijoje, Švedijoje lyčių finansinių žinių skirtumai yra didesni nei 10 balų, atsižvelgus į kitas socialines ir demografines charakteristikas). Tačiau kai kurios pagrindinės daugelio tyrime dalyvavusių šalių finansinių žinių sritys išliko silpnos, palyginti su ankstesniais EBPO atliktais finansinio raštingumo tyrimais: vienose šalyse tai lėmė žinių trūkumas, kitose – elgsenos ypatumai (2015 metais EBPO inicijuotame suaugusiųjų finansinio raštingumo tyrime dalyvavo 30 šalių, kurių vidurkis sudarė 13,7 balo iš 100, o Lietuvos – 13,5 balo). Didesnis finansinis raštingumas siejamas su stipresne asmenine finansine gerove.

EBPO atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad suaugusiųjų, pasiekusių minimalų tikslinį finansinio raštingumo lygį, finansinės gerovės ir finansinio atsparumo lygis taip pat daug aukštesnis. 2023 metais Lietuvos bankų asociacijos (LBA) trečią kartą atliktas finansinio raštingumo indekso tyrimas (https://www.lba.lt/lt/apie-mus/asociacijos-naujienos/lietuvoje-finansinis-rastingumas-nepagerejo-siekis-ugdyti-visuomenes-zinias-maratonas-o-ne-sprintas) parodė, kad šalies gyventojų finansinių žinių lygis nepakito nuo 2021 metų, kai tyrimas buvo atliktas antrą kartą, ir siekia 45 balus iš 100 galimų balų, t. y. vos 2 balais daugiau nei 2019 metais, kai finansinio raštingumo indekso tyrimas buvo atliktas pirmą kartą.

Finansų ministrė 2024 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1K-106 patvirtino 2024–2028 metų visuomenės finansinio švietimo veiksmų planą (toliau – Planas). Viena iš svarbių pozicijų, numatytų šiame plane, yra smulkiojo ir vidutinio verslo  įmonių vadovų (savininkų) finansinio raštingumo kompetencijų tobulinimas. Kokių žinių trūksta smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, kokie konkretūs veiksmai atliekami raštingumo srityje?

Vertindami Lietuvos SVV įmonių finansines plėtros galimybes bei patiriamas veiklos problemas, 2021 metais Lietuvos bankas (LB) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atliko tyrimą, kurio metu tikrino SVV prieigos prie finansavimo šaltinių Lietuvoje 2018–2019 metais galimybes, aptarė jas ribojančius veiksnius ir pasiūlė priemones ilgalaikiams (struktūriniams) trikdžiams mažinti. Šis tyrimas parodė, kad dalis ilgalaikių trikdžių, kurie turi įtakos mažesniam SVV finansavimo prieinamumui, yra susiję su SVV įmonių finansinio raštingumo, finansinės atskaitomybės ir informacijos prieinamumo SVV įmonėms problemomis.

Konkretūs veiksmai, numatyti tobulinant SVV įmonių vadovų kompetencijas finansinio raštingumo srityje, yra nurodyti Plane – tai ir finansinio raštingumo programų SVV subjektams kūrimas, jiems skirtų mokymų aktualiais klausimais (pvz., įmonių restruktūrizavimo, bankroto, indėlių ir investicijų draudimo, finansavimo šaltinių, įskaitant alternatyvius, ir kitais klausimais) organizavimas, finansinio švietimo kampanijų rengimas, specialių interneto svetainių ar patogių įrankių, pavyzdžiui, finansinių instrumentų vedlio, sukūrimas, ir kt.

Kokios institucijos dalyvaus įgyvendinant Plane numatytas SVV įmonių vadovų  (savininkų) finansinio raštingumo tobulinimo priemones?

Kiekvienam veiksmui įgyvendinti Plane yra paskirta konkreti atsakinga institucija. Tarp atsakingų institucijų – tiek mokslo įstaigos, tiek valstybės institucijos ir įstaigos. Tarp jų – Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Inovacijų agentūra, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos.

Svarbu pažymėti, kad rengiant Planą dalyvavo ir bendradarbiavo ne tik valstybės institucijos, bet ir mokslo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kurios prisidėjo nustatant SVV poreikius finansinio raštingumo srityje ir prisidės įgyvendinant konkrečius plano veiksmus.

Kas koordinuos, prižiūrės šių institucijų veiklą? Ar bus kuriamas kolegialus Plano priežiūrą ir įgyvendinimą kuruojantis organas (Finansinio raštingumo taryba ar pan.)? Ar bus kuriama Finansinio švietimo taryba?

2024–2028 metų visuomenės finansinio švietimo veiksmų plane yra numatyta steigti Finansinio raštingumo tarybą, kuri koordinuotų plano įgyvendinimą ir atliktų pažangos stebėseną. Taryboje dalyvautų valstybės įstaigų ir viešųjų finansų, švietimo, mokslo, socialinių partnerių atstovai. Šiuo metu Finansų ministerija rengia šios tarybos steigimo dokumentus.

Numatomos šios pagrindinės Finansinio raštingumo tarybos funkcijos:

•                    koordinuoti ir užtikrinti Plane numatytų veiksmų įgyvendinimą – vykdyti veiksmų įgyvendinimo stebėseną ir vertinti jų pažangą;

•                    teikti pasiūlymus Plano priemones įgyvendinančioms institucijoms dėl Plano probleminių aspektų sprendimo, finansinio raštingumo politikos priemonių ir plėtros krypčių įgyvendinimo;

•                    užtikrinti visų įgyvendinant Plano veiksmus dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimą, didinant visuomenės finansinį raštingumą. ir kt.

 Kiek SVV įmonių vadovų  (savininkų) numatoma įtraukti į finansinio raštingumo mokymus iki 2028 metų? Kaip konkrečiai jie galės pasinaudoti jiems skirtomis finansinio raštingumo priemonėmis? Ar jie sulauks institucijų pasiūlymų, raginimų rinktis įvairius finansinio raštingumo mokymus? Kur jie patys gali kreiptis, norėdami patobulinti savo kompetencijas šioje srityje?

Siekiama, kad 2026 metais SVV savininkų (vadovų), dalyvavusių ugdymo programose ir mokymuose, skaičius siektų 180 tūkst., o 2028 metais – 220 tūkst. Institucijos, rengsiančios mokymus, kvies SVV įmonių atstovus dalyvauti juose, taip pat patys įmonių vadovai galės pasirinkti jiems aktualiausius kursus. Svarbu pabrėžti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija (per Inovacijų agentūrą), Lietuvos bankas, VMI, kitos įstaigos bei savivaldybės ir šiuo metu organizuoja įvairius mokymus, kampanijas SVV įmonėms ir jų vadovams.

 Kokie Plane numatyti darbų etapai, įgyvendinant verslininkų finansinio raštingumo tobulinimo priemones? Kokie šių darbų atlikimo terminai?

Siekiant gerinti SVV subjektų finansinį raštingumą, Plane yra numatytos skirtingos priemonės, pavyzdžiui: organizuoti mokymus (seminarus) apie restruktūrizavimo ar fizinio asmens bankroto galimybes, verslui susidūrus su finansiniais sunkumais; parengti VMI interneto svetainės skiltį, kurioje būtų pateikiama informacija apie SVV įmonių patikrinimų metu nustatytas dažniausiai daromas klaidas ir pateikti patarimus, kaip jų išvengti; sukurti smulkiojo verslininko sąskaitą, kuri leistų automatizuoti apskaitą ir mokesčių sumokėjimą.

Konkrečių finansinio raštingumo priemonių įgyvendinimas, jų terminai ir atsakingos institucijos nurodytos Plano veiksmų lentelėje. Plačiau susipažinti su Planu galima čia.

 Kas parengs SVV įmonių vadovų (savininkų) finansinio raštingumo tobulinimo programas? Kokios temos jiems bus siūlomos?  

Plane numatyta, kad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekspertai parengs SVV finansinio raštingumo ugdymo programą.

Prieš rengiant minėtą programą, pirmiausia numatoma nustatyti SVV įmonėms aktualiausias temas, siekiant, kad programa atitiktų SVV įmonių poreikius ir prisidėtų ugdant jų vadovų kompetencijas, kurios leistų padidinti šių įmonių prieigą prie kapitalo, jų vadovams leistų priimti racionalius finansinius sprendimus visuose įmonės gyvavimo ciklo etapuose, užtikrinant tolesnę šių įmonių plėtrą, tvarų augimą ir pelningumą, tinkamai valdant finansinę riziką.

Plane taip pat numatyti SVV įmonėms skirti mokymai: apie indėlių ir investicijų draudimą; restruktūrizavimo ar fizinio asmens bankroto galimybes verslui, susidūrus su finansiniais sunkumais; apie įvairius finansavimo šaltinius, įskaitant alternatyvius; apie galimus verslo finansuotojus, verslo pradžią ir kt.

 Ar finansinio raštingumo tobulinimo priemonės SVV įmonėms bus finansuojamos iš LR valstybės biudžeto? Jeigu taip, tai kokia dalis? Kokias sąlygas, kokius kriterijus turės atitikti SVV vadovai (savininkai), kad jiems tokie mokymai būtų finansuojami?

Plano priemonėms, skirtoms SVV įmonių finansiniam raštingumui didinti, biudžeto lėšos nėra numatytos. Institucijos priemones įgyvendins iš turimų resursų.

Sąlygas ir kriterijus nustatys mokymus organizuojančios institucijos ir įstaigos.

  Kokiais rodikliais remiantis bus vertinamas SVV įmonių vadovų (savininkų) įgytas finansinio raštingumo lygs, baigus įgyvendinti Finansų ministerijos plane numatytas priemones?  

Siekiant didžiausio poveikio visuomenei, didinant jos finansinį raštingumą, ir vertinant, kaip efektyviai pavyko pasiekti Plano tikslus, jame yra nustatyti aiškūs ir pamatuojami pasiekto rezultato vertinimo rodikliai.

Be to, numatyta, kad iki 2026 metų IV ketvirčio VDU sukurs SVV įmonių savininkų (vadovų) finansinio raštingumo vertinimo priemonę ir atliks šių asmenų finansinio raštingumo vertinimą. Kartu tai bus paskata vadovams kelti savo žinių lygį, o institucijoms ši priemonė padės sudaryti programas ir priimti sprendimus dėl smulkiojo verslo atstovų finansinio raštingumo lygio kėlimo.

 Kur turėtų kreiptis įstaigos, organizacijos, turinčios patirties ir galinčios rengti SVV įmonėms finansinio raštingumo tobulinimo mokymus? Kokius kriterijus tokios organizacijos turi atitikti?

Mokymus savo lėšomis SVV įmonėms gali siūlyti visi ūkio subjektai ar asmenys. Kaip minėta, biudžeto lėšų tam nėra numatyta.

Dėkojame už atsakymus.

Kalbino Jadvyga Miniotaitė