|
|
El. parduotuvė
Prisijungimas pirkėjams
Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“
 |
Lengvatiniai pelno mokesčio tarifai 2018 ir 2019 metais. Kaip „nepermokėti“ pelno mokesčio už 2018-uosius ir pasirengti jį „taupyti“ 2019 metais Jeigu norite susipažinti su naujausiu savaitraščio „Buhalterija“ numeriu, SPAUSKITE ATSISIŲSTI |
Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!
KIEKVIENAIS METAIS SAVAITRAŠTYJE RASITE:
• daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;
• daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;
• apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;
• apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;
• apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;
• daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.
KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:
• specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);
• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę);
• spiralinį bei kišeninį kalendorius (tik popierinės versijos prenumeratoriams);
• 2012–2018 m. (elektroninį straipsnių archyvą).
Tik iki sausio 11 dienos taikome 10 proc. nuolaidą!
popierinės versijos – 147 € (su PVM).
elektroninės versijos – 99 € (su PVM).
TAIP PAT su specialia 50 proc. nuolaida siūlome prenumeruotis elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau.
Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 183,50 € 165,25 € (su PVM);
Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 135,50 € 117,25 € (su PVM);
 |
Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.
Leidinio lektroninė versija itin patogi vartotojams – tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Ji turi daug pranašumų: elektroninių leidinių prenumeratoriai gali pasirinkti straipsnius pagal leidinio numerį, autorių, straipsnio pavadinimo fragmentą, reikšminį žodį ar žodžių junginį, skaityti straipsnius PDF formatu ir juos atsispausdinti.
Leidžiamas: nuo 2005 metų.
Savaitraščio apimtis: 40–48.
Periodiškumas: išeina kiekvieną antradienį. Liepos–rugpjūčio numeriai išeina kas antrą savaitę.
Platinamas: tik prenumeratos būdu.
PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:
2019-aisiais savaitraštis pasipildys naujomis temomis:
Rubrikoje „Lengvi mokesčiai“ aptarsimevisas pagrindines mokesčių lengvatas bei kitas teisėtas galimybes susimažinti mokesčius, taip pat patarsime, kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Rubrikoje „Menedžmento apskaitos ABC“ spausdinamos publikacijos žingsnis po žingsnio padės lengvai perprasti itin svarbią įmonėms ir valdžios nereglamentuojamą vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaitą. Išmanydami šias sritis, tapsite labai reikalingi savo vadovams.
APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.
MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.
BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.
TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.
AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.
SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.
NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.
PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.
LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.
KAIP PRENUMERUOTI?
- Prenumeruoti internetu.
- Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).
- Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.
- Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“ knygyne adresu, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).
- Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.
- Prenumeruoti platinimo tarnybose
- Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.
LEIDINIŲ PRISTATYMAS
- Leidinių pristatymas nemokamas.
- Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.
- Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt, nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.
Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.
Aktualus straipsnis
Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 01 15
Dažnos pelno (nuostolių) ataskaitos klaidos
auditorius Gintautas Deveikis
2018 m. finansines ataskaitas jau penkioliktą kartą rengsime pagal Verslo apskaitos standartus. Per tą laiką ne kartą keitėsi standartų nuostatos, finansinėse ataskaitose atsirado naujų straipsnių, tačiau patys ataskaitų sudarymo principai išliko nepakitę. Nepaisant to, finansinių ataskaitų kokybė vis dar vertinama prastai. Tą lemia ne tik kai kurių Verslo apskaitos standartų reikalavimų ignoravimas, bet ir pasitaikančios klaidos. Anksčiau apžvelgėme sudarant balansą pasitaikančias klaidas, o šis straipsnis skirtas kitos pagrindinės finansinės ataskaitos – pelno (nuostolių) – klaidoms.
1. PARDAVIMO PAJAMOS. Pardavimo ir kitų pajamų pripažinimą reglamentuoja 10-asis VAS „Pajamos“. Pagal šio standarto 27 p., pardavimo pajamos turi būti pripažintos, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
– pardavėjas su prekėmis susijusią riziką ir jų teikiamą naudą yra perdavęs pirkėjui;
– pardavėjas nevaldo ir nekontroliuoja parduotų prekių;
– tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį;
– sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertinamos.
Dažniau pasitaikančios pajamų pripažinimo klaidos:
– pardavimo pajamos pripažįstamos pirkėjui dar neperdavus su prekėmis susijusios rizikos ir jų teikiamos ekonominės naudos. Tai būdinga tarptautinės prekybos sandoriams, kai rizikos perdavimo momentas sutartyse apibrėžiamas viena iš INCOTERMS sąlygų, tačiau pajamos pripažįstamos pagal pardavimo dokumentų išrašymo datą, kuri ne visada sutampa su rizikos perdavimu. Pavyzdžiui, pardavimo sąskaita (invoice) išrašoma prekes sukrovus į jūrinį konteinerį, kai pagal INCOTERMS sąlygas rizika pirkėjui pereis tik krovinio paskirties uoste. Dėl neteisingai pasirinkto pajamų pripažinimo momento iškraipoma ne tik pajamų suma, bet ir jos įkainojimas pasirinkus klaidingą euro ir užsienio valiutos santykį;
– pajamos pripažįstamos pirkėjui perdavus prekes, kai pagal sutarties sąlygas būtina jas ne tik pristatyti pirkėjui, bet ir sumontuoti, išbandyti, prijungti prie esamų įrenginių ar atlikti kitus darbus. Jeigu tokie darbai, kaip papildomos paslaugos, parduodami atskirai, pačių prekių pardavimo pajamos turėtų būti pripažintos jas (su jomis susijusią riziką) perdavus pirkėjui, o papildomų darbų pajamos – tik juos atlikus ir pasirašius atitinkamus dokumentus. Kai papildomi darbai yra parduodami kartu su prekėmis, pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos tik pardavėjui atlikus visus numatytus darbus;
– fiktyvus prekių pardavimas, kai pardavėjas „parduoda“ prekes, kurių pats tuo metu dar neturi ir tik imasi ieškoti. Pajamas turėtume pripažinti tik pirkėjui faktiškai perdavus užsakytas prekes (su jomis susijusią riziką);
– gauti išankstiniai mokėjimai už ateityje teiktinas paslaugas. Jeigu gautas išankstinis apmokėjimas suteikia teisę pirkėjui naudotis tam tikromis pardavėjo teikiamomis paslaugomis keletą kartų ar keletą mėnesių (pvz., abonentinis mokestis, konsultacijų abonementas, prenumerata), pajamos turi būti pripažįstamos palaipsniui per šį laikotarpį arba dalimis kiekvieną kartą pasinaudojus užsakytomis paslaugomis;
– parduodamas prekes, pardavėjas už priemoką joms suteikia papildomą garantiją. Tokiu atveju papildoma garantija laikytina atskira paslauga, todėl prekės pardavimo momentu pajamomis turėtų būti pripažįstama tik pačios prekės kaina. Papildomos garantijos pajamos pripažįstamos dalimis per jos galiojimo laikotarpį.
Pagal 3-iojo VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“ 8 p., pardavimo pajamų straipsnyje pateikiamos pardavimo grynosios pajamos, kurias sudaro pardavus prekes ir suteikus paslaugas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos. Ši taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai prekės parduodamos vieną ataskaitinį laikotarpį, o joms nuolaidos suteikiamos arba prekės susigrąžinamos jau kitą laikotarpį. Tikslinti praėjusio laikotarpio pajamų sumos nereikia tik tuo atveju, jeigu šio laikotarpio finansinės ataskaitos jau parengtos arba tikslinimų (pvz., pritaikytų nuolaidų) suma įmonei nereikšminga. Tuomet pavėluotai pritaikytų nuolaidų suma leidžiama mažinti jau naujo ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamas.
PARDAVIMO SAVIKAINA. Jos apskaičiavimą reglamentuoja 11 VAS „Sąnaudos“. Pagal šio standarto 23 p., apskaitoje į pardavimo savikainą įtraukiamos įmonės sąnaudos, susijusios su konkrečiomis pagrindinės veiklos paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį. Į pardavimo savikainą įtraukiama apskaitoje užregistruota atsargų vertė. Jeigu atsargos, kurių vertė priskiriama pardavimo savikainai, buvo nukainotos, į savikainą įtraukiama nukainota jų vertė.
Viena iš dažnai pasitaikančių klaidų – neteisingai užregistruotos po atsargų pirkimo gautos nuolaidos ir jų nukainojimai. Pagal 9-ojo VAS „Atsargos“ 7 p., tokios nuolaidos buhalterinėje apskaitoje registruojamos atsižvelgiant į tai, kur yra pačios nukainotos atsargos. Jeigu atsargos, kurioms pritaikyta nuolaida, dar nėra parduotos ar sunaudotos gamyboje, gautos nuolaidos suma turi būti mažinama balanse užregistruotų atsargų pirkimosavikaina. Jeigu atsargos jau yra perduotos į gamybinius padalinius, tačiau produkcija dar nebaigta gaminti, nuolaidos suma turi būti mažinama nebaigtos gamybos savikaina, o jeigu produkcija, kuriai gaminti buvo sunaudotos nukainotos atsargos, jau pagaminta, gautos nuolaidos suma mažinama balanse užregistruota pagamintos produkcijospasigaminimo savikaina.Galiausiai,jeigu atsargos(prekės ar pagaminta produkcija) jau parduotos, gautos nuolaidos suma mažinama laikotarpio, kada nuolaida gauta, parduotųprekių savikaina.
Kai dalis atsargų, kurioms suteikiama nuolaida, jau yra parduotos ar sunaudotos gamyboje, gautų nuolaidų suma turi būti paskirstoma proporcingai nurašytoms ir dar nenurašytoms atsargoms. Tais atvejais, kai gautos nuolaidos neįmanoma taip paskirstyti arba neįmanoma koreguoti dar nenurašytų atsargų savikainos, visa nuolaidų ir nukainojimų suma mažinama parduotų prekių savikaina. Jeigu nuolaidos suteikiamos jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bet dar neparengus tų metų finansinių ataskaitų, nuolaidų suma reikėtų mažinti ankstesnio laikotarpio atsargų likutį arba parduotų prekių savikainą.
Kita pardavimų savikainos apskaičiavimui būdinga klaida – su atsargų pirkimu, saugojimu bei paruošimu naudoti tiesiogiai susijusios išlaidos, kurios turėtų būti įskaičiuotos į jų savikainą, priskiriamos ataskaitinio laikotarpio bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms. Pagal 9-ojo VAS „Atsargos“ 8 p., nustatant atsargų savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai, gabenimo, paruošimo naudoti ir kitos tiesiogiai susijusios su atsargų pirkimu išlaidos. Jeigu šios išlaidos yra nereikšmingos, leidžiama jas iš karto priskirti pardavimo savikainai, tačiau ne bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms.
Kitaip yra su atsargų pirkimo PVM suma, kurios negalima atskaityti. Šios išlaidos traktuotinos kaip tiesiogiai susijusios su atsargų pirkimu, todėl bendra tvarka turėtų būti įskaičiuotos į jų savikainą. Jeigu tokio PVM suma įmonei nereikšminga, 9-asis VAS numato galimybę pripažinti ją ataskaitinio laikotarpio bendrosiomis ir administracinėmis sąnaudomis. Priskirti jas pardavimo savikainai būtų klaidinga.
PARDAVIMO SAVIKAINA, BENDROSIOS IR ADMINISTRACINĖS SĄNAUDOS.
Pagal 11-ojo VAS „Sąnaudos“ 30 p., sąnaudos, kurių neįmanoma susieti su konkrečių parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina ir kurios susijusios su visa įmonės veikla, išskyrus finansinės, investicinės ir kitõs veiklos sąnaudas, apskaitoje registruojamos kaip pardavimo arba bendrosios ir administracinės sąnaudos. Pardavimo savikainai įprasta priskirti su prekių pardavimu susijusias išlaidas, tokias kaip prekių reklamos, pakavimo, prekybinės įrangos eksploatavimo, pardavėjų darbo apmokėjimo ir pan. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos pačios įmonės funkcionavimui reikalingos išlaidos. Pardavimo ir bendrosios bei administracinės sąnaudos pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai patiriamos.
Pagal 11-ojo VAS „Sąnaudos“ 30 p., sąnaudos, kurių neįmanoma susieti su konkrečių parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikaina ir kurios susijusios su visa įmonės veikla, išskyrus finansinės, investicinės ir kitõs veiklos sąnaudas, apskaitoje registruojamos kaip pardavimo arba bendrosios ir administracinės sąnaudos. Pardavimo savikainai įprasta priskirti su prekių pardavimu susijusias išlaidas, tokias kaip prekių reklamos, pakavimo, prekybinės įrangos eksploatavimo, pardavėjų darbo apmokėjimo ir pan. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos pačios įmonės funkcionavimui reikalingos išlaidos. Pardavimo ir bendrosios bei administracinės sąnaudos pripažįstamos ir apskaitoje registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kai patiriamos.
Pardavimo savikainai priskirtinos atidėjinių sudarymo išlaidos, tačiau gana dažnai įmonės iš viso nesudaro atidėjinių garantiniam remontui, mokėtinoms baudoms, netesyboms ar kitiems egzistuojantiems įsipareigojimams. Atidėjiniai sudaromi pripažįstant sąnaudas, todėl jų nesudarančios įmonės ne tik balanse parodo ne visus prisiimtus įsipareigojimus, bet ir dirbtinai sumažina bendrą sąnaudų sumą. Pagal 19-ojo VAS 6 p., atidėjiniai pripažįstami, jeigu tenkinamos šios trys sąlygos:
– įmonė turi teisinį įpareigojimą arba neatšaukiamą pasižadėjimą, kurį lėmė praeities įvykiai;
– tikėtina, kad teisiniam įpareigojimui ar neatšaukiamam pasižadėjimui įvykdyti reikės naudoti turimą turtą;
– įsipareigojimų suma gali būti patikimai įvertinama.
Apibendrintai galima teigti: jeigu būsimųjų išlaidų (turto sunaudojimo) tikimybė yra daugiau kaip 50 proc. ir jų sumą galima bent apytiksliai nustatyti, įmonė šiai sumai turėtų sudaryti atidėjinį. Pavyzdžiui, jeigu, vykstant teisminiam procesui ar mokestiniam patikrinimui, tikėtina, kad įmonei teks mokėti baudą ar patirti kitų išlaidų, numatomai jų sumai turi būti sudarytas atidėjinys.
Kitas pavyzdys, kai balanse nepripažįstamas egzistuojantis įsipareigojimas, o pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos atitinkamos sąnaudos – metinės premijos bei atostoginių kaupiniai ar kitos išmokos. Pagal 31-ojo VAS nuostatas, įvairios darbo apmokėjimo išlaidos turi būti pripažįstamos to laikotarpio sąnaudomis, kurį atliekami atitinkami darbai, suteikiantys teisę į minėtas išmokas. Jeigu gruodžio 31 d. egzistuoja prievolė skirti premiją ar kitą išmoką ir galima patikimai įvertinti jos sumą, būtina iš karto pripažinti sąnaudas bei įsipareigojimą. Tai, kad tokias išmokas skiriantis įsakymas ar kitas dokumentas bus pasirašytas jau naują ataskaitinį laikotarpį, nėra priežastis šias sąnaudas priskirti naujam ataskaitiniam laikotarpiui.
Prievolė mokėti atostoginius įrašyta Darbo kodekse. Teisės aktuose taip pat nustatyta ir jų dydžio apskaičiavimo tvarka. Prievolė skirti premijas ar kitas išmokas gali būti numatyta darbo apmokėjimo tvarkoje, kolektyvinėje sutartyje, premijavimo nuostatuose ar kitame juridiniame dokumente. Jeigu šiuose dokumentuose numatyta ir tokių išmokų apskaičiavimo tvarka, laikoma, kad jų suma gali būti patikimai apskaičiuota. To užtenka, kad būsimųjų išmokų sąnaudos būtų pripažintos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį darbuotojai užsidirba teisę į šias išmokas. Apibendrinant galima teigti: jeigu premija skiriama už tam tikro laikotarpio veiklą, teisingiausia jos sąnaudas priskirti būtent šiam laikotarpiui.
Turto nukainojimas. Visi įvairaus turto apskaitą reglamentuojantys Verslo apskaitos standartai įpareigoja įmones, prieš parengiant metines finansines ataskaitas, patikrinti, ar jų naudojamas turtas nėra nuvertėjęs. Pavėluotas turto nuvertinimas būdingas atsargoms ir gautinoms sumoms (abejotinų skolų pripažinimas). Dėl šios priežasties bendrosios ir administracinės sąnaudos pripažįstamos vėlesniais laikotarpiais, negu turėtų būti.
KITOS VEIKLOS REZULTATAI. Pati įmonė sprendžia, kokios veiklos rezultatus priskirti įmonės pagrindinei veiklai, o ką laikyti kita veikla. Šį pasirinkimą rekomenduojama periodiškai peržiūrėti, nes, kintant įmonės veiklai, nereikšmingomis laikytos operacijos ilgainiui gali tapti svarbios. Pagrindine veikla laikytina tokia, kuriai vykdyti ir buvo įkurta įmonė ir kurią jį laiko pagrindine. Pagrindinei veiklai gali būti priskirtos kelios skirtingos veiklos arba tik viena veikla. Pajamų dydis yra tik vienas iš galimų kriterijų, lemiant pagrindinės veiklos išskyrimą. Kitai veiklai priskirtini ne tik atsitiktinių ir pavienių operacijų rezultatai, bet ir tęstinės operacijos, kurių įmonė nelaiko savo pagrindine veikla. Pavyzdžiui, laikinai nereikalingų patalpų nuoma. Tačiau ilgainiui atsitiktinėmis laikytos operacijos gali taptinuolatinėmis – tuomet jų pajamos ir sąnaudos turėtų būti priskirtos pagrindinei veiklai. Nors galutinis veiklos rezultatas pelno (nuostolių) ataskaitoje dėl to nepasikeis, pasikeis bendrojo pelno rodiklis, kurį ypač atidžiai stebi kredito institucijos, vertindamos paskolų gavėjų veiklos efektyvumą. Jis taip pat naudojamas apskaičiuojant daugelį analizei skirtų santykinių rodiklių, pavyzdžiui, bendrojo pelno rodiklis parodo tikrąjį įmonės veiklos pelningumą. Taip atsiribojama nuo pavienių ir atsitiktinių operacijų (pvz., pelningo įmonei nereikalingo turto perleidimo, valiutos kurso pasikeitimo įtakos ir pan.) rezultatų.
FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS.
Ganėtinai dažnai klystama apskaitoje pripažįstant baudų, delspinigių ir kitų netesybų pajamas bei sąnaudas. Vargiai rastume sutartį, kurioje nebūtų numatyti delspinigiai už mokėjimo vėlavimą, nors faktiškai juos moka ne visi vėluojantys.
Ganėtinai dažnai klystama apskaitoje pripažįstant baudų, delspinigių ir kitų netesybų pajamas bei sąnaudas. Vargiai rastume sutartį, kurioje nebūtų numatyti delspinigiai už mokėjimo vėlavimą, nors faktiškai juos moka ne visi vėluojantys.
Pagal 10-ojo VAS „Pajamos“ 17 p., baudos, delspinigiai už pavėluotus ar neįvykdytus atsiskaitymus pripažįstami pajamomis, kai pinigai yra gauti arba kai atsiranda įrodymų, kad jie bus gauti, o tikimybė, kad jų nebus gauta, yra maža. Analogiškai turėtume pripažinti ir kitas netesybų sumas. Tad viena iš būtinų sąlygų tokioms pajamoms pripažinti – pagrįsti įrodymai, kad būsimoji ekonominė nauda bus gauta. Pats netesybų priskaičiavimo faktas dar negarantuoja, kad jos bus sumokėtos, todėl tokioms pajamoms pripažinti įmonė turi turėti ne tik sutarties sąlygų pažeidimo įrodymų, bet ir dėti pastangas, kad netesybos būtų išsireikalautos. Tokiais įrodymais gali būti ankstesnis įmonės elgesys panašiose situacijose. Vienas iš būdų, kaip galima įsitikinti, kad pirkėjas delspinigius sumokės, – skolų inventorizacija ir likučių suderinimas. Jeigu pirkėjas patvirtina skolą kartu su delspinigiais, tuomet, nelaukdami sumokėjimo, galėtume pagrįstai pripažinti delspinigių pajamas.
Panašios sąlygos keliamos pripažįstant delspinigių sąnaudas: jeigu yra maža tikimybė, kad įmonei teks mokėti delspinigius ar kitas sankcijų sumas, tokios sąnaudos nepripažįstamos.
PELNO MOKESTIS ir vėlesni jo sumos patikslinimai. Dėl to, kad įstatymuose numatyti finansinių ataskaitų patvirtinimo terminai yra trumpesni nei pelno mokesčio deklaracijos parengimo laikotarpis, pasitaiko, jog, patvirtinus pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškėja pelno mokesčio apskaičiavimo netikslumai, todėl į pelno mokesčio deklaraciją įrašoma jau kita suma. Tuomet mokesčio sumą tenka patikslinti ir buhalterinės apskaitos sąskaitose. Tai atliekama vadinamuoju perspektyviniu būdu, kai tikslinamoji suma priskiriama jau naujo ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudoms, todėl tada, kai 2017 m. pelno mokesčio deklaracijoje įrašytoji suma skiriasi nuo įrašytosios pelno (nuostolių) ataskaitoje, pastarojoje šiuo skirtumu reikėtų koreguoti 2018 m. pelno mokesčio sąnaudas.
Pabaigai lieka palinkėti, kad 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaita ir kitos finansinės ataskaitos būtų teisingesnės už pernykštes.
Šio numerio temos:
Kiti šio numerio straipsniai:
– Naujos darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklės: praktiniai klausimai;
– Ką daryti, jeigu pensijai norite kaupti daugiau, nei numatyta;
– Kokią Lietuvą regėsime po 2021 metų gyventojų surašymo;
– Ūkio ministerija siekia didinti verslui teikiamų garantijų spektrą;
– Programa „Excel“ (44). Datų ir laiko funkcijos;
– Reglamentų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Kokias įmokas mokėsime „Sodrai“ 2019 metais?;
– VMI raštai;
– Savęs motyvavimas;
– FNTT patikrinimai atskleidė, kad tik kas ketvirta transporto bendrovė dirbo skaidriai;
– 2019 metų sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
– Naujos darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklės: praktiniai klausimai;
– Ką daryti, jeigu pensijai norite kaupti daugiau, nei numatyta;
– Kokią Lietuvą regėsime po 2021 metų gyventojų surašymo;
– Ūkio ministerija siekia didinti verslui teikiamų garantijų spektrą;
– Programa „Excel“ (44). Datų ir laiko funkcijos;
– Reglamentų naujienos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Kokias įmokas mokėsime „Sodrai“ 2019 metais?;
– VMI raštai;
– Savęs motyvavimas;
– FNTT patikrinimai atskleidė, kad tik kas ketvirta transporto bendrovė dirbo skaidriai;
– 2019 metų sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 01 07
Nuo naujųjų metų mokesčių administratorius baudas skirs pagal naują tvarką
Marina Guptor
UAB „Pačiolis“ mokesčių teisininkė
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos LR mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnis, kuris reglamentuoja baudų skyrimą. Praeitų metų pabaigoje mokesčių administratorius parengė šio straipsnio komentarą. Straipsnyje aptarsime pagrindines nuostatas, susijusias su baudų skyrimu.
Baudų skyrimo reglamentavimas
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nemažai naujos redakcijos LR mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) straipsnių. Tarp jų yra ir 140 straipsnis, kuris reglamentuoja baudų skyrimą. Naujos redakcijos straipsnyje – 5 dalys, keturios iš jų – naujos. Išsamiau panagrinėsime tik pastarąsias.
Baudų skyrimo principai
MAĮ 140 str. 2 dalyje mokesčių administratoriui nustatyta tokia pareiga: parenkant baudos dydį, visapusiškai bei objektyviai ištirti surinktą medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Šioje dalyje įtvirtinti bendrieji baudos skyrimo pagrindai, kuriuos galima suskirstyti į keletą grupių:
1) nuostatas, nurodančias, kad skiriama bauda turi atitikti įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius turi teisingai pasirinkti skirtinos baudos ribas pagal Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką, patvirtintą VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, ir specialųjį mokesčio įstatymą, jeigu skirtinos baudos dydžiai numatyti specialiajame mokesčio įstatyme;
2) nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Tai reiškia, kad, skirdamas tam tikrą konkrečią baudą, mokesčių administratorius atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, kaltės formą ir rūšį, atsiradusią žalą bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bauda gali būti paskirta tik tada, kai mokesčių administratorius turi įrodymų, kad būtent mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčio įstatymo nuostatas, ir už šiuos pažeidimus mokesčių administratorius apskaičiavo papildomą mokėtiną mokesčio sumą.
Dėl padaryto pažeidimo atsiradusios žalos dydis ypač lemia pažeidimo pavojingumo pobūdį, nes mokesčių mokėtojams, kuriems apskaičiuota papildomai mokėtina mokesčio suma nėra didelė, pripažįstama, kad tokie veiksmai nebuvo tokie pavojingi kaip pažeidimai, dėl kurių apskaičiuojama didelė mokesčių suma. Didelė žala yra tada, kai nesumokėto mokesčio dydis yra daugiau kaip 500 bazinių socialinių išmokų.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš pagrindinių baudos individualizavimo sąlygų. Mokesčių administratorius, vertindamas skiriamos baudos dydį, įvertina nustatytas mokesčių mokėtojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgęs į tai, mažina arba didina skirtinos baudos dydį.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios mokesčių administratoriui tuos teigiamus momentus, kurie mažina pažeidimo pavojingumą ir leidžia mokesčių administratoriui paskirti švelnesnę baudą.
Asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės:
1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis). Taigi, norint, kad mokesčių administratorius pritaikytų lengvinančias aplinkybes, mokesčių mokėtojas turi pripažinti pažeidęs įstatymą ir turi bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. Abi šios sąlygos turi būti tenkinamos vienu metu. Bendradarbiavimo nuostata aiški, bet dėl prisipažinimo nėra viskas taip paprasta. Vienintelė instancija, kuri gali priimti sprendimą, kad teisės aktas pažeistas, ir toks sprendimas yra neginčytinas, yra teismas. Mokesčių administratorius ne visada būna teisus – tai byloja teismuose pralaimėtos bylos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas turi rinktis: ar sutikti, kad pažeidė įstatymą, ir tikėtis gauti mažesnę baudą, ar ginti savo interesus;
2) asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą. Žala yra nesumokėti mokesčiai, kuriuos tiesiogiai lemia mokesčių mokėtojo padarytas pažeidimas. Žala turi būti atlyginama iki sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma bei paskiriama bauda;
3) pažeidimas padarytas dėl sunkios fizinio asmens ekonominės ir (ar) socialinės padėties. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesiui, t. y. vadovaudamasis savo vertybėmis, jis taip įvertina konkrečiai jam susiklosčiusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas pažeidimą. Mokesčių administratorius ar ginčą nagrinėjančios institucijos gali daryti prielaidą, kad, jeigu nebūtų tokių aplinkybių, mokesčių mokėtojas nebūtų daręs pažeidimo;
4) pažeidimas padarytas dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos. Ši aplinkybė bus taikoma tada, kai bus nustatyta, kad mokesčių mokėtojui dėl išorinių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažintos galimybės pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiais atvejais manoma, kad mokesčių mokėtojas savo iniciatyva nebūtų ryžęsis padaryti pažeidimą, o tikrasis pažeidimo iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs mokesčių mokėtoją atlikti pažeidimą. Psichinė prievarta – grasinimai naudoti smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. Fizinė prievarta – fizinės jėgos panaudojimas prieš žmogų, sukeliant skausmą ir kitus padarinius sveikatai ar gyvybei. Poveikis mokesčių mokėtojui gali būti daromas ir tais atvejais, kai prievarta taikoma ne tik pačiam mokesčių mokėtojui, bet ir jam artimiems žmonėms;
5) pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis. Lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl mokesčių mokėtojui visada yra galimybė prašyti mokesčių administratoriaus sumažinti baudos dydį, jeigu pažeidimas nėra tyčinis, iš anksto suplanuotas, didelės vertės ir pan.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios mokesčių administratoriui tuos neigiamus aspektus, kurie didina pažeidimo pavojingumą ir įpareigoja mokesčių administratorių paskirti griežtesnę baudą.
Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės:
1) pažeidimas padarytas, kai asmuo siekia gauti mokestinės naudos, o mokesčiai apskaičiuoti taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Jeigu mokesčių administratorius apskaičiuoja mokestį, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, laikoma, kad mokesčių mokėtojas sąmoningai vengė mokėti mokesčius ir siekė gauti tam tikrą mokestinę naudą, todėl tokie mokesčių mokėtojo veiksmai bus traktuojami kaip sunkinantys jo atsakomybę. Gauti mokestinę naudą reiškia tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo savo pareigų ar netinkamai jas vykdo apskaičiuodamas mokestį, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, tvarkydamas apskaitą, saugodamas apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka. Tokiais atvejais mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoja pagal jo taikomą įvertinimą. VMI taikomi vertinimo metodai nustatyti Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse, patvirtintose VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį, t. y. kai turi būti taikomos specialiosios taisyklės, koreguojant sandorių ir arba ūkinių operacijų vertę. Dažniausiai tai sandoriai tarp susijusių asmenų;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir neteikia jam aktualios informacijos ar paaiškinimų;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų;
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas įtraukia į savo apskaitą „orą“, t. y. veda fiktyvią apskaitą.
Mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą bei nustatęs ir apskaičiavęs trūkstamą mokesčio sumą, vadovaudamasis MAĮ 139 straipsnio 1 bei 2 dalies arba specialiame mokesčio įstatyme numatytais baudos dydžio intervalais, turi paskirti baudą. Baudos vidurkis apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų skirtinos baudos dydį, kuris nurodytas MAĮ 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba specialiame mokesčio įstatyme, ir padalijant jį pusiau.
Nuo nustatytos baudos vidurkio, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, apskaičiuojamas mokėtinos baudos dydis. Mokesčių administratoriui nustačius, kad yra kelios lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, paskiriama bauda, nesiekianti skirtinos baudos vidurkio, bet ne mažesnė nei 10 proc. apskaičiuoto mokesčio dydžio, o tais atvejais, kai yra tik sunkinančių aplinkybių, skiriama bauda, viršijanti skirtinos baudos vidurkį, bet ne didesnė nei MAĮ 139 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytas maksimalus baudos dydis.
Kiti šio numerio straipsniai:
– Asmens duomenys – po ES reglamento užraktu;
– Produktų pilnoji savikaina;
– Vadovas, pripažintas kaltu dėl įmonės tyčinio bankroto, preziumuojamas kaltu ir dėl įmonės padarytos žalos jos kreditoriams;
– Nuo 2019 metų pelno nesiekiančios įmonės apskaitą turės tvarkyti pagal naujas taisykles;
– Skola už papildomą sveikatos draudimo mėnesį: ką reikėtų daryti?
– Noriu gauti nedarbo išmoką. Ką daryti?;
– VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas;
– Plikledžio traumos pakeliui į darbą ar iš jo. Kaip elgtis?;
– Reglamentų naujienos;
– Valstybinės darbo inspekcijos inspekcinės veiklos prioritetai 2019 metais;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Naudingi skaičiai;
– 2019 metų sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
– Asmens duomenys – po ES reglamento užraktu;
– Produktų pilnoji savikaina;
– Vadovas, pripažintas kaltu dėl įmonės tyčinio bankroto, preziumuojamas kaltu ir dėl įmonės padarytos žalos jos kreditoriams;
– Nuo 2019 metų pelno nesiekiančios įmonės apskaitą turės tvarkyti pagal naujas taisykles;
– Skola už papildomą sveikatos draudimo mėnesį: ką reikėtų daryti?
– Noriu gauti nedarbo išmoką. Ką daryti?;
– VMI teikia naujas konsultavimo telefonu paslaugas;
– Plikledžio traumos pakeliui į darbą ar iš jo. Kaip elgtis?;
– Reglamentų naujienos;
– Valstybinės darbo inspekcijos inspekcinės veiklos prioritetai 2019 metais;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Naudingi skaičiai;
– 2019 metų sausio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
| Periodas | Kaina (Eur) | Kiekis | Pasirinkite |
|---|---|---|---|
| 2019 m. prenumerata, (POPIERINĖ VERSIJA). | 147 | ||
| 2019 m. prenumerata, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). | 99 | ||
| 2019 m. prenumerata su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). | 117.25 | ||
| 2019 m. prenumerata su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). | 165.25 | ||
| 2019 m. I ketvirtis, (POPIERINĖ VERSIJA). | 36 | ||
| 2019 m. sausio mėn. (POPIERINĖ VERSIJA) | 12 | ||
| 2019 m. 6 mėn. (sausis-birželis), (ELEKTRONINĖ VERSIJA). |
49.5 |
