Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“



Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“! 

Norite visuomet turėti naujausią buhalterinę bei mokestinę informaciją kartu su praktiniais specialistų patarimais, kurie padės Jums teisingai ir lengviau atlikti sudėtingus buhalterinius darbus? Prenumeruokite ir skaitykite specialiai Jums skirtą profesinį savaitraštį „Buhalterija“


ELEKTRONINĖ SAVAITRAŠČIO VERSIJA:

II pusmečio prenumerata (liepa - gruodis) – 65 € 72  (su PVM). Prekės kodas EBAMA23_6. Pasiūlymas galioja iki birželio 15 d.

7 mėnesių prenumerata
  (birželis - gruodis) – 84 € (su PVM). Prekės kodas EBAMA23_7 

3 mėnesių prenumerata 
(gegužė - liepa) – 36 € (su PVM).  Prekės kodas EBAMA23_3 


 POPIERINĖ SAVAITRAŠČIO VERSIJA:

II pusmečio prenumerata (liepa - gruodis) – 85 € 96  (su PVM). Prekės kodas BAMA23_6. Pasiūlymas galioja iki birželio 15 d.

7 mėnesių prenumerata  (birželis - gruodis) – 112 € (su PVM)Prekės kodas BAMA23_7 

3 mėnesių prenumerata  (gegužė - liepa) – 48 € (su PVM). Prekės kodas BAMA23_3 





SAVAITRAŠTYJE PER METUS RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

Daug praktinių patarimų dėl tinkamo buhalterinės apskaitos reformos realizavimo įmonėje bei apskaitos ir mokesčių politikos atnaujinimo. 


PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.
MOKESČIAI; MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus. Cikle „OPTIMALŪS MOKESČIAI“ sistemingai bus aprašomos įvairios mokestinės lengvatos (pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, „Sodros“ ir kitų mokesčių), kuriomis pasinaudoję galėsite teisėtai sumažinti savo įmonės mokestinę naštą.
BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.
TEISĖ BUHALTERIAMS; Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.
AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.
SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, ir teisės specialistų konsultacijos.
NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.
PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.
LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• Specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);
• Buhalterio darbui naudingas atmintines

***


Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome įsigyti su specialia nuolaida elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“. Kaina: 39 € 29 € (su PVM). 
Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KAIP PRENUMERUOTI?

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.


LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Naujas numeris

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2023 06 06 d.

Skolos negrąžinimo pasekmės – delspinigiai, baudos ir palūkanos

 
                                                                          
Vaidotas Dauskurdas


 
 
Viso pasaulio ekonomistai vis dažniau užsimena apie pasaulio ekonomikos stagnaciją, apie gresiančią recesiją, apie prasidėjusį ūkio nuosmukį. Visi suprantame, kad, pasaulio ekonomikai pradėjus buksuoti, tai tiesiogiai atsiliepia ir Lietuvai, jos ūkiui, o tai reiškia, jog ir mūsų įmonės vis dažniau susiduria su finansinių srautų sutrikimais, su skolininkų uždelsimu grąžinti skolas. Taip įsukamas skolų ratas: neatgavusi skolų iš savo skolininkų, nereta įmonė uždelsia atsiskaityti su savo kreditoriais, o šie, laikydamiesi analogiškos taktikos, skolų nemokėjimą laiku perkelia savo partneriams... Visą tai patvirtina ir vis dažnesni įmonių kreipimaisi dėl teisinės pagalbos siekiant atgauti skolas.
Šioje publikacijoje trumpai apžvelgsime, kokias poveikio priemones gali taikyti kreditorius, kad paskatintų skolininką laiku padengti savo skolas, į ką reikėtų atkreipti ne tik susiklosčius tokiai situacijai, bet ir sudarant atitinkamą sutartį.
 
 
Sutarties neįvykdymo pasekmės

Pradėkime nuo to, kad teisė įtvirtina bendrą taisyklę, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o tuo atveju, jeigu jų nevykdo ar vykdo netinkamai, įsipareigojimus pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos tam tikros poveikio priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Taigi, jeigu kalbame apie sutartimi sutarto termino atsiskaityti už įsigytus produktus ar paslaugas praleidimą, atsižvelgdami į CK 6.205 straipsnio reglamentavimą, galėsime konstatuoti sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, jeigu skolininkas bent vieną dieną praleis nustatytą atsiskaitymo terminą. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymą sutarties šalis negali remtis aplinkybe, jog kita šalis neįvykdė įsipareigojimo, jeigu sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kitaip tariant, sutarties šalis, kuri neatliko to, ką turėjo atlikti pagal sutartį, negali vėliau reikšti kitai šaliai pretenzijų, kad pastaroji nevykdo savo įsipareigojimų, jeigu sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios kaltės.

Kalbant apie pasekmes už sutarties netinkamą vykdymą, CK numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai ją įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str.). Vienai iš sutarties šalių konstatavus, kad kita šalis pažeidė savo įsipareigojimus, šalis, kurios interesai buvo pažeisti, neturėtų iš karto pradėti reikalauti nuostolių ar netesybų. Vienas paprastesnių sprendimų, liudijančių siekį ieškoti išeities iš susidariusios situacijos ir, esant galimybei, tęsti bendradarbiavimą, – raštu kreiptis į sutartį pažeidusią šalį ir nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Pavyzdžiui, primenant, kad skolininkas praleido sutartą apmokėjimo terminą ir yra nustatomas papildomas 7 dienų terminas, per kurį turi būti atsiskaityta. Tokiame pranešime galėtų būti nurodomos ir pasekmės, jeigu per nurodytą laiką skolininkas neįgyvendins savo prievolės (sutartis bus nutraukta, bus pareikalauta patirtų nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo ar pan.). Suprantama, toks papildomai nustatytas terminas sutarčiai įvykdyti turėtų būti protingas ir realus įgyvendinti. Jeigu skolininkas ir per papildomą terminą arba, pasibaigus šiam terminui, sutarties neįvykdo, kreditorius gali įgyvendinti tai, apie ką jis būtų įspėjęs skolininką – nutraukti sutartį ir taikyti kitus savo teisių gynimo būdus.
Aptariant sutarties neįvykdymo pasekmes, įsidėmėtina dar viena aplinkybė: jeigu įsipareigojimas neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas dėl abiejų šalių kaltės, tuomet sutartimi prisiimto įsipareigojimo neįvykdžiusios šalies atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo atsakomybės (CK 6.259 str.).
 
Netesybos

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma (bauda, delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str.). Pažymėtina, kad išskiriama dviguba netesybų paskirtis:
a) jos laikomos ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę;
b) jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Tačiau įsidėmėtina, kad susitarimas dėl to, kad šalis, pažeidusi sutartinius įsipareigojimus, privalės mokėti netesybas, turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Jeigu šalys nėra raštu sutarusios dėl netesybų, pažeidusi sutartį šalis neturės pareigos jų mokėti. Tai reiškia, kad dažnai pasitaikanti praktika, kai tik vienos šalies išrašomame dokumente (pvz., sąskaitoje faktūroje, važtaraštyje ar pan.) nurodoma, kad kita šalis, praleidusi atsiskaitymo terminą, bus priversta mokėti netesybas (baudą ar delspinigius), yra ydinga. Tokia nuostata kitos šalies neįpareigoja mokėti netesybų, nes toks dokumentas būna vienašalis, jis neatspindi abejų šalių sutarimo.

Vertinant netesybas, būtų galima išskirti šiuos jų požymius:
1) sudarydamos sutartį, šalys aiškiai sutaria dėl įsipareigojimus pažeidusiai šaliai taikytinos atsakomybės dydžio;
2) netesybos gali būti taikomos (reikalaujamos) tik konstatavus sutartinių įsipareigojimų pažeidimo faktą, t. y. nėra reikalaujama pagrįsti patirtų nuostolių bei jų dydžio;
3) tik pačios sutarties šalys gali sutarti dėl netesybų dydžio, jų skaičiavimo tvarkos ir pan., kadangi joks teisės aktas šio klausimo nereglamentuoja.

Teismai, vertindami šalių ginčus dėl netesybų, yra konstatavę, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos ar delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriui galimus pastarojo praradimus, jeigu nebus įvykdyti ar bus netinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui vėliau nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartyje sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos nubrėžia šalių atsakomybės už prievolės neįvykdymą ribas sutarties sudarymo momentu ir, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą, suteikia teisę į netesybas. Teismai yra pabrėžę, jog, kreditoriui reikalaujant atlyginti netesybas ir nuostolius bei pagrindus patirtų nuostolių dydį, yra priteisiama tik viena iš šių sumų –didesnioji. Kitaip tariant, laikomasi taisyklės, kad, jeigu patirti nuostoliai viršija netesybų dydį, priteisiami nuostoliai. O tuo atveju, jeigu netesybos viršija nuostolius, priteisiamos netesybos.

Kalbant apie netesybas, būtina pažymėti: jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu šalis įvykdė dalį savo įsipareigojimų, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 str.). Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Dar vienas reikšmingas aspektas, kai siekiama reikalauti iš kitos šalies sumokėti netesybas, – joms taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Reikalaujant netesybų už ilgesnį terminą, kita šalis gali ginčyti tokį reikalavimą, argumentuodama, kad tokiam reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.
 
Delspinigiai

Viena iš netesybų rūšių – delspinigiai. Delspinigiai – tai tam tikra mokėtina suma, kurią sutartį pažeidusi šalis turi mokėti kreditoriui už kiekvieną sutarto termino praleidimą. Paprastai delspinigiai išreiškiami tam tikra procentine išraiška nuo kažkokio sutartinio sumos dydžio, kuris dažniausiai siejamas su sandorio verte ar nesumokėtos sumos dydžiu (pvz., sutariama, kad skolininkas už kiekvieną praleistą atsiskaitymo termino dieną mokės delspinigius po 0,02 proc. nuo sandorio vertės ar nuo nesumokėtos sumos). Tačiau šalys gali sutarti, kad delspinigiai skaičiuojami ne už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, bet už kiekvieną darbo dieną, už savaitę ar pan. Be to, šalys gali sutarti, kad už kiekvieną praleistą dieną delspinigiai apskaičiuojami ne kaip tam tikra procentinė išraiška nuo sutarto dydžio, bet išreiškiama konkrečia pinigine suma (pvz., už kiekvieną praleistą dieną po 5 Eur dydžio delspinigius).

Kaip minėta anksčiau, dėl prievolės mokėti delspinigius už termino paleidimą, delspinigių skaičiavimo tvarkos bei jų dydžio šalys turėtų sutarti iš anksto raštu. Taip pat minėjome CK įtvirtintą nuostatą, kad, jeigu netesybos (šiuo atveju delspinigiai) yra neprotingai didelės, jos gali būti mažinamos. Tai patvirtina ir teismų praktika, akcentuojanti, kad nors, vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, šalys gali sutarti dėl bet kokio delspinigių dydžio, tačiau, ginčui persikėlus į teismą, per dideli delspinigiai neretai yra mažinami. Ir nors aiškaus dydžio, kuris būtų pripažįstamas tinkamu ir ne per dideliu, nėra išskirta, dažnai rekomenduojama nustatyti nuo 0,02 proc. iki 0,06 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas, tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.
 
Bauda

Dar viena netesybų rūšių yra bauda. Bauda – tai iš anksto įstatyme arba sutartyje nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška. Bauda nuo delspinigių skiriasi tuo, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitokį sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, be to, ji yra vienkartinė, nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą.

Kaip ir dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, taip ir dėl baudų už sutarties pažeidimus skaičiavimo tvarkos šalys yra laisvos susitarti ir tai įtvirtinti sutartimi. Galima numatyti, kad bauda yra konkretaus dydžio (pvz., sutarto dydžio pinigų suma), galima sutarti, kad bauda bus nustatoma kaip tam tikras procentinis dydis, apskaičiuojamas nuo sutarties vertės, ar neatliktos ar netinkamai atliktos prievolės dydžio.

Be to, nereikia pamiršti, kad bauda yra netesybų rūšis, todėl kaip ir delspinigių atveju teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas baudas, jeigu nustato, kad konkrečiu atveju ji yra aiškiai per didelė (neprotingai didelė) arba prievolė iš dalies įvykdyta.
 
 
Palūkanos

Dar viena teisinė pasekmė, kuri gali būti taikoma skolininkui, praleidusiam sutartą skolos grąžinimo terminą, – palūkanos. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tuomet už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Civilinėje teisėje išskiriama, kad pagrindinis palūkanų tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus už tai, kad skolininkas tam tikrą laiką neteisėtai naudojasi kreditoriaus pinigais.

Lyginant su netesybomis, išskirtinas vienas iš esminių palūkanų bruožų – jos yra įtvirtintos įstatymu (CK), tad nėra privalu, kad dėl jų šalys atskirai susitartų sutartimi. Kitaip tariant, net jeigu šalys sutartimi nesuderino, kad, skolininkui praleidus mokėjimo terminą, jis privalės mokėti palūkanas, tai neturės reikšmės. Kreditorius, jeigu pageidaus reikalauti iš skolininko palūkanų, savo reikalavimą galės pagrįsti įstatymu, bet ne sutartimi. Žinoma, jeigu šalys norės, kad būtų taikomas didesnis nei CK įtvirtintas palūkanų dydis, tuomet jos privalės jų dydį įtvirtinti sutartimi. To nepadarius, kreditorius galės reikalauti tik CK nustatyto dydžio palūkanas.

Dar vienas reikšmingas dalykas – teismų praktika yra suformavusi taisyklę, kad įprastai kreditorius neturi teisės kartu reikalauti ir netesybų, ir palūkanų. Laikomasi nuostatos, kad turėtų būti priteista tik viena iš šių sumų, kuri yra didesnė. Ir būtų laikoma, jog didesnė suma (paprastai netesybos būna didesnės nei palūkanos) apima mažesniąją.Teigiama, kadpalūkanų ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Tačiau žinotina, jeigu, priteisus tik vieną iš šių sumų, nebūtų padengiami kreditoriaus patirti nuostoliai, kreditorius turėtų teisę, pagrindęs šį faktą, siekti prisiteisti ne tik netesybas, bet ir palūkanų dalį, kuri visiškai kompensuotų jo patirtus nuostolius.

Atkreiptinas dėmesys, jog palūkanos, kitaip nei netesybos, neturėtų būti mažinamos, jeigu jos nustatomos įstatymo. Tačiau, jeigu palūkanų dydis yra nustatytas šalių susitarimu, teismo nuožiūra, jeigu pripažintų, kad sutartas dydis yra nepagrįstai didelis, galėtų būtų mažinamas.
 
 
Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, galima priminti esminę CK taisyklę: kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai ją įvykdęs, privalo atlyginti kitos šalies dėl to patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, sutartį pažeidęs asmuo gali būti įpareigotas sumokėti baudą ar delspinigius, laikant, kad tokiu būdu šalys, sudarydamos sutartį, būtų numačiusios minimaliuosius kreditoriaus nuostolius, kurie būtų atlyginti skolininkui sumokant palūkanas ar netesybas. Tuo atveju, jeigu sutartyje nėra numatyta prievolė mokėti netesybų, visuomet galima reikalauti CK nustatyto dydžio palūkanų.

Šio numerio temos:
– Laisvė nuo mokesčių: kiek reikia atidirbti valdžiai finansuoti;
– Pelno mokestis: kokį tarifą pasirinkti;
– Elektroninių dokumentų saugojimo ypatumai;
– Buhalteriniai reikalai griauna valstybę;
– Institucijos naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Ką svarbu žinoti išvykus gyventi ar dirbti į kitą ES valstybę;
– Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Būkite atsargus, nes galite netekti svarbių duomenų!;
– „Google“ – be slaptažodžių: prisijungimui jau galima naudoti slaptarakčius;
– 2023 m. birželio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.


Anonsai

 


Archyvas

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2022 05 24 d.


Asmens parašas, jo įvairovė ir svarba

 Vaidotas Dauskurdas 
UAB „Pačiolis“ teisininkas

   


Kiekvienas mūsų savo parašu esame tvirtinę įvairius dokumentus: pirkimo–pardavimo sutartį, darbo sutartį, prašymą dėl priėmimo į darbą ar atleidimo iš jo, gautos siuntos patvirtinimą ir pan. Netgi sudarydami santuoką savo parašu patvirtiname tokį savo sprendimą! Paprasčiau tariant, kiekvienu atveju, kuomet yra reikalingas mūsų valios patvirtinimas, tai padarome pasirašydami atitinkamą dokumentą. Tiesa, tobulėjant įvairioms technologijoms, gerokai pasikeitė paties parašo supratimas, jo forma. Anksčiau sąvoką „pasirašyti“ galėjome suprasti vienareikšmiškai – kaip asmeninio parašo išvinguriavimą ranka įprasta rašymo priemone ant tam tikro dokumento, o šiandien parašo sąvoka tapo gerokai platesnė ir sudėtingesnė. Pasirašyti galime pirštu ar specialiu rašikliu išraitydami parašą tam skirtame elektroniniame laukelyje (pvz., planšetėje), unikaliu kodu indentifikuodamiesi tam skirtoje sistemoje ir patvirtindami elektroninį dokumentą, skenuodami ir el. sistemomis persiųsdami anksčiau ranka pasirašytą dokumentą. Kitaip tariant, šiuolaikinių technologijų pasaulyje parašas įgavo įvairių formų, apie kurias anksčiau negalėjome net pagalvoti.    

Tačiau jo esmė išliko ta pati – pasirašydami tam tikrą dokumentą patvirtiname, kad sutinkame su jame išdėstytu turiniu, patvirtiname, kad dokumente nurodytos aplinkybės bei sąlygos mums yra priimtinos. Kitaip tariant, pasirašydami dokumentą mes prisiimame atsakomybę už jo turinį. Štai kodėl
yra svarbu suprasti parašo paskirtį, jo galimas formas ir pasekmes, kurios gali kilti patvirtinus tam tikrą dokumentą. Žinoma, atsižvelgdami į tai, kad didžioji mūsų savaitraščio skaitytojų dalis yra buhalterinį darbą dirbantys asmenys, apžvelgsime ir tai, kokios pasekmės gali kilti tiek įmonei, tiek ir pačiam asmeniui pasirašius ar vizavus tam tikrą dokumentą.

Kalbėdami apie dokumentų, taip pat ir įmonės sudaromų sandorių bei rengiamų finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinimą, omenyje turime rašytinius dokumentus ir jų patvirtinimą  pasirašant. Suprantama, sąvoka „žodiniai finansiniai dokumentai“ vargu ar egzistuoja, nes tokių dokumentų tiesiog nėra. Tačiau sandoriai (sutartys) žodžiu gali būti sudaromi. Kalbant apie galimus žodinius sandorius ir tokių sandorių patvirtinimą, reikia pabrėžti, kad jų patvirtinimo forma gali būti labai įvairi – apsikeičiant žodiniais pareiškimais, kad sandoris šalims priimtinas, kad jos įsipareigoja vykdyti susitarimą, susitarimo šalims paspaudžiant vieni kitiems rankas ir pan.

Rašytiniai dokumentai tvirtinami tik juos pasirašant ar panaudojant tam tikras specialias technologijas (pvz., elektroninį parašą). Tokių rašytinių dokumentų patvirtinimą ir aptarsime plačiau.

 

Dokumento pasirašymas ranka

Visiems įprastas parašas ranka vis dar yra labiausiai paplitęs parengto dokumento patvirtinimo būdas. Beje, ir vienas saugiausių dokumento patvirtinimo būdų. Mat iš asmens parašo, ypač jeigu jis nėra sudarytas tik iš kelių simbolių, grafologijos ekspertai, įvertinę asmens rašysenos pavyzdžius, dažniausiai gali nustatyti, ar dokumentą pasirašė tikrai tas asmuo, ar parašas nėra suklastotas. Tačiau, kaip minėta, parašas neturėtų būti trumpas ir turėtų būti aiškus. Dar geriau, jeigu šalia parašo yra asmens įrašytas tam tikras prierašas, suteikiantis daugiau medžiagos grafologijos ekspertams rašysenai įvertinti. Štai kodėl pasirašant svarbius dokumentus (pvz., sudarant sandorį, kurį tvirtina notaras, ar pasirašant dokumentus banke) prašoma, kad juos pasirašantis asmuo šalia parašo savo ranka įrašytų ir savo vardą bei pavardę. Tai daroma tik tam, kad, kilus ginčui, ekspertai galėtų geriau įvertinti asmens, pasirašiusio dokumentą, rašysenos ypatumus. Kuo daugiau rašysenos pavyzdžių ant dokumento, tuo didesnė tikimybė, kad ekspertai, įvertinę šią rašyseną ir palyginę ją su naujai pateiktais rašysenos pavyzdžiais, tiksliau nustatys, ar dokumentą iš tikrųjų pasirašė tas asmuo, ar jo vardu pasirašė kažkas kitas.

Reikėtų pridurti, kad dokumentus paprastai pasirašo juos surašę asmenys. Šiuo aspektu paminėtina Civilinio kodekso (CK) 1.76 straipsnio nuostata, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Žinoma, kalbant apie įmonės veiklą, apie jos vardu rengiamus dokumentus, ši nuostata yra sąlyginė, nes, nors įvairius dokumentus rengia tam tikri specialistai (pvz., teisininkai, buhalteriai, rinkodaros darbuotojai ir pan.), juos įmonės vardu vis tiek pasirašo vadovas. Taigi, vertindami visiškai tiesmukai, galime teigti, kad dažniausiai įmonės vardu dokumentus pasirašo ne tas, kas juos rengė. Tačiau šiuo atveju prieštaravimo nėra, nes laikomasi nuostatos, kad dokumentas parengtas įmonės vardu, o jos atstovu pagal įstatymą laikytinas įmonės vadovas. Taigi galima teigti, kad tokiais atvejai yra įgyvendinama minėtoji CK nuostata:  įmonės vardu parengtą dokumentą pasirašo jos atstovas pagal įstatymą arba kitas vadovo įgaliotas asmuo, o tai ir reiškia, kad dokumentą pasirašė jį parengęs subjektas (juridinis asmuo).

 

Skenuoto parašo galiojimas

Dar vienas plačiai paplitęs dokumentų patvirtinimo būdas – šalims apsikeisti pasirašytais skenuotais dokumentais. Kitaip tariant, viena iš šalių pasirašo atspausdintą dokumentą, tuomet jį nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą su šalies parašu siunčia kitai sandorio šaliai. Ši taip pat atsispausdina gautą dokumentą su kitos pusės parašu, jį pasirašo, nuskenuoja ir tokį skenuotą dokumentą išsiunčia kitai sandorio šaliai. Kitas variantas – kiekviena iš šalių atsispausdina dokumentą, jį pasirašo ir kitai šaliai nusiunčia skenuotą dokumentą su atstovo parašu. Ir nors toks dokumentų pasirašymo (patvirtinimo) būdas yra gana paplitęs, gana dažnai keliamas klausimas, ar jis yra tinkamas. Įžvelgiama problema, kad sandorio šalys paprastai neturi dokumento, kuris būtų pasirašytas kitos šalies originaliu (ne skenuotu ar kopijuotu) parašu.

Apskritai galima teigti, kad teisės aktai nėra įtvirtinę draudimo šalims sudaryti sutarčių, kurios būtų patvirtintos pasirašant, ir apsikeisti skenuotais sutarties egzemplioriais. Čia reikėtų paminėti tokią *CK 6.192 straipsnio nuostatą: kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Taigi, vertinant šį reglamentavimą, galima teigti, kad tuo atveju, kai elektroninėmis ryšių priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu) persiųstame skenuotame dokumente galima aiškiai matyti dokumentą pasirašiusio asmens parašą, toks dokumento patvirtinimo būdas yra tinkamas, nepaisant to, kad šalys neturi originaliu parašu patvirtinto dokumento. Žinoma, gali būti ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, kai pačios sutarties šalys sutartyje aiškiai nurodo, kad jos sutartį turi patvirtinti, ranka pasirašydamos tą patį sutarties egzempliorių, kad apsikeitimas skenuotais dokumentais, kuriuose užfiksuota šalies parašo kopija, nėra tinkamas sandorio patvirtinimas. Tokiu atveju sandorį būtų privalu tvirtinti taip, kaip pačios šalys sutarė. Tik tuomet jis būtų laikomas tinkamai patvirtintu.

Beje, kad būtų išvengta bet kokių ginčų, teisininkai neretai siūlo į tokiu būdu tvirtinamus sandorius įtraukti nuostatą, kad šalių pasirašyti ir skenuoti dokumentai, kitai šaliai perduoti elektroninėmis ryšių priemonėmis, yra laikomi tinkamai patvirtintais ir šalims nustato tokias pat teises bei pareigas, lyg juos šalys būtų patvirtinusios originaliais (ne kopijuotais ar skenuotais) parašais. Tokia nuostata pašalintų bet kokius galimus ginčus, vienai iš šalių teigiant, kad ji nepripažįsta sudaryto sandorio, nes jis patvirtintas parašo kopija. Nors, kaip minėta, ir šiaip laikytina, kad, šalims apsikeičiant pasirašytais ir skenuotais dokumentais, sandoris laikomas tinkamai patvirtintu. Taip pat galima patarti, kad, siekiant išvengti galimų nesusipratimų, rekomenduotina pačiame sandoryje nurodyti, kokiu elektroniniu paštu ar kokiu kitu būdu šalys apsikeis pasirašytais ir skenuotais dokumentais.

Elektroninis parašas

Aptariant galimybę tam tikrą dokumentą patvirtinti elektroniniu parašu, iš pradžių reikėtų pabrėžti, kad ir patys elektroniniai parašai, priklausomai nuo to, kaip patvirtinama pasirašančiojo asmens tapatybė, skirstomi į kelias grupes.

Elektroninis parašas – tai elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba yra logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia elektroninio parašo sąvoka yra itin plati, be to, neretai toks parašas gali būti ir ne itin saugi priemonė. Pavyzdžiui, netgi įmonės el. pašto adresas, kuris sudaromas panaudojant asmens pavardę, gali būti laikomas tokiu elektroniniu parašu.

Akivaizdu, kad tai nėra saugu, nes niekas negali garantuoti, kad  elektroninį laišką parengė ir iš tokio el. pašto išsiuntė būtent tas asmuo, kurio el. pašto adresu buvo naudojamasi, o ne jo kolega, padėjėjas ar pan. Taigi, šiuo požiūriu toks elektroninis parašas nėra saugus, juo patvirtintas dokumentas nėra prilyginamas ranka pasirašytam dokumentui. Nepaisant to, tai taip pat gali būti laikoma elektroniniu parašu. Taigi iš darbinio elektroninio pašto, kuris leidžia nustatyti, iš kokio asmens elektroninio pašto buvo išsiųstas dokumentas, siųsdami elektroninius laiškus taip pat būkite atsargūs, nes tai kai kada gali būti laikoma pasirašytu dokumentu.

Pažangusis elektroninis parašas yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, iš jo galima nustatyti pasirašančio asmens tapatybę. Šis elektroninis parašas sukurtas naudojant elektroninio parašo kūrimo duomenis, kuriuos tik pats pasirašantis asmuo gali labai patikimai naudoti (pvz., yra elektroninio parašo sistemos, kurios indentifikuoja asmenį pagal jo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pan.). Be to, šis parašas yra susietas su asmens pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks tų duomenų pakeitimas būtų pastebimas. Tai reikštų, kad tokios specialios programos, leidžiančios asmeniui dokumentą pasirašyti elektroniniu būdu, yra gana saugios ta prasme, kad jos leidžia kategoriškai teigti, jog dokumentą pasirašė tas asmuo, kuris ir nurodytas kaip pasirašęs.

Kvalifikuotas elektroninis parašas – tai pats pažangiausias elektroninis parašas. Jis yra sukurtas naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo kūrimo įtaisą ir patvirtintas kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Pažymėtina, kad asmeniui tokį kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą gali išduoti tik sertifikuotas ES valstybėje narėje veikiantis paslaugų teikėjas, kuriam priežiūros įstaiga yra suteikusi kvalifikacijos statusą. Kitaip tariant, asmeniui kvalifikuotą parašą valstybėje gali suteikti tik atitinkamus įgaliojimus turintys subjektai. Pavyzdžiui, vienas iš subjektų, galintis Lietuvoje suteikti galimybę pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, yra valstybės įmonė Registrų centras. Akivaizdu, kad toks dokumento pasirašymo būdas yra itin saugus, užtikrinantis, kad pasirašo būtent tas asmuo, kuris ir yra nurodomas kaip pasirašantysis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti aiškią išvadą, kad pačiu saugiausiu bei patikimiausiu parašu yra laikomas kvalifikuotas elektroninis parašas, kuriuo pasirašytas dokumentas ar sandoris neabejojant yra pripažįstamas sudarytu ir pasirašytu raštu. Kitaip tariant, toks parašas yra prilyginamas asmens pasirašymui ranka.

Daugiau diskusijų kelia dokumento pasirašymas kitos rūšies elektroniniais parašais. Kaip minėjome, paprastasis elektroninis parašas, kuris neleidžia vienareikšmiškai indentifikuoti pasirašančio asmens tapatybės, nėra prilyginamas rašytiniam parašui, nes nėra saugus, o dėl pažangaus elektroninio parašo kyla diskusijų ir abejonių. Vis tik įvertinus, kad naudojant šį parašą asmuo gali būti indentifikuojamas itin patikimais būdais, manytina, kad toks parašas taip pat gali būti laikomas tinkamu pasirašyti tam tikrą dokumentą ar sandorį. Tokio pažangaus parašo patikimumas dar labiau padidėtų, jeigu, pavyzdžiui, sandorio šalys iš anksto sutartų, kad, patvirtindamos sandorį, naudosis tokiu parašu. Tačiau nereikėtų nustebti, jeigu kurios nors valstybinės institucijos ar verslo partneris pareikalautų dokumentą pasirašyti ne bet kokiu, o kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tas pats pasakytina ir apie reikšmingų sandorių sudarymą. Tokiu atveju rekomenduojama, kad asmuo, turintis pasirašyti dokumentą, jį pasirašytų kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tuo pačiu būtų sumažinta grėsmė, kad kita sandorio šalis, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, netinkamo elektroninio parašo panaudojimą panaudos sandoriui ginčyti.

 Pabaigai norėtųsi dar kartą pabrėžti, kad asmens parašas ant dokumento paprastai reiškia ne tik jo valią sudaryti tam tikrą sandorį, patvirtina tam tikrą ūkinę operaciją kaip įvykusį faktą, bet ir sukelia tam tikras teisines pasekmes. Jeigu kalbame apie atvejus, kai asmuo dokumentą pasirašo įmonės vardu, tokios pasekmės kyla įmonei. Be to, asmens parašas ant dokumento patvirtina ir atitinkamą dokumentą pasirašančio asmens požiūrį tiek į patį dokumentą, tiek į jo turinį. Kitaip tariant, darbuotojas, pasirašydamas atitinkamą dokumentą, patvirtina jo turinį, išreiškia nuomonę, kad pritaria jo tvirtinimui. Tačiau dokumentu sukuriamos pasekmės (pvz., prievolės pagal sudarytą sutartį) tenka įmonei, ne darbuotojui.


*Pagal Elektroninių ryšių įstatymą, galinis įrenginys – tai informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų.


 
Kitos aktualios publikacijos:

 


 ANTROJO METŲ KETVIRČIO PAGRINDINIAI BUHALTERIO DARBAI: Nors pirmąjį metų ketvirtį buhalteriai atliko nemažai darbų, antrąjį ketvirtį taip pat teks daug nuveikti. Apžvelkime svarbiausius buhalterio darbus. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Vienkartinių išmokų įskaitymas į vidutinį darbo užmokestį. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Neatsakinga valdžia atsakomybę perkelia ant įmonių pečių. Laikas ruoštis pavojingiems netikėtumams! Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 ***

 BUHALTERINĖS APSKAITOS REFORMA – rimtas išbandymas apskaitos darbuotojams. KĄ DABAR DARYTI? Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

 Buhalterio pareiga ir galimybė reikalauti DAUGIAU INFORMACIJOS. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

***

• Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka. Išsamiau apie tai skaitykite ČIA

 

Norėdami užsiprenumeruoti savaitraštį „Buhalterija“. Spauskite ČIA

Tai, kas dabar svarbiausia buhalteriui!

Kviečiame visus buhalterius į „Pačiolio“ didįjį seminarą „NAUJOJO FINANSINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO REIKALAVIMŲ PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS. Kiti aktualūs apskaitos ir mokesčių klausimai“.
  SPAUSKITE ČIA

– Reformuojamės!;
– Kaip parengti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką įmonėje;
– Vadybos ir kaštų apskaitos politikos parengimas įmonėje;
– Finansinių ataskaitų teikimo vajus: ką turi žinoti įmonių ir organizacijų vadovai. Pavėlavus pateikti ataskaitą gresia baudos!;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Per savaitę priimtų svarbiausių naujų norminių aktų ir jų pakeitimų apžvalga;
– Norminių aktų pakeitimai, paskelbti anksčiau, bet įsigaliosiantys 2022 m. birželio 1 d.;
– Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui – trečdalis milijono eurų kompensacijų;
– Saulė atneša ne tik šilumą, bet ir alergines reakcijas: kaip apsisaugoti?;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.


Prenumerata


Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Popierinė versija. II pusm. prenumerata (liepa – gruodis). 85
Popierinė versija. 7 mėnesių prenumerata (birželis – gruodis). 112
Popierinė versija. 3 mėnesių prenumerata (gegužė - liepa). 48
Elektroninė versija. II pusm. prenumerata (liepa – gruodis). 65
El. versija. 7 mėnesių prenumerata (birželis - gruodis). 84
El. versija. 3 mėnesių prenumerata (gegužė - liepa). 36

į krepšelį užsakyti



Į sąrašą