Atsiskaitymo vekseliais privalumai ir pavojai

auditorius Gintautas Deveikis

Prieš kelis mėnesius kilus įtarimų, kad su dabartiniais valdančiaisiais siejamas garsusis „Agrokoncernas“ labai praturtėjo pasinaudojęs vekseliais, pasigirdo siūlymų apriboti šių vertybinių popierių naudojimą. Prieškarinėje literatūroje taip pat galima pasiskaityti ne vieną liūdną istoriją apie vekselių sužlugdytus gyvenimus. Kuo jie tokie pavojingi ir kuo naudingi, kad net ir dabartiniais skaitmeninių pinigų laikais dar sugeba išlikti? Jeigu ši priemonė sukrovė turtus žymiajam koncernui, tai gal ir kitos įmonės iš to galėtų turėti naudos? Straipsnyje apžvelgsime svarbiausias vekselių savybes, atsiskaitymų jais ypatumus bei šių operacijų registravimą buhalterinėje apskaitoje.

Vekselio esmė ir naudojimo privalumai

Pagal apibrėžimą, vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą tam tikram asmeniui. Taigi, vekselį galėtume prilyginti paprasčiausiam pasižadėjimui grąžinti skolą ar mokėjimo grafikui. Tokių dokumentų pasirašoma gausybė, tačiau iš kitų vekselis išsiskiria tuo, kad, skolininkui jo laiku neapmokėjus, galima kreiptis į notarą, kuris supaprastinta tvarka išduos vykdomąjį dokumentą. Tuomet jau po kelių savaičių skolininkas gali sulaukti antstolių ir turto arešto. Kad tai įvyktų, kreditoriui nereikia profesionalių teisininkų pagalbos, o proceso išlaidos gali siekti vos keliasdešimt eurų. Žinodamas šitokią galimą baigtį, retas skolininkas ryšis ignoruoti vekseliu garantuotos skolos apmokėjimą, nebent iš tikrųjų neturi finansinių galimybių atsiskaityti.

Paprastesnė vekseliu garantuotos skolos išieškojimo tvarka ne vienintelė šio, ant paprasto balto lapo surašyto, vertybinio popieriaus unikali savybė. Jis taip pat išsiskiria:

– besąlyginiu įsipareigojimu atsiskaityti. Tai reiškia, kad vekselį išdavęs asmuo turi labai mažai galimybių ginčyti skolos pagrįstumą, motyvuodamas, pavyzdžiui, netinkamai įvykdytu sandoriu, prasta pristatytų prekių kokybe ar kitomis priežastimis. Vekselyje net nenurodomas skolos atsiradimo pagrindas, todėl skola turi būti grąžinta be jokių sąlygų ar išlygų, o ją ginčyti gali tekti jau sumokėjus;

– laidavimo galimybe. Vekselį gali laiduoti (garantuoti jo apmokėjimą) kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Jeigu skola didesnė, dažnai reikalaujama, kad įmonės išduodamą vekselį asmeniškai laiduotų ir jos savininkas. Kai vekselį išduoda fizinis asmuo, patartina, kad jį laiduotų ir jo sutuoktinis. Taip išvengiama rizikos, kad laiku skolos negalintis grąžinti asmuo imsis turto dalybų tarp sutuoktinių. Vekselių laidavimo paslaugą siūlo ir daugelis bankų, tačiau jį gana brangi;

– paprastesniais atsiskaitymais. Vekselį apmokėti gali būti įpareigotas ne jį išdavęs, bet ir kitas asmuo. Tai gali paspartinti tarpusavio atsiskaitymus esant daugiašaliams įsiskolinimams;

– galimybe perleisti kitiems asmenims. Vekselį be apibojimų galima atlygintinai ar neatlygintinai perleisti (indosuoti) kitiems asmenims. Dėl to jis gali būti panaudotas ir kaip atsiskaitymo priemonė. Vekselį pardavus faktoringo paslaugas teikiančiai įmonei, bent dalį skolos galima atgauti dar prieš terminą. Pažymėtina, kad indosuotojai (perdavę vekselį kitiems) tampa solidariai atsakingi už vekselio apmokėjimą iki galutinio atsiskaitymo pagal jį, todėl tikrajam vekselio davėjui, vengiančiam laiku atsiskaityti, jo turėtojas gali pareikalauti skolą grąžinti iš bet kurio šį vekselį indosavusio asmens. Pastarasis, apmokėjęs skolą, tampa vekselio savininku ir skolos kompensavimo regreso tvarka gali reikalauti iš kitų indosuotojų, laiduotojų ir paties vekselio davėjo. Buhalterinės apskaitos aspektu tai reiškia, kad visi indosuotojai (išvardyti vekselio blanke), kol vekselio davėjas jo neišpirko, turi pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą;

– palūkanomis. Vekselyje gali būti numatytos palūkanos arba jos gali būti iš anksto įskaičiuotos į pagrindinę sumą, kai vekselis išrašomas didesnei už pačią skolą sumai.

Įprastai vekselis surašomas vienu egzemplioriumi, kurį saugo kreditorius (vekselio gavėjas). Apmokėjęs vekselį, jo mokėtojas turi teisę reikalauti, kad gavėjas grąžintų šį vertybinį popierių. Jau minėta, kad vekselį gali apmokėti pats jį išdavęs asmuo arba tai padaryti gali kitas asmuo. Pagal tai išskiriamos dvi vekselių rūšys:

                      a) paprastasis, kai vekselio davėjas pats įsipareigoja vekselio gavėjui laiku grąžinti skolą. Dažniausiai paprastieji vekseliai išduodami skolon perkant prekes ar kitą turtą arba skolinantis pinigus kaip papildoma skolos garantija. Tokie vekseliai sudaro apie 90 proc. visų išrašomų vekselių;

b)įsakomasis, kai vekselio davėjas grąžinti skolą įpareigoja trečiąjį asmenį. Įsakomieji vekseliai naudojami įvairiems skolų perkėlimams trišaliuose sandoriuose. Įsakomųjų vekselių surašymas ir tolesnis naudojimas sudėtingesnis nei paprastųjų, nes, skolininkui surašius šį vertybinį popierių, dar reikia įsitikinti, jog įrašytasis mokėtojas tikrai sutinka sumokėti skolą.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato jokių apribojimų, kokioms skoloms garantuoti gali būti naudojami vekseliai, tačiau dažniausiai jie naudojami siekiant užtikrinti įvairių prekybinių skolų grąžinimą (dėl to vadinami komerciniais vekseliais), rečiau – paskolų.

Bene didžiausias pavojus, būdingas vekseliams, tas, kad net ir menkiausias formalių reikalavimų nesilaikymas vekselį paverčia paprastu skolos rašteliu. Tuomet skolos gali tekti reikalauti per teismą. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas su poįstatyminiais aktais ne tik tiksliai nurodo, kas turi būti įrašyta vekselio blanke, bet ir nustato terminus bei procedūras, kaip reikia elgtis apmokant vekselį arba vėluojant tą padaryti.

Būtinieji vekselio rekvizitai

Kiekviename vekselyje turi būti įrašyta:

1) žodžiai „paprastasis vekselis“ arba „įsakomasis vekselis“;

2) besąlygiškas įsakymas (įsakomajame vekselyje) arba besąlygiškas įsipareigojimas (paprastajame vekselyje) sumokėti nurodytą sumą. Įsakomajame vekselyje nurodomas turinčio sumokėti asmens (mokėtojo) pavadinimas ar vardas, pavardė. Vekselio sumą patartinanurodyti skaičiais ir žodžiais.Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, vekseliuose, mokėtinuose pateikus arba per nustatytą laiką nuo jo pateikimo, šalia vekselio sumos galima nurodyti ir sutartų palūkanų procentą. Kitokiais mokėjimo terminais išrašytuose vekseliuose palūkanų procento nurodymas neturės teisinės galios – vekselio davėjas nebus įpareigotas jų sumokėti. Vis dėlto tai neužkerta kelio gauti didesnį atlygį už kredito suteikimą – tiesiog iš anksto apskaičiuotą palūkanų sumą (tą galima padaryti, nes tiksliai žinoma skolos grąžinimo data) reikės iš anksto įskaičiuoti į vekselio sumą. Apmokėjus vekseliu garantuotą skolą, pats vekselis turi būti grąžintas jo davėjui, todėl, jeigu skola turi būti sumokėta keliomis įmokomis, kiekvienai įmokai pagrįsti turi būti išduodamas atskiras vekselis.

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, vekseliai, kurių suma viršija 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato, kad supaprastintą apskaitą (apskaitą, tvarkomą taikant paprastąjį įrašą) gali pasirinkti neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų, bei pelno nesiekiantys subjektai, kurie neturi samdomų darbuotojų ir kurių pajamos neviršijo 30 000 eurų. Žinotina: jeigu vekselis turi būti patvirtintas notaro, tai tą patį reikės atlikti ir indosuojant (perduodant) tokį vekselį;

                      3) mokėjimo terminas. Įstatymas numato keturis galimus mokėjimo terminus. Tai:

a) apmokėjimas pateikus. Šiuo atveju iš anksto nesutariama dėl tikslios apmokėjimo datos. Vekselis apmokamas tik jį pateikus, o pateikti jį reikia per vienerius metus nuo išrašymo. Vekselio davėjas šį terminą gali pratęsti arba sutrumpinti. Jeigu vekselyje neįrašomas joks mokėjimo terminas, laikoma, kad toks vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus. Vekselio pateikimu laikomas ne tik fiziškas jo įteikimas vizuoti vekselio davėjui (jis pasirašo ant vekselio blanko ir nurodo datą), bet ir registruotu laišku išsiųstas reikalavimas apmokėti vekselį. Visi šie pareikalavimo apmokėti vekselį būdai taikomi ir pasirinkus visus kitus jo apmokėjimo terminus. Žinotina, kad vekselis jį išdavusiam asmeniui gali būti atiduotas tik jį apmokėjus, nes jeigu pradingtų dar neapmokėtas vekselis, kreditorius prarastų visas jo teikiamas garantijas;

b) per tam tikrą laiką nuo vekselio pateikimo. Šiuo atveju nederinama tiksli mokėjimo data, o tik nustatomas dienų skaičius, per kurį po vekselio pateikimo turės būti grąžinta skola. Vekselio gavėjas apmokėjimui jį turi pateikti per vienerius metus nuo vekselio išrašymo. Pateikus vekselį apmokėti, geriausia, kad vekselio davėjas jį pavizuotų ir nurodytų datą (akceptuotų), – taip išvengsite nereikalingų ginčų aiškindamiesi, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada suėjo galutinis atsiskaitymo terminas. Vekselis apmokėti pateikiamas paskutinę nurodyto termino dieną arba per dvi darbo dienas terminui pasibaigus;

c) per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo dienos. Išrašant vekselį, tiksliai nustatomas terminas, po kurio jis turi būti apmokėtas. Šis terminas gali būti nustatytas dienomis, savaitėmis, mėnesiais. Vekselis apmokėti pateikiamas paskutinę nurodyto termino dieną arba per dvi darbo dienas terminui pasibaigus;

d) nustatytą dieną. Esant šiam mokėjimo terminui, vekselyje būtina nurodyti tikslią apmokėjimo datą. Pastaroji gali būti nurodyta tiek skaičiumi, tiek ir žodžiais „mėnesio pradžia“, „mėnesio pabaiga“ ar „mėnesio vidurys“, kurie reiškia atitinkamai pirmą, penkioliktą ir paskutinę mėnesio dienas. Vekselis apmokėti pateikiamas nurodytą dieną arba per dvi darbo dienas terminui pasibaigus. Šis mokėjimo terminas yra populiariausias;

                      4) mokėjimo vieta. Tai gali būti vekselio davėjo buveinės ar gyvenamosios vietos adresas arba bet kokia kita vieta. Tikslaus adreso nurodymas svarbus siekiant išvengti ginčų, kad skolininkas negalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigos, nes nežinojo, kur tiksliai tą turėjo padaryti. Kai vekselis turi būti apmokėtas negrynaisiais pinigais, jame patartina nurodyti banko sąskaitos numerį;

                      5) pavadinimas ar vardas ir pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;

                      6) išrašymo vieta ir data. Gali būti nurodytas vien tik miesto pavadinimas arba tikslus adresas;

            7) vekselio davėjo vardas, pavardė ir parašas. Kai vekselį išduoda juridinis asmuo, nurodomas įmonės kodas. Taip pat patartina įrašyti įmonės vardu pasirašančiojo pareigas, juridinį pagrindą. Svarbu, kad vekselį asmuo ne tik pasirašytų, bet ir ranka įrašytų savo vardą bei pavardę – ginčo atveju bus lengviau įrodyti parašo autentiškumą. Šalia gali būti nurodytas ir adresas korespondencijai, ypač jeigu nėra kitų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota ši informacija.

          Nors visi išvardytieji rekvizitai yra svarbūs, kai kurių duomenų nepateikimas nepanaikina teisinės vekselio galios. Tokiems rekvizitams priskiriami: mokėjimo terminas (tuomet laikoma, kad vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus), išrašymo vieta (ji sutapatinama su mokėjimo vieta ir vekselio davėjo gyvenamąja ar įmonės registracijos vieta). Vekselis, kuriame trūksta kitų rekvizitų, praranda savo išskirtines savybes ir tampa paprastu skolos rašteliu.

Kiti šio numerio straipsniai:

– Iš kasos aparatų – tiesiai į VMI;

– Nuo rugsėjo 1 d. keičiasi NP-SD pranešimai;

– Baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus;

– GPM tarifų suvestinė;

– Jungiami mokesčiai: kodėl nebus įtakos išmokų dydžiui eurais?;

– VMI, VDI ir Lietuvos statybininkų asociacija suvienijo jėgas dėl sąžiningo verslo;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– VDI specialistų konsultacijos;

– VMI specialistų konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Anksčiau paskelbti norminių aktų pasikeitimai, įsigaliosiantys 2018 m. rugsėjo 1 d.;

– Mokesčių kalendorius;

– Naudingi skaičiai.