Dabartinius sunkumus ne visos įmonės atlaikė – dalis nebeturėjo tam reikalingų resursų. Kitos – mažiau nukentėjusios – stengiasi kuo grečiau atsatyti patirtus praradimus ir grįžti į bent panašų veiklos lygį, buvusį iki karantino pradžios. Deja, tai padaryti sekasi nelengvai ir tam reikia gerokai daugiau laiko, nei besistengiantys šį tikslą pasiekti verslininkai norėtų. Dabar smukę arba net sustoję kai kurių produktų pardavimai atsistatys ne iš karto – tokie rinkos sukrėtimai nepraeina be pėdsakų. Todėl įprastiniais verslo sprendimais, tinkančiais normaliomis sąlygomis, sėkmingai išeiti iš susidariusio sunkmečio nesigauna. Iškilusių finansinių sunkumų priežastis, kuri sprendžiama sunkiausiai, yra ta, kad smukus pajamoms, o šiuo atveju, svarbiausia – įplaukoms, išlaidos tokiu pačiu lygiu nekrenta. Rezultatas aiškus – neišvengiamas nuostolis, po kurio laiko (žiūrint, kiek įmonė yra „užsiauginusi lašinių“) vedantis į veiklos siaurinimą ir, galiausiai, jos uždarymą. Taigi, kiekvienai įmonei dabar yra iškilusi užduotis – išlaidų optimizavimas. Būtent išlaidų optimizavimas, o ne šiaip neprotingas jų sumažinimas, atsisakant įmonės veiklai svarbių paslaugų ar produktų. Naudingus įmonei kaštus reikia kaip tik didinti, nes jie didina įmonės gaunamas pajamas arba kitokią naudą. O atsisakyti reikia tik tų kaštų, kurie yra nenaudingi įmonės veiklai ar netgi žalingi. Tačiau, pirmiausiai, įmonių vadovai turi gauti informaciją apie tokius kaštus, kurių būtina atsisakyti.

Čia ir prasideda pats įdomumas. Tradicinė buhalterinė apskaita, kuria iki šiol dalies įmonių vadovai pasikliauna, nesugeba atlikti jokio analizavimo ar padarytos išlaidos naudingos įmonės veiklai, ar ne. Netgi prastovų išlaidos, broko ir kiti gamybiniai nuostoliai tradicinėje buhalterinėje apskaitoje parodomos, kaip įprastinės sąnaudos ir tiek, nors iš tikrųjų jie yra įmonei žalingi kaštai.Tuo tarpu specialiai vadybos reikmėms tarnauti skirtoje vadybos ir kaštų (dar kitaip – menedžmento) apskaitoje taikant specialius būdus, visos išlaidos vertinamos pagal tai, KĄ JOS DARO – kuo jos virsta – pajamomis ar kitokia nauda, ar galbūt praradimais, t.y. neproduktyviais kaštais, kurių kiekviena įmonė turi vengti. Tik ši speciali vadybos apskaita parodo vadovams veikloje daromų išlaidų kelią iki pat galutinio rezultato (teigiamo ar neigiamo), kurį tos išlaidos sukuria. Tokia informacija – ypač šiuo sudėtingu įmonėms laikotarpiu – tiesiog neįkainojama.

Įmonių vadovamslabai rūpi tinkamos parduodamų prekių nomenklatūros bei asortimento suformavimas, nesvarbu ar įmonė pati gamina parduodamas prekes, ar jas perka ir perparduoda. Spren­džiant šiuo klausimus būtina ži­no­ti, kurios su pro­duk­tais susiję išlaidos yra pa­sto­vios, o ku­rios kin­ta priklausomai nuo tų pro­duk­tų ga­my­bos bei par­da­vi­mų ap­im­ties kitimo. Tokius ap­skai­čia­vi­mus atlieka menedžmento apskaitą vedantys buhalteriai, – tradicinėje buhalterinėje apskaitoje nieko panašaus nedaroma.

Jeigu, pavyzdžiui, įmonė gamina ir pardavinėja įvairius gaminius (arba teikia įvairias paslaugas) dažniausiai būna, kad kai kurie produktai yra pelningi, o kai kurie nuostolingi – o susumavus jų visų rezultatus už įmonę gali gautis tiek pelnas, tiek nuostolis. Jeigu būtų žinoma, kuris konkretus produktas produktas yra pelningas, o kuris nuostolingas – pagal tokią informaciją vadovai žinotų, kurio produkto gamybą ir pardavimus reikia plėsti, o kurio apskritai nutraukti ir pakeisti kitu – pelningesniu produktu. Bet norint nustatyti produktų pelningumą reikia palyginti jų pardavimo pajamas su jų pilnąja savikaina, kuri gaunama prie gamybinės savikainos pridėjus produktams parduoti skirtas išlaidas, o taip pat ir bendrąsias bei administracines išlaidas, kurios tenka konkrečiai tiems produktams. Nes jeigu, produkto pardavimo pajamos yra 100 eurų, o jam pagaminti daroma 40 eurų, tai skirtumas – 60 eurų – nebus galutinis rezultatas, kuriuo remiantis būtų galimas daryti sprendimus. Jeigu tokiam produktui parduoti skirta 35 eurai, o bendrųjų ir administracinių išlaidų jam tenka 20 eurų, tai produkto pilnoji savikaina bus 95 eurai (40 € + 35 € + 20 €). Ją palyginę su pajamomis (100 €) gausime 5 eurų pelną iš produkto vieneto. Tokia informacija vadovams labai svarbi, priimant sprendimą dėl produkto ateities – jo gamybos ir pardavimų plėtros arba priešingai, siaurinimo ar net atsisakymo. Čia pateikėme tik vieną iš daugybės atvejų, kuomet menedžmento apskaita teikia vadovams naudingą informaciją.

Įmonių bei padalinių vadovai nori informacijos ne tik apie padalinių ir net konkrečių darbuotojų atliktus darbus, bet ir apie jų atlikimo kaštus. Tik tai žinodami vadovai gali pagrįstai vertinti, kurie padaliniai bei darbuotojai dirba teikdami įmonei naudą, o kurie tik „pravalgo“ kitų uždirbtus pinigus. Padalinių vadovų bei eilinių darbuotojų neįmanoma tinkamai motyvuoti už jų pasiektus rezultatus, neturint apie juos patikimos informacijos, o nemotyvuojami darbuotojai paprasčiausiai po kurio laiko stengtis gerai dirbti nebenori. Šiuo tikslu apskaitomi kiekvieno darbuotojo darbai ir jiems atlikti padarytos išlaidos. Tokia informacija neretai vadovams „atveria akis“ – leidžia pamatyti jiems visiškai netikėtą situaciją apie konkrečių darbuotojų bei padalinių darbų efektyvumą. Tik pagal tokią informaciją vadovai gali priimti teisingus sprendimus, kurie pakels įmonės veiklą į ankstesnį lygį ir dar aukščiau.Daugelio įmonių praktika įrodė, kad įsidiegus menedžmento apskaitos sistemą bei pradėjus naudotis jos informacija be jokios neigiamos įtakos įmonės veiklos kokybei ir jos apimtims veiklos kaštų lygį pavyksta sumažinti net iki 30 proc.!

Taigi įmonės pelnas iš karto ženkliai padidėja, net ir sumažėjus pardavimų apimtims. Tereikia pasinaudoti specialiai tam skirtomis priemonėmis.

---