Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Savaitraštyje skaitysite publikacijas buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės, mokesčių, teisės bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais. Rasite daug praktinių patarimų ir konsultacijų, parengtų advokatų, auditorių, VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų. Be to, savaitraštis pasipildė ir naujomis rubrikomis, skirtomis išmaniosios mokesčių administravimo sistemos praktiniam įgyvendinimui, darbo teisės ir darbo užmokesčio apskaičiavimo pasikeitimams. Aktualios informacijos jame suras ir pelno nesiekiančių įstaigų buhalteriai. Kiekviename numeryje rasite daug kasdienei veiklai naudingos informacijos – mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorių, reglamentų naujienas, svarstomų įstatymų projektus.

Susipažinti su leidinio el. versija galite ČIA


 

Moki anksčiau gauni daugiau! 

Už metinės prenumeratos kainą savaitraštį gausite iš karto!


Popierinė savaitraščio versija –
 147 €  (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija – 99 € (su PVM).


TAIP PAT su specialia 50 proc. nuolaida siūlome prenumeruotis elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau.

Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 183,50 € 165,25 € (su PVM);

Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 135,50 € 117,25 € (su PVM);


 2019 m. PRENUMERATORIAI GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• specialų leidinį Naudinga informacija buhalteriams“. Tai nepakeičiamas kiekvieno buhalterio pagalbininkas, tvarkant finansinę apskaitą, apskaičiuojant mokesčius bei vykdant kitas prievoles valstybės institucijoms ir įstaigoms. Šis leidinys padės sutaupyti nemažai brangaus laiko, ieškant reikalingos informacijos;

• 2012–2018 m. elektroninį straipsnių archyvą, kuriame beveik 2 000 publikacijų ir dar TIEK PAT VMI konsultantų, apskaitos ir mokesčių specialistų konsultacijų bei daug kitos aktualios informacijos;

• spiralinį ir kišeninį kalendorius (tik popierinės versijos prenumeratoriams).

• buhalterio darbui naudingas atmintines.




Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.

Leidinio lektroninė versija itin patogi vartotojams – tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Ji turi daug pranašumų: elektroninių leidinių prenumeratoriai gali pasirinkti straipsnius pagal leidinio numerį, autorių, straipsnio pavadinimo fragmentą, reikšminį žodį ar žodžių junginį, skaityti straipsnius PDF formatu ir juos atsispausdinti.

Leidžiamas: nuo 2005 metų.

Savaitraščio apimtis: 4048.

Periodiškumas: išeina kiekvieną antradienį. Liepos–rugpjūčio numeriai išeina kas antrą savaitę.

Platinamas: tik prenumeratos būdu.


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KAIP PRENUMERUOTI?

LEIDINIŲ PRISTATYMAS

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2018 08 21

Atsiskaitymo vekseliais privalumai ir pavojai

 

auditorius Gintautas Deveikis

 

Prieš kelis mėnesius kilus įtarimų, kad su dabartiniais valdančiaisiais siejamas garsusis „Agrokoncernas“ labai praturtėjo pasinaudojęs vekseliais, pasigirdo siūlymų apriboti šių vertybinių popierių naudojimą. Prieškarinėje literatūroje taip pat galima pasiskaityti ne vieną liūdną istoriją apie vekselių sužlugdytus gyvenimus. Kuo jie tokie pavojingi ir kuo naudingi, kad net ir dabartiniais skaitmeninių pinigų laikais dar sugeba išlikti? Jeigu ši priemonė sukrovė turtus žymiajam koncernui, tai gal ir kitos įmonės iš to galėtų turėti naudos? Straipsnyje apžvelgsime svarbiausias vekselių savybes, atsiskaitymų jais ypatumus bei šių operacijų registravimą buhalterinėje apskaitoje.

 

Vekselio esmė ir naudojimo privalumai

 

Pagal apibrėžimą, vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą tam tikram asmeniui. Taigi, vekselį galėtume prilyginti paprasčiausiam pasižadėjimui grąžinti skolą ar mokėjimo grafikui. Tokių dokumentų pasirašoma gausybė, tačiau iš kitų vekselis išsiskiria tuo, kad, skolininkui jo laiku neapmokėjus, galima kreiptis į notarą, kuris supaprastinta tvarka išduos vykdomąjį dokumentą. Tuomet jau po kelių savaičių skolininkas gali sulaukti antstolių ir turto arešto. Kad tai įvyktų, kreditoriui nereikia profesionalių teisininkų pagalbos, o proceso išlaidos gali siekti vos keliasdešimt eurų. Žinodamas šitokią galimą baigtį, retas skolininkas ryšis ignoruoti vekseliu garantuotos skolos apmokėjimą, nebent iš tikrųjų neturi finansinių galimybių atsiskaityti.

Paprastesnė vekseliu garantuotos skolos išieškojimo tvarka ne vienintelė šio, ant paprasto balto lapo surašyto, vertybinio popieriaus unikali savybė. Jis taip pat išsiskiria:

besąlyginiu įsipareigojimu atsiskaityti. Tai reiškia, kad vekselį išdavęs asmuo turi labai mažai galimybių ginčyti skolos pagrįstumą, motyvuodamas, pavyzdžiui, netinkamai įvykdytu sandoriu, prasta pristatytų prekių kokybe ar kitomis priežastimis. Vekselyje net nenurodomas skolos atsiradimo pagrindas, todėl skola turi būti grąžinta be jokių sąlygų ar išlygų, o ją ginčyti gali tekti jau sumokėjus;

laidavimo galimybe. Vekselį gali laiduoti (garantuoti jo apmokėjimą) kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Jeigu skola didesnė, dažnai reikalaujama, kad įmonės išduodamą vekselį asmeniškai laiduotų ir jos savininkas. Kai vekselį išduoda fizinis asmuo, patartina, kad jį laiduotų ir jo sutuoktinis. Taip išvengiama rizikos, kad laiku skolos negalintis grąžinti asmuo imsis turto dalybų tarp sutuoktinių. Vekselių laidavimo paslaugą siūlo ir daugelis bankų, tačiau jį gana brangi;

paprastesniais atsiskaitymais. Vekselį apmokėti gali būti įpareigotas ne jį išdavęs, bet ir kitas asmuo. Tai gali paspartinti tarpusavio atsiskaitymus esant daugiašaliams įsiskolinimams;

– galimybe perleisti kitiems asmenims. Vekselį be apibojimų galima atlygintinai ar neatlygintinai perleisti (indosuoti) kitiems asmenims. Dėl to jis gali būti panaudotas ir kaip atsiskaitymo priemonė. Vekselį pardavus faktoringo paslaugas teikiančiai įmonei, bent dalį skolos galima atgauti dar prieš terminą. Pažymėtina, kad indosuotojai (perdavę vekselį kitiems) tampa solidariai atsakingi už vekselio apmokėjimą iki galutinio atsiskaitymo pagal jį, todėl tikrajam vekselio davėjui, vengiančiam laiku atsiskaityti, jo turėtojas gali pareikalauti skolą grąžinti iš bet kurio šį vekselį indosavusio asmens. Pastarasis, apmokėjęs skolą, tampa vekselio savininku ir skolos kompensavimo regreso tvarka gali reikalauti iš kitų indosuotojų, laiduotojų ir paties vekselio davėjo. Buhalterinės apskaitos aspektu tai reiškia, kad visi indosuotojai (išvardyti vekselio blanke), kol vekselio davėjas jo neišpirko, turi pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą;

palūkanomis. Vekselyje gali būti numatytos palūkanos arba jos gali būti iš anksto įskaičiuotos į pagrindinę sumą, kai vekselis išrašomas didesnei už pačią skolą sumai.

 

Įprastai vekselis surašomas vienu egzemplioriumi, kurį saugo kreditorius (vekselio gavėjas). Apmokėjęs vekselį, jo mokėtojas turi teisę reikalauti, kad gavėjas grąžintų šį vertybinį popierių. Jau minėta, kad vekselį gali apmokėti pats jį išdavęs asmuo arba tai padaryti gali kitas asmuo. Pagal tai išskiriamos dvi vekselių rūšys:

                      a) paprastasis, kai vekselio davėjas pats įsipareigoja vekselio gavėjui laiku grąžinti skolą. Dažniausiai paprastieji vekseliai išduodami skolon perkant prekes ar kitą turtą arba skolinantis pinigus kaip papildoma skolos garantija. Tokie vekseliai sudaro apie 90 proc. visų išrašomų vekselių;

b)įsakomasis, kai vekselio davėjas grąžinti skolą įpareigoja trečiąjį asmenį. Įsakomieji vekseliai naudojami įvairiems skolų perkėlimams trišaliuose sandoriuose. Įsakomųjų vekselių surašymas ir tolesnis naudojimas sudėtingesnis nei paprastųjų, nes, skolininkui surašius šį vertybinį popierių, dar reikia įsitikinti, jog įrašytasis mokėtojas tikrai sutinka sumokėti skolą.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato jokių apribojimų, kokioms skoloms garantuoti gali būti naudojami vekseliai, tačiau dažniausiai jie naudojami siekiant užtikrinti įvairių prekybinių skolų grąžinimą (dėl to vadinami komerciniais vekseliais), rečiau – paskolų.

 

Bene didžiausias pavojus, būdingas vekseliams, tas, kad net ir menkiausias formalių reikalavimų nesilaikymas vekselį paverčia paprastu skolos rašteliu. Tuomet skolos gali tekti reikalauti per teismą. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas su poįstatyminiais aktais ne tik tiksliai nurodo, kas turi būti įrašyta vekselio blanke, bet ir nustato terminus bei procedūras, kaip reikia elgtis apmokant vekselį arba vėluojant tą padaryti.

 

Būtinieji vekselio rekvizitai

 

Kiekviename vekselyje turi būti įrašyta:

1) žodžiai „paprastasis vekselis“ arba „įsakomasis vekselis“;

2) besąlygiškas įsakymas (įsakomajame vekselyje) arba besąlygiškas įsipareigojimas (paprastajame vekselyje) sumokėti nurodytą sumą. Įsakomajame vekselyje nurodomas turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė. Vekselio sumą patartinanurodyti skaičiais ir žodžiais.Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, vekseliuose, mokėtinuose pateikus arba per nustatytą laiką nuo jo pateikimo, šalia vekselio sumos galima nurodyti ir sutartų palūkanų procentą. Kitokiais mokėjimo terminais išrašytuose vekseliuose palūkanų procento nurodymas neturės teisinės galios – vekselio davėjas nebus įpareigotas jų sumokėti. Vis dėlto tai neužkerta kelio gauti didesnį atlygį už kredito suteikimą – tiesiog iš anksto apskaičiuotą palūkanų sumą (tą galima padaryti, nes tiksliai žinoma skolos grąžinimo data) reikės iš anksto įskaičiuoti į vekselio sumą. Apmokėjus vekseliu garantuotą skolą, pats vekselis turi būti grąžintas jo davėjui, todėl, jeigu skola turi būti sumokėta keliomis įmokomis, kiekvienai įmokai pagrįsti turi būti išduodamas atskiras vekselis.

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, vekseliai, kurių suma viršija 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato, kad supaprastintą apskaitą (apskaitą, tvarkomą taikant paprastąjį įrašą) gali pasirinkti neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų, bei pelno nesiekiantys subjektai, kurie neturi samdomų darbuotojų ir kurių pajamos neviršijo 30 000 eurų. Žinotina: jeigu vekselis turi būti patvirtintas notaro, tai tą patį reikės atlikti ir indosuojant (perduodant) tokį vekselį;

                      3) mokėjimo terminas. Įstatymas numato keturis galimus mokėjimo terminus. Tai:

a) apmokėjimas pateikus. Šiuo atveju iš anksto nesutariama dėl tikslios apmokėjimo datos. Vekselis apmokamas tik jį pateikus, o pateikti jį reikia per vienerius metus nuo išrašymo. Vekselio davėjas šį terminą gali pratęsti arba sutrumpinti. Jeigu vekselyje neįrašomas joks mokėjimo terminas, laikoma, kad toks vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus. Vekselio pateikimu laikomas ne tik fiziškas jo įteikimas vizuoti vekselio davėjui (jis pasirašo ant vekselio blanko ir nurodo datą), bet ir registruotu laišku išsiųstas reikalavimas apmokėti vekselį. Visi šie pareikalavimo apmokėti vekselį būdai taikomi ir pasirinkus visus kitus jo apmokėjimo terminus. Žinotina, kad vekselis jį išdavusiam asmeniui gali būti atiduotas tik jį apmokėjus, nes jeigu pradingtų dar neapmokėtas vekselis, kreditorius prarastų visas jo teikiamas garantijas;

b) per tam tikrą laiką nuo vekselio pateikimo. Šiuo atveju nederinama tiksli mokėjimo data, o tik nustatomas dienų skaičius, per kurį po vekselio pateikimo turės būti grąžinta skola. Vekselio gavėjas apmokėjimui jį turi pateikti per vienerius metus nuo vekselio išrašymo. Pateikus vekselį apmokėti, geriausia, kad vekselio davėjas jį pavizuotų ir nurodytų datą (akceptuotų), – taip išvengsite nereikalingų ginčų aiškindamiesi, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada suėjo galutinis atsiskaitymo terminas. Vekselis apmokėti pateikiamas paskutinę nurodyto termino dieną arba per dvi darbo dienas terminui pasibaigus;

c) per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo dienos. Išrašant vekselį, tiksliai nustatomas terminas, po kurio jis turi būti apmokėtas. Šis terminas gali būti nustatytas dienomis, savaitėmis, mėnesiais. Vekselis apmokėti pateikiamas paskutinę nurodyto termino dieną arba per dvi darbo dienas terminui pasibaigus;

d) nustatytą dieną. Esant šiam mokėjimo terminui, vekselyje būtina nurodyti tikslią apmokėjimo datą. Pastaroji gali būti nurodyta tiek skaičiumi, tiek ir žodžiais „mėnesio pradžia“, „mėnesio pabaiga“ ar „mėnesio vidurys“, kurie reiškia atitinkamai pirmą, penkioliktą ir paskutinę mėnesio dienas. Vekselis apmokėti pateikiamas nurodytą dieną arba per dvi darbo dienas terminui pasibaigus. Šis mokėjimo terminas yra populiariausias;

                      4) mokėjimo vieta. Tai gali būti vekselio davėjo buveinės ar gyvenamosios vietos adresas arba bet kokia kita vieta. Tikslaus adreso nurodymas svarbus siekiant išvengti ginčų, kad skolininkas negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigos, nes nežinojo, kur tiksliai tą turėjo padaryti. Kai vekselis turi būti apmokėtas negrynaisiais pinigais, jame patartina nurodyti banko sąskaitos numerį;

                      5) pavadinimas ar vardas ir pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;

                      6) išrašymo vieta ir data. Gali būti nurodytas vien tik miesto pavadinimas arba tikslus adresas;

            7) vekselio davėjo vardas, pavardė ir parašas. Kai vekselį išduoda juridinis asmuo, nurodomas įmonės kodas. Taip pat patartina įrašyti įmonės vardu pasirašančiojo pareigas, juridinį pagrindą. Svarbu, kad vekselį asmuo ne tik pasirašytų, bet ir ranka įrašytų savo vardą bei pavardę – ginčo atveju bus lengviau įrodyti parašo autentiškumą. Šalia gali būti nurodytas ir adresas korespondencijai, ypač jeigu nėra kitų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota ši informacija.

 

          Nors visi išvardytieji rekvizitai yra svarbūs, kai kurių duomenų nepateikimas nepanaikina teisinės vekselio galios. Tokiems rekvizitams priskiriami: mokėjimo terminas (tuomet laikoma, kad vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus), išrašymo vieta (ji sutapatinama su mokėjimo vieta ir vekselio davėjo gyvenamąja ar įmonės registracijos vieta). Vekselis, kuriame trūksta kitų rekvizitų, praranda savo išskirtines savybes ir tampa paprastu skolos rašteliu.


Šio numerio temos:

Kiti šio numerio straipsniai:

 

– Iš kasos aparatų – tiesiai į VMI;

– Nuo rugsėjo 1 d. keičiasi NP-SD pranešimai;

– Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus;

– GPM tarifų suvestinė;

– Jungiami mokesčiai: kodėl nebus įtakos išmokų dydžiui eurais?;

– VMI, VDI ir Lietuvos statybininkų asociacija suvienijo jėgas dėl sąžiningo verslo;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– VDI specialistų konsultacijos;

– VMI specialistų konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Anksčiau paskelbti norminių aktų pasikeitimai, įsigaliosiantys 2018 m. rugsėjo 1 d.;

– Mokesčių kalendorius;

– Naudingi skaičiai.



Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 12 05

Darbo ginčų komisija – paprastesnis būdas spręsti darbo ginčus

Nuo 2013 m. darbuotojų ir darbdavių individualius darbo ginčus sprendžia prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos. Straipsnyje išsamiau apžvelgsime šių komisijų veiklą.

Kas yra Darbo ginčų komisija

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus.

Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat atsirandantis dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ir ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Taigi, į darbo ginčų komisijas gali kreiptis ir darbuotojai, ir darbdaviai, jeigu jų teisės pažeidžiamos. Ši valstybės teikiama procedūra – darbo ginčų sprendimas – yra nemokama.

Lietuvoje veikia 17 darbo ginčų komisijų, įsteigtų prie VDI teritorinių skyrių: 6 – Vilniuje, 3 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, po 1 – Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Svarbiausia – teisingai užpildyti prašymą

Norint kreiptis į Darbo ginčų komisiją, pirmiausia reikia pateikti išsamiai padėtį apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti VDI internetinėje svetainėje www.vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“. Labai svarbu teisingai užpildyti šį prašymą: būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti darbo ginčo esmę, t. y. priežastį, dėl kurios kilo nesutarimas,
visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą,
kontaktus asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan. Tuo atveju, jeigu darbdavys atsisako teikti dokumentus, reikia kreiptis į VSDFV („Sodros“) teritorinį skyrių, kad šis išduotų pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą, pvz., nurodyti prašomą išieškoti pinigų sumą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, pripažinti nepagrįstu konkrečios pinigų sumos išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio dėl materialinės žalos atlyginimo ir pan.

Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui, jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme būtina nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir mobiliojo telefono numerį.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai

Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai yra lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Dalyvauti komisijos posėdyje nebūtina, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta sklandžiau, kai posėdyje dalyvauja ir ieškovas, ir atsakovas, be to, dalyvaudamas posėdyje asmuo turi galimybę pasisakyti, papildyti prašyme pateiktus duomenis.

Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Jeigu darbas netenkina

Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Vis dėlto priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis Darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir Darbo ginčų komisijos sprendimu.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga

           Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į VDI, iš anksto suderinus laiką su Darbo ginčų komisijos pirmininku arba Darbo ginčų komisijos sekretoriumi.

Susipažįstant su bylos medžiaga, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, draudžiama išsinešti bylą iš VDI patalpų. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, taip pat būtina pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, reikia nurodyti susipažinimo datą ir laiką.

Jeigu asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti Darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas. Gavus tokį leidimą, kopijos padaromos ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Atsakomybė už VDI pateiktų duomenų saugumą, jų konfidencialumą, neplatinimą ir / ar panaudojimą neteisėtiems tikslams teisės aktų nustatyta tvarka tenka tokius duomenis gavusiam asmeniui.

Prašymų daugėja

VDI praneša, kad per 2016 metus gauti 5574 prašymai darbo ginčams nagrinėti, o per šių metų pirmąjį pusmetį – 3318. Prašymų šiais metais, palyginti su praėjusiais, tikrai padaugėjo. Viena pagrindinių priežasčių – naujasis Darbo kodeksas, išplėtęs darbo ginčų komisijų funkcijas.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai į Darbo ginčų komisiją kreipiasi darbuotojai. Daugiausia kreipiamasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Kreipiasi ir darbdaviai, kurių kreipimųsi nors ir nežymiai, bet daugėja.

Darbo ginčai dažniau išsprendžiami darbuotojo naudai. Vis dėlto daugėja ir taikos sutarčių, kurių skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo daugiau nei penktadaliu. Taip pat dažnesni atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, t. y. darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo posėdžio, todėl komisija nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.

Parengė Vilija Kaminskaitė


Kalėdinės dovanos darbuotojams: džiaugsmas ar našta įmonei 

Prekybininkai jau ragina pirkti dovanas Kalėdoms, siūlydami įvairias nuolaidas. Nereta įmonė susimąsto apie dovanas darbuotojams: dovanoti ar nedovanoti, renkasi pati įmonė, nebent kolektyvinėje sutartyje įsipareigota tai daryti. Buhalteriui aktualu žinoti įteiktų dovanų darbuotojams mokestines prievoles.

Balanso „higiena“ – metų pabaigos procedūros

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja, kad įmonės, prieš sudarydamos finansines ataskaitas, atliktų inventorizaciją. Jos metu turėtų būti patikrinta, ar teisingos visos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų sąskaitose įrašytos sumos. Tačiau praktikoje dažniausiai perskaičiuojamos tik atsargos ir patikrinamas ilgalaikis turtas, kai kada dar suderinamos tarpusavio skolos.

Kitos šio numerio temos:

– Įmonių teikiamų paslaugų savikainos kalkuliavimas;

– Kaip sutaupyti dovanoms: aštuoni praktiniai patarimai;

– Už dirbtus viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienas prie kasmetinių atostogų pridedamo poilsio laiko apmokėjimas;

– Prasidėjo ilgai lauktas kvitų žaidimas;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Socialinės apsaugos ir darbo monisterijos konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius.



Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2018-2019 m. prenumerata su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). 165.25
2018-2019 m. prenumerata su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 117.25
2018-2019 m. prenumerata, (POPIERINĖ VERSIJA). 147
2018-2019 m. prenumerata, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 99
2018 m. III ketvirtis, (POPIERINĖ VERSIJA). 36
2018 m. rugsėjo mėn. (POPIERINĖ VERSIJA). 12
2018 m. 7 mėn. (gegužė-gruodis),
(ELEKTRONINĖ VERSIJA).
57

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą