Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

 

Susipažinkite su nemokamu straipsniu! 

Nelegaliems mokesčių mažinimo būdams – valdžios užkardos, tačiau yra LEGALIŲ! Artimiausi – nauda iš mokestinių nuostolių“, spauskite ATSISIŲSTI pdf. formatas


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“.

Paskubėkite prenumeruoti!

Mokėkite už 9 mėnesių (balandžio–gruodžio) prenumeratą, o skaityti galėsite VISUS 2019 metų numerius!

Dovana! Sausio–kovo mėn. savaitraščio numerius gausite elektroniniu formatu.


Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!


KIEKVIENAIS METAIS SAVAITRAŠTYJE RASITE:

•  daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

• daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

• apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

• apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

• apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

• daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.


KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį  el. formatu „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę);

2012–2018 m. (elektroninį straipsnių archyvą).


9 mėnesių prenumeratos kainos:

popierinės versijos kaina – 99 € (su PVM);

elektroninės versijos kaina – 72 € (su PVM).


Tik savaitraščio prenumeratoriai su specialia 50 proc. nuolaida gali užprenumeruoti elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau. 

Popierinės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 183,50 € 117,25 € (su PVM);

Elektroninės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 135,50 € 90,25 € (su PVM);

Pasiūlymas galioja TIK iki gegužės 30 d. 

 

Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

2019-aisiais savaitraštis pasipildys naujomis temomis:

Rubrikoje „Lengvi mokesčiai“ aptarsimevisas pagrindines mokesčių lengvatas bei kitas teisėtas galimybes susimažinti mokesčius, taip pat patarsime, kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Rubrikoje „Menedžmento apskaitos ABC“ spausdinamos publikacijos žingsnis po žingsnio padės lengvai perprasti itin svarbią įmonėms ir valdžios nereglamentuojamą vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaitą. Išmanydami šias sritis, tapsite labai reikalingi savo vadovams.

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KAIP PRENUMERUOTI?

LEIDINIŲ PRISTATYMAS

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 05 21

UAB „Pačiolio“ specialistų konsultacijos

 

Kasmetinių atostoginių suteikimas

Ar visada reikia rašyti prašymą dėl kasmetinių atostogų? Ar gali šalys sutarti žodžiu?
LR darbo kodeksas (DK) nenustato reikalavimų, kad prašymai dėl kasmetinių atostogų turi būti pateikti raštu. DK 128 str. 6 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka, tačiau šiame kontekste itin reikšmingas DK 25 straipsnis, nustatantis, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita), su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.
Todėl šį klausimą patartina aptarti vidaus darbo tvarkos taisyklėse ar kitame įmonės vidaus dokumente, kuris reglamentuoja atostogų suteikimą. Suprantama, tai gali būti aptarta ir darbo sutartyje. Kartu patartina aptarti ir tokio prašymo pateikimo terminą.
DK 128 str. 3 d. nustato, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, taip pat kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip. Jeigu įmonėse sudaryta išankstinė atostogų eilė ir vadovas ją patvirtina, darbuotojui nereikia rašyti atskiro prašymo dėl atostogų, nebent darbuotojas nori pakeisti iš anksto nustatytas atostogų datas.
Atsiradus teisei į tikslines atostogas arba prašant tikslinių atostogų, manytina, kad darbuotojo prašymas reikalingas tam, kad abi šalys aiškiai suprastų, kokių atostogų darbuotojas prašo ir kokiam terminui.

 

Papildomų atostogų suteikimas

 

Darbuotojui suteikiamos 10 darbo dienų kasmetinės atostogos nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki gegužės 24 d. Darbuotojas nori pasinaudoti 3 dienų papildomomis atostogomis už 10 metų nepertraukiamą darbo stažą šioje įmonėje.

Ar papildomos atostogos turi būti suteikiamos nepertraukiamai nuo gegužės 25 d. iki 27 d. imtinai?

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį bei 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo 2.1 punktą, papildomos atostogos suteikiamos „už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena“.
                     Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje įteisintos papildomos atostogos apskaičiuojamos darbo dienomis, todėl klausime pateiktu atveju papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą turėtų būti suteikiamos darbo dienomis nuo gegužės 27 iki 29 d. imtinai.

Šio numerio temos:
– Bendroji vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka;
– Darbdavys laiku neišmoka atostoginių: teisinės ir mokestinės pasekmės;
– Kasmetinių atostogų atmintinė;
– Kas laukia nepatikimų mokesčių mokėtojų;
– „Įmonės mokesčių byla“ – pagalba kiekvienai įmonei;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos. Dėl nepatikimų mokesčių mokėtojų;
– Programa „Excel“ (50);
– Jūsų skolos yra stebimos: kaip palaikyti puikią reputaciją ar ją pagerinti;
– Reglamentų naujienos;
– 2019 metų gegužės–birželio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius. 


Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 12 05

Darbo ginčų komisija – paprastesnis būdas spręsti darbo ginčus

Nuo 2013 m. darbuotojų ir darbdavių individualius darbo ginčus sprendžia prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos. Straipsnyje išsamiau apžvelgsime šių komisijų veiklą.

Kas yra Darbo ginčų komisija

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus.

Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat atsirandantis dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ir ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio ar darbdavių organizacijų dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Taigi, į darbo ginčų komisijas gali kreiptis ir darbuotojai, ir darbdaviai, jeigu jų teisės pažeidžiamos. Ši valstybės teikiama procedūra – darbo ginčų sprendimas – yra nemokama.

Lietuvoje veikia 17 darbo ginčų komisijų, įsteigtų prie VDI teritorinių skyrių: 6 – Vilniuje, 3 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, po 1 – Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Kauno ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Svarbiausia – teisingai užpildyti prašymą

Norint kreiptis į Darbo ginčų komisiją, pirmiausia reikia pateikti išsamiai padėtį apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kurį galima rasti VDI internetinėje svetainėje www.vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“. Labai svarbu teisingai užpildyti šį prašymą: būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti darbo ginčo esmę, t. y. priežastį, dėl kurios kilo nesutarimas,
visas aplinkybes, galinčias nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą,
kontaktus asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Komisijai taip pat pateikiami kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan. Tuo atveju, jeigu darbdavys atsisako teikti dokumentus, reikia kreiptis į VSDFV („Sodros“) teritorinį skyrių, kad šis išduotų pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą.

Taip pat būtina tiksliai suformuluoti reikalavimą, pvz., nurodyti prašomą išieškoti pinigų sumą, panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, pripažinti nepagrįstu konkrečios pinigų sumos išieškojimą iš darbuotojo darbo užmokesčio dėl materialinės žalos atlyginimo ir pan.

Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – esant reikalui, jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme būtina nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir mobiliojo telefono numerį.

Kaip nagrinėjami darbo ginčai

Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikinti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai yra lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.

Dalyvauti komisijos posėdyje nebūtina, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta sklandžiau, kai posėdyje dalyvauja ir ieškovas, ir atsakovas, be to, dalyvaudamas posėdyje asmuo turi galimybę pasisakyti, papildyti prašyme pateiktus duomenis.

Komisija privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

Jeigu darbas netenkina

Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo. Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Vis dėlto priimdamas sprendimą teisėjas galės remtis Darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir Darbo ginčų komisijos sprendimu.

Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga

           Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į VDI, iš anksto suderinus laiką su Darbo ginčų komisijos pirmininku arba Darbo ginčų komisijos sekretoriumi.

Susipažįstant su bylos medžiaga, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, draudžiama išsinešti bylą iš VDI patalpų. Asmuo, norintis susipažinti su bylos medžiaga, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o atstovai – ir dokumentą, įrodantį jo teisę susipažinti su bylos medžiaga, taip pat būtina pasirašyti ant paskutinio bylos viršelio, reikia nurodyti susipažinimo datą ir laiką.

Jeigu asmuo, turintis teisę susipažinti su byla, pageidauja gauti byloje esančių dokumentų kopijas, jis turi pateikti rašytinį prašymą ir gauti Darbo ginčų komisijos pirmininko leidimą daryti bylos medžiagos kopijas. Gavus tokį leidimą, kopijos padaromos ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Atsakomybė už VDI pateiktų duomenų saugumą, jų konfidencialumą, neplatinimą ir / ar panaudojimą neteisėtiems tikslams teisės aktų nustatyta tvarka tenka tokius duomenis gavusiam asmeniui.

Prašymų daugėja

VDI praneša, kad per 2016 metus gauti 5574 prašymai darbo ginčams nagrinėti, o per šių metų pirmąjį pusmetį – 3318. Prašymų šiais metais, palyginti su praėjusiais, tikrai padaugėjo. Viena pagrindinių priežasčių – naujasis Darbo kodeksas, išplėtęs darbo ginčų komisijų funkcijas.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai į Darbo ginčų komisiją kreipiasi darbuotojai. Daugiausia kreipiamasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – tai nuo šių komisijų veiklos pradžios nepakitusi tendencija. Kreipiasi ir darbdaviai, kurių kreipimųsi nors ir nežymiai, bet daugėja.

Darbo ginčai dažniau išsprendžiami darbuotojo naudai. Vis dėlto daugėja ir taikos sutarčių, kurių skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo daugiau nei penktadaliu. Taip pat dažnesni atvejai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, t. y. darbdavio ir darbuotojo ginčas išsisprendė iki pirmojo posėdžio, todėl komisija nebenagrinėjo pateiktų prašymų arba nutraukė jau pradėtas bylas.

Parengė Vilija Kaminskaitė


Kalėdinės dovanos darbuotojams: džiaugsmas ar našta įmonei 

Prekybininkai jau ragina pirkti dovanas Kalėdoms, siūlydami įvairias nuolaidas. Nereta įmonė susimąsto apie dovanas darbuotojams: dovanoti ar nedovanoti, renkasi pati įmonė, nebent kolektyvinėje sutartyje įsipareigota tai daryti. Buhalteriui aktualu žinoti įteiktų dovanų darbuotojams mokestines prievoles.

Balanso „higiena“ – metų pabaigos procedūros

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja, kad įmonės, prieš sudarydamos finansines ataskaitas, atliktų inventorizaciją. Jos metu turėtų būti patikrinta, ar teisingos visos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų sąskaitose įrašytos sumos. Tačiau praktikoje dažniausiai perskaičiuojamos tik atsargos ir patikrinamas ilgalaikis turtas, kai kada dar suderinamos tarpusavio skolos.

Kitos šio numerio temos:

– Įmonių teikiamų paslaugų savikainos kalkuliavimas;

– Kaip sutaupyti dovanoms: aštuoni praktiniai patarimai;

– Už dirbtus viršvalandžius, poilsio ar švenčių dienas prie kasmetinių atostogų pridedamo poilsio laiko apmokėjimas;

– Prasidėjo ilgai lauktas kvitų žaidimas;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Socialinės apsaugos ir darbo monisterijos konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius.



Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); (POPIERINĖ VERSIJA). 99
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis);(ELEKTRONINĖ VERSIJA). 72
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 90.25
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). 117.25
2019 m. 3 mėnesių, (gegužė-liepa) (POPIERINĖ VERSIJA). 36
2019 m. kovo mėn. (POPIERINĖ VERSIJA) 12
2019 m. 6 mėn. (sausis-birželis),
(ELEKTRONINĖ VERSIJA).
49.5

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą