Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“.

Paskubėkite prenumeruoti!

Mokėkite už 9 mėnesių (balandžio–gruodžio) prenumeratą, o skaityti galėsite VISUS 2019 metų numerius!

Dovana! Sausio–kovo mėn. savaitraščio numerius gausite elektroniniu formatu.

 


Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!


KIEKVIENAIS METAIS SAVAITRAŠTYJE RASITE:

•  daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

• daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

• apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

• apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

• apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

• daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.


KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį  el. formatu „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę);

2012–2018 m. (elektroninį straipsnių archyvą).


9 mėnesių prenumeratos kainos:

popierinės versijos kaina – 99 € (su PVM);

elektroninės versijos kaina – 72 € (su PVM).


Tik savaitraščio prenumeratoriai su specialia 50 proc. nuolaida gali užprenumeruoti elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau. 

Popierinės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 183,50 € 117,25 € (su PVM);

Elektroninės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 135,50 € 90,25 € (su PVM);

Pasiūlymas galioja TIK iki kovo 31 d. 


Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.

Leidinio lektroninė versija itin patogi vartotojams – tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Ji turi daug pranašumų: elektroninių leidinių prenumeratoriai gali pasirinkti straipsnius pagal leidinio numerį, autorių, straipsnio pavadinimo fragmentą, reikšminį žodį ar žodžių junginį, skaityti straipsnius PDF formatu ir juos atsispausdinti.

Leidžiamas: nuo 2005 metų.

Savaitraščio apimtis: 4048.

Periodiškumas: išeina kiekvieną antradienį. Liepos–rugpjūčio numeriai išeina kas antrą savaitę.

Platinamas: tik prenumeratos būdu.


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

2019-aisiais savaitraštis pasipildys naujomis temomis:

Rubrikoje „Lengvi mokesčiai“ aptarsimevisas pagrindines mokesčių lengvatas bei kitas teisėtas galimybes susimažinti mokesčius, taip pat patarsime, kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Rubrikoje „Menedžmento apskaitos ABC“ spausdinamos publikacijos žingsnis po žingsnio padės lengvai perprasti itin svarbią įmonėms ir valdžios nereglamentuojamą vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaitą. Išmanydami šias sritis, tapsite labai reikalingi savo vadovams.

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KAIP PRENUMERUOTI?

LEIDINIŲ PRISTATYMAS

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 02 19

Vadovo teisė atsistatydinti iš pareigų

 
                      Bendrovės vadovas, nepaisant to, kad jį išrinkęs bendrovės organas (valdyba / stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas) nepriima sprendimo tenkinti vadovo prašymą atleisti iš užimamų pareigų, jis vis tiek turi teisę atsistatydinti. 
Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 37 str. 5 d. nustatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti iš savo užimamų pareigų, pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Taigi, vadovas privalo pateikti rašytinį prašymą atleisti iš užimamų pareigų ir inicijuoti jį išrinkusio organo susirinkimą.
Įstatyme nustatyta, kad bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Jeigu vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigiašešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos.
Vadovas, kuris yra išrinktas visuotinio akcininkų susirinkimo, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, ABĮ nurodo, kad su vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo. Jeigu susirinkimas neįvyko, vadovas privalo sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą.Jeigu pakartotinis išrinkęs visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, vadovo darbo sutartis pasibaigia kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo. O jeigu ir pakartotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
Apie bendrovės vadovo atšaukimą ne vėliau kaip per 5 dienas privalu pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas. Tokiu atveju juridinių asmenų registrui jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, o kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.
Parengė Vaidotas Dauskurdas

Šio numerio temos:
Kiti šio numerio straipsniai:

– Nelegaliems mokesčių mažinimo būdams – valdžios užkardos, tačiau yra legalių! Artimiausi – nauda iš mokestinių nuostolių;
– Kaip nepatekti tarp nepatikimų mokesčių mokėtojų – reikšminga kiekvienai įmonei!;
– 2018 m. finansinių atskaitų rinkiniai: sudarymo, tvirtinimo ir pateikimo prievolės;
– VMI leis įmonėms išbandyti SAF-T rinkmenas;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– „Sodra“ primena: įsigaliojo nauji privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo įmokų tarifai;
– Kai kompiuterį keičia išmanusis: 4 būdai apsaugoti informaciją;
– Lietuviai finansus planuoja, bet kaip tai daryti efektyviau?;
– Reglamentų naujienos;
– 2019 metų vasario–kovo mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.


Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 12 05

Darbo ginčų komisija – paprastesnis būdas spręsti darbo ginčus

Nuo 2013 m. darbuotojų ir darbdavių individualius darbo ginčus sprendžia prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos. Straipsnyje išsamiau apžvelgsime šių komisijų veiklą.

Kas yra Darbo ginčų komisija

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus.

Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat atsirandantis dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ir ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Taigi, į darbo ginčų komisijas gali kreiptis ir darbuotojai, ir darbdaviai, jeigu jų teisės pažeidžiamos. Ši valstybės teikiama procedūra – darbo ginčų sprendimas – yra nemokama.

Lietuvoje veikia 17 darbo ginčų komisijų, įsteigtų prie VDI teritorinių skyrių: 6 – Vilniuje, 3 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, po 1 – Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Svarbiausia – teisingai užpildyti prašymą

Norint kreiptis į Darbo ginčų komisiją, pirmiausia reikia pateikti išsamiai padėtį apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti VDI internetinėje svetainėje www.vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“. Labai svarbu teisingai užpildyti šį prašymą: būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti darbo ginčo esmę, t. y. priežastį, dėl kurios kilo nesutarimas,
visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą,
kontaktus asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan. Tuo atveju, jeigu darbdavys atsisako teikti dokumentus, reikia kreiptis į VSDFV („Sodros“) teritorinį skyrių, kad šis išduotų pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą, pvz., nurodyti prašomą išieškoti pinigų sumą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, pripažinti nepagrįstu konkrečios pinigų sumos išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio dėl materialinės žalos atlyginimo ir pan.

Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui, jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme būtina nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir mobiliojo telefono numerį.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai

Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai yra lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Dalyvauti komisijos posėdyje nebūtina, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta sklandžiau, kai posėdyje dalyvauja ir ieškovas, ir atsakovas, be to, dalyvaudamas posėdyje asmuo turi galimybę pasisakyti, papildyti prašyme pateiktus duomenis.

Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Jeigu darbas netenkina

Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Vis dėlto priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis Darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir Darbo ginčų komisijos sprendimu.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga

           Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į VDI, iš anksto suderinus laiką su Darbo ginčų komisijos pirmininku arba Darbo ginčų komisijos sekretoriumi.

Susipažįstant su bylos medžiaga, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, draudžiama išsinešti bylą iš VDI patalpų. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, taip pat būtina pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, reikia nurodyti susipažinimo datą ir laiką.

Jeigu asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti Darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas. Gavus tokį leidimą, kopijos padaromos ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Atsakomybė už VDI pateiktų duomenų saugumą, jų konfidencialumą, neplatinimą ir / ar panaudojimą neteisėtiems tikslams teisės aktų nustatyta tvarka tenka tokius duomenis gavusiam asmeniui.

Prašymų daugėja

VDI praneša, kad per 2016 metus gauti 5574 prašymai darbo ginčams nagrinėti, o per šių metų pirmąjį pusmetį – 3318. Prašymų šiais metais, palyginti su praėjusiais, tikrai padaugėjo. Viena pagrindinių priežasčių – naujasis Darbo kodeksas, išplėtęs darbo ginčų komisijų funkcijas.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai į Darbo ginčų komisiją kreipiasi darbuotojai. Daugiausia kreipiamasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Kreipiasi ir darbdaviai, kurių kreipimųsi nors ir nežymiai, bet daugėja.

Darbo ginčai dažniau išsprendžiami darbuotojo naudai. Vis dėlto daugėja ir taikos sutarčių, kurių skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo daugiau nei penktadaliu. Taip pat dažnesni atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, t. y. darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo posėdžio, todėl komisija nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.

Parengė Vilija Kaminskaitė


Kalėdinės dovanos darbuotojams: džiaugsmas ar našta įmonei 

Prekybininkai jau ragina pirkti dovanas Kalėdoms, siūlydami įvairias nuolaidas. Nereta įmonė susimąsto apie dovanas darbuotojams: dovanoti ar nedovanoti, renkasi pati įmonė, nebent kolektyvinėje sutartyje įsipareigota tai daryti. Buhalteriui aktualu žinoti įteiktų dovanų darbuotojams mokestines prievoles.

Balanso „higiena“ – metų pabaigos procedūros

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja, kad įmonės, prieš sudarydamos finansines ataskaitas, atliktų inventorizaciją. Jos metu turėtų būti patikrinta, ar teisingos visos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų sąskaitose įrašytos sumos. Tačiau praktikoje dažniausiai perskaičiuojamos tik atsargos ir patikrinamas ilgalaikis turtas, kai kada dar suderinamos tarpusavio skolos.

Kitos šio numerio temos:

– Įmonių teikiamų paslaugų savikainos kalkuliavimas;

– Kaip sutaupyti dovanoms: aštuoni praktiniai patarimai;

– Už dirbtus viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienas prie kasmetinių atostogų pridedamo poilsio laiko apmokėjimas;

– Prasidėjo ilgai lauktas kvitų žaidimas;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Socialinės apsaugos ir darbo monisterijos konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius.



Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); (POPIERINĖ VERSIJA). 99
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis);(ELEKTRONINĖ VERSIJA). 72
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 90.25
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). 117.25
2019 m. 3 mėnesių, (kovas-gegužė) (POPIERINĖ VERSIJA). 36
2019 m. kovo mėn. (POPIERINĖ VERSIJA) 12
2019 m. 6 mėn. (sausis-birželis),
(ELEKTRONINĖ VERSIJA).
49.5

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą