Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Susipažinti su leidinio el. versija galite ČIA

Savaitraštyje skaitysite publikacijas buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės, mokesčių, teisės bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais. Rasite daug praktinių patarimų ir konsultacijų, parengtų advokatų, auditorių, VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų. Be to, savaitraštis pasipildė ir naujomis rubrikomis, skirtomis išmaniosios mokesčių administravimo sistemos praktiniam įgyvendinimui, darbo teisės ir darbo užmokesčio apskaičiavimo pasikeitimams. Aktualios informacijos jame suras ir pelno nesiekiančių įstaigų buhalteriai. Kiekviename numeryje rasite daug kasdienei veiklai naudingos informacijos – mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorių, reglamentų naujienas, svarstomų įstatymų projektus.


 
Iki lapkričio 30 d. taikoma 10 proc. nuolaida!

Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!


KIEKVIENAIS METAIS SAVAITRAŠTYJE RASITE:

•  daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

• daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

• apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

• apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

• apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

• daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

 


KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

• specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę);

spiralinį bei kišeninį kalendorius (tik popierinės versijos prenumeratoriams);

2012–2018 m. elektroninį straipsnių archyvą.


Popierinė savaitraščio versija – 147 € 132 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija – 99 € 89 € (su PVM).


TAIP PAT su specialia 50 proc. nuolaida siūlome prenumeruotis elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau.

Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 183,50 € 150,25 € (su PVM);

Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 135,50 € 107,25 € (su PVM);



Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.

Leidinio lektroninė versija itin patogi vartotojams – tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Ji turi daug pranašumų: elektroninių leidinių prenumeratoriai gali pasirinkti straipsnius pagal leidinio numerį, autorių, straipsnio pavadinimo fragmentą, reikšminį žodį ar žodžių junginį, skaityti straipsnius PDF formatu ir juos atsispausdinti.

Leidžiamas: nuo 2005 metų.

Savaitraščio apimtis: 4048.

Periodiškumas: išeina kiekvieną antradienį. Liepos–rugpjūčio numeriai išeina kas antrą savaitę.

Platinamas: tik prenumeratos būdu.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.
KAIP PRENUMERUOTI?
  • Prenumeruoti internetu.
  • Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).
  • Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.
  • Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“ knygyne adresu, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).
  • Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.
  • Prenumeruoti platinimo tarnybose
  • Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.
LEIDINIŲ PRISTATYMAS
  • Leidinių pristatymas nemokamas.
  • Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.
  • Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt, nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2018 11 13

 KAI IŠ DARBUOTOJO IŠIEŠKOMA ŽALA

                                           

Henrikas DAVIDAVIČIUS                                                                                                                                                                                                

LR teisėjų asociacijos narys

 

 LR darbo kodekse (DK) gana detaliai aptarta darbuotojų atsakomybė už darbdaviui padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę (moralinę) žalą.
 DK 156 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos žalos paaiškėjimo dienos. Bet tai nereiškia, kad, darbdaviui praleidus šį terminą, darbuotojas bus atleistas nuo pareigos atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Tokiu atveju dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo VDU dydį, arba jeigu praleistas išskaitos terminas, darbdavys žalos atlyginimo iš darbuotojo turi teisę reikalauti tarpininkaujant Darbo ginčų komisijai (DGK), veikiančiai prie Valstybinės darbo inspekcijos atitinkamo teritorinio skyriaus (DK 156 str. 2 d.). Tačiau žinotina, kad DGK sprendimas nebūtinai bus galutinis – šios komisijos priimtą sprendimą abi ginčo šalys turi teisę per vieno mėnesio laikotarpį apskųsti apylinkės teismui, pateikdamos ieškinio pareiškimą.

 DK įtvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės darbdaviui padarytą turtinę žalą ir neturtinę žalą, taip pat nustatytas ir žalos dydis. Nurodoma, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 str. 1 d.). Be to, pagal DK 152 str. antrą dalį, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į šias aplinkybes:

1) netekto turto vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
2) žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jo veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
3) žalą padariusio darbuotojo kaltės laipsnį ir jo veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkančią komercinę bei gamybinę riziką.

 Darbo ginčo organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio darbuotojo finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žalą darbuotojas padaro tyčia. Vis dėlto įsidėmėtina štai kas: kai darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims (DK 152 str. 3 d.). Kitaip tariant, darbuotojui sumažintos atlygintinos žalos dydis darbdaviui nekompensuojamas.

 DK 153 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad, išskyrus Darbo kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų VDU dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių VDU dydžio apimtimi. Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti darbuotojo dvylikos VDU dydžio (DK 153 str. 2 d.).

 DK 154 straipsnyje numatyti šeši atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą visa apimtimi:

1) kai darbuotojo žala padaryta tyčia;
2) žala, padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
4) žala, padaryta darbuotojui pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją arba susitarimą dėl nekonkuravimo;
5) darbdaviui darbuotojas padaro neturtinę žalą;
6) kai visiškas žalos atlyginimas numatytas kolektyvinėje sutartyje.

 Beje, DK 155 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys gali būti apdraudęs darbuotoją civiline atsakomybe (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu) dėl turtinės žalos padarymo. Esant tokiam civilinės atsakomybės draudimui ir darbuotojui padarius turtinę žalą darbdaviui (ar tretiesiems asmenims), pastarasis su reikalavimu atlyginti patirtą žalą turi kreiptis ne į žalą padariusį darbuotoją, o į draudiką dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo.

Šio numerio temos:
Kiti šio numerio straipsniai:

– Dovanų darbuotojams mokestinės pasekmės;
– Atostogų trukmės apskaičiavimas ir apmokėjimas darbuotojams, dirbantiems pamaininį darbą;
– Parengti mokesčių ir pensijos sistemos reformai skirti įstatymų projektai;
– Už viešųjų pirkimų pažeidimus – didesnės baudos;
– Bendrovėje esančios piniginės lėšos, kurių savininkas nenustatytas, gali būti paimtos valstybės naudai;
– Darbuotojų maitinimo ir transporto išlaidas silūmo pripažinti leidžiamais atskaitymais be kolektyvinės sutarties;
– Programa "Excel" (42);
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Likučių suderinimas su VMI;
– Reglamentų naujienos;
– Mokesčių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2018 11 06

DARBO SUTARTIES KEITIMAS, ĮGYVENDINANT ĮMONĖMS TENKANČIĄ PAREIGĄ PERSKAIČIUOTI DARBO UŽMOKESTĮ

 

 

Vaidotas Dauskurdas

UAB „Pačiolis“ vadovaujantysis teisininkas

 

Manytina, kad dauguma buhalterių jau girdėjo apie 2018-06-28 priimtą LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I–1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr. XIII–1336), įsigaliosiantį nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Tai vienas iš Seimo valdančiųjų pristatytos ir įgyvendinamos mokesčių reformos teisės aktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad iki šiol darbdavio už darbuotoją mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos darbuotojui, atitinkamai padidinant ir darbuotojo darbo užmokestį. Kitaip tariant, keisdami minėtomis įmokomis apmokestinamą asmenį (planuojama, kad šias įmokas mokės darbuotojas, o ne darbdavys), darbdaviai yra įpareigoti atitinkamai keisti ir darbuotojo darbo užmokestį, o kartu ir darbo sutartis, nes darbo užmokestis privalo būti atspindėtas darbo sutartyse. Šioje publikacijoje aptarsime su darbo sutarties keitimu susijusias procedūras.
 
Pareiga perskaičiuoti darbo užmokestį
Pradžioje norėtume priminti, kad minėtame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitime (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad dar iki jo įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., darbdavys, kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal darbo sutartį perkeliamos dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto. Pagal šias nuostatas perskaičiuotas darbo sutarties pagrindu dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui apskaičiuojamas ir mokamas nuo Įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
Aptariant šį klausimą, svarbu paminėti dar vieną esminę Įstatymo (9 str. 4 d.) nuostatą: iki Įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto* darbo užmokestis negali sumažėti dėl darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, iš esmės atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu. Kitaip tariant, tai reikštų, kad atlygis, kurį anksčiau darbuotojas gaudavo „į rankas“, negali nė trupučio sumažėti po to, kai iki šiol darbdavio už darbuotoją mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos bus perkeliamos pačiam darbuotojui. Dar paprasčiau tariant, dėl šių įmokų perkėlimo darbuotojui negali sumažėti pastarojo iki tol gautas atlyginimas. Tai yra esminis akcentas, kuris turi būti užtikrintas ir įgyvendintas, todėl Valstybinė darbo inspekcija, teikdama viešąją konsultaciją šiuo klausimu, nurodo: jeigu, perskaičiuojant darbo užmokestį, kyla neaiškumų dėl darbo užmokesčio nustatymo (apvalinimo), darbo užmokesčio dydis turėtų būti apvalinamas darbuotojo naudai. Tai yra tik rekomendacija – ar ja vadovautis, kiekviena įmonė sprendžia atskirai.
 
 
Kas laikoma darbo užmokesčiu
Aptariant Įstatymo nustatytą prievolę perskaičiuoti darbuotojo darbo užmokestį, reikia turėti omenyje, kad kalba eina ne tik apie pareiginį (etatinį) darbo užmokestį, bet ir apie kitas sudėtines jo dalis. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į Darbo kodekso 139 str. nuostatas, kur nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, visos šios sudėtinės darbo užmokesčio dalys, jeigu jos yra apskaičiuojamos ir mokamos darbuotojui, taip pat turėtų būti perskaičiuojamos, jas padidinant 1,289 karto. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tuos atvejus, kuomet darbuotojams prie darbo užmokesčio mokami atitinkami priedai (papildoma darbo užmokesčio dalis). Jeigu toks priedas išreiškiamas fiksuota suma eurais, jis taip pat turi būti atitinkamai padidintas, o jeigu priedas išreiškiamas tam tikru darbuotojo atlyginimo procentu, jo keisti nereikia, nes, pasikeitus pagrindiniam darbuotojo atlyginimui, automatiškai pasikeis ir papildoma dalis, išreikšta procentais. Panašiai būtų ir tais atvejais, jeigu įmonės vidaus dokumentuose (pvz., darbo apmokėjimo sistemoje) numatyta, kad darbuotojams yra išmokamos premijos: jeigu premijos išreikštos eurais, jos taip pat turėtų būti padidintos 1,289 karto, o jeigu premija išreiškiama tam tikra procentine išraiška, pavyzdžiui, nuo darbuotojų darbo užmokesčio fondo, tam tikros pareigybės atlyginimo ar pan., šio dydžio didinti nereikia.
 
Pareiga keisti darbo sutartį
Reikia pabrėžti, kad Įstatyme nurodoma, jog darbdavys ne tik privalo atitinkamu dydžiu padidinti darbuotojo darbo užmokestį, bet turi pakeisti ir su darbuotoju sudarytą darbo sutartį, joje atspindėdamas nuo 2019 m. sausio 1 d. jam priskaičiuojamo darbo užmokesčio dydį. Beje, nustatyta, kad šiuo atveju nebūtinas darbuotojo išankstinis sutikimas dėl darbo sąlygų (atlyginimo) keitimo. Kadangi šis darbo sutarties keitimas inicijuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Įstatymu, o ne kurios nors darbo santykių šalies valia, sutarties pakeitimas turi būti įvykdytas nepaisant šalių valios. Beje, netgi jeigu darbuotojas atsisako pasirašyti darbdavio pakeistą darbo sutartį, sutarties pakeitimas, nepaisant darbuotojo prieštaravimo, turi būti įgyvendinamas. Kitaip tariant, nepaisant darbuotojo prieštaravimo, jam turi būti priskaičiuojamas 1,289 karto didesnis darbo užmokestis (bruto).
Kaip minėta, Įstatymas nustato, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. darbdaviai privalo ne tik padidinti „popierinį“ darbuotojo darbo užmokestį, bet turi šiuo pagrindu pakeisti sudarytas darbo sutartis. Pabrėžtina, kad tokiam pakeitimui nebūtinas išankstinis darbuotojo sutikimas. Tačiau, siekiant išvengti galimų skundų ir nepasitenkinimų ateityje, kuomet darbuotojui darbo sutartyje padidinus darbo užmokestį, jam išmokamas atlyginimas nepadidės, pakeitimų esmę darbuotojams vertėtų atskleisti iš anksto. Beje, ir Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijoje nurodoma: nepaisant to, jog darbuotojų sutikimas dėl darbo sutarties keitimo nebūtinas, prieš protingą terminą darbuotojams reikia pranešti apie būsimus pasikeitimus. Tinkamai informavus, darbuotojams visas šis procesas taptų suprantamas, o tai leistų įmonėms išvengti galimų paskesnių „karštų diskusijų“ tarp darbuotojų ir buhalterių. Pripažinkime, neįsigilinus į esmę, neįtikėtina, kad, padidinus darbo sutartyje nurodomą darbo užmokestį, „į rankas“ gaunamas atlygis nepadidėtų... Beje, pristatant pasikeitimų esmę, galima darbuotojams nurodyti, kad jie turi galimybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje pateiktoje skaičiuoklėje pasitikrinti, kiek pajamų „į rankas“ jie gaus po aptariamų socialinio draudimo įmokų perkėlimo nuo darbdavio darbuotojui. Toks nukreipimas į ministerijos parengtą skaičiuoklę padės darbuotojus įtikinti, kad tai Seimo narių sprendimas, bet ne darbdavio išmislas.
Dėmesingiems reikėtų būti tais atvejais, kuomet darbdavys, padidinęs darbuotojo darbo užmokestį 1,289 karto, nuspręs darbo sutartyse įrašyti šiek tiek suapvalintą darbo užmokestį, kad būtų paprastesnė jo apskaita. Prisiminus, kad „į rankas“ gaunamas atlygis negali sumažėti, manytina, kad tokiu atveju atlygis turėtų didėti, tačiau darbdavys turėtų įvertinti, kad gali pasitaikyti atvejų, kuomet neto darbo užmokesčio padidinimas bent keliais eurais gali lemti, kad darbuotojas neteks teisės į tam tikras socialines išmokas (pvz., šildymui, nemokamam vaikų maitinimui mokyklose ir pan.). Net ir apvalinimo tikslais padidinant darbo užmokestį, šį klausimą reikėtų suderinti su darbuotoju, kad pastarajam nebūtų padaryta „meškos paslauga“.
 
 
Galima patarti, kad, privalomai keisdami darbo sutartis, darbdaviai turėtų įvertinti, ar tuo pačiu keitimu nereikėtų papildyti darbo sutarčių ir dėl kokių nors kitų klausimų, pavyzdžiui, dėl pavasarį įsigaliojusių darbuotojų bei partnerių (klientų, tiekėjų ir pan.) tinkamo asmens duomenų tvarkymo ir saugojimo. Būtent šis klausimas įtvirtino gana daug naujų prievolių darbdaviams, užtikrinant visų įmonėje turimų asmens duomenų tvarkymą pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Jeigu darbdaviai anksčiau nespėjo ar dėl kitų priežasčių nepakeitė darbuotojų darbo sutarčių, nors mano, kad reikia tai padaryti, šis kartas, kuomet darbo sutartys privalo būti pakeistos, gali būti puiki galimybė suderinti aptariamą darbo sutarties pakeitimą su kitais darbdaviui reikšmingais klausimais. Tarkime, numatant, kad darbuotojas turi teisę darbo santykių pagrindu gaunamus asmens duomenis tvarkyti tik tuomet, jeigu vykdo pavestas darbines funkcijas, ir tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su pavestu darbu... Suprantama, tokiam sąlygų pakeitimui reikėtų gauti darbuotojo sutikimą, nes tai jau būtų kitų, nei nurodo Įstatymas, naujų sąlygų įtvirtinimas darbo sutartyje.
Kad ir kaip ten būtų, darbdavys, spręsdamas klausimą dėl darbuotojo darbo sutarties keitimo, esminį dėmesį turėtų skirti tinkamam darbo apmokėjimo sąlygų įtvirtinimui, nes tokią pareigą nustato Įstatymas. Svarbiausias dalykas tas, kad dėl šio pakeitimo darbuotojo „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis negali sumažėti.

* Neto darbo užmokestis – darbuotojui mokamas darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius. Jis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio išskaičiavus gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka darbuotojas. Kitaip tariant, tai yra grynasis darbo užmokestis arba darbo užmokestis „į rankas“, kurį visą asmuo gali naudoti savo reikmėms.


Kiti šio numerio straipsniai:

– Gyventojo pajamų apmokestinimas nuo 2019 metų;
– Darbuotojų pajamų apmokestinimas VSD įmokomis nuo 2019 metų;
– Patikimas mokesčių mokėtojas;
– Seimui pateiktas LR valstybinio socialinio draudimo fondo 2019 metų biudžeto projektas;
– Nepamirškite perskaičiuoti ir metinių premijų;
– Buhalterių profesionalų sąrašas – be buhalterių;
– Buhalterių šventė minima visame pasaulyje;
– LR aplinkos ministerija parengė mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą;
– Naudingi skaičiai;
– Mokesčių kalendorius.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2019 m. prenumerata su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). 150.25
2019 m. prenumerata su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 107.25
2019 m. prenumerata, (POPIERINĖ VERSIJA). 132
2019 m. prenumerata, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 89
2018 m. IV ketvirtis, (POPIERINĖ VERSIJA). 36
2018 m. spalio mėn. (POPIERINĖ VERSIJA). 12
2018 m. 7 mėn. (gegužė-gruodis),
(ELEKTRONINĖ VERSIJA).
57