Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Norite, kad Jus dar labiau gerbtų vadovas bei kolegos ir nelaikytų Jūsų vien tik „aritmetikos žinovais“? Prenumeruokite ir skaitykite savaitraštį „Buhalterija“! 

SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Tik savaitraščio prenumeratoriams siūlome elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“.

Kaina: 36,60 € 25 € (su PVM). Daugiau apie leidinį skaitykite ČIA

KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija, padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

buhalterio darbui naudingas atmintines;

spiralinį ir kišeninį kalendorius;

2017–2020 m. elektroninį savaitraščio straipsnių archyvą.

Dabar geras laikas užsiprenumeruoti savaitraštį 2021 metams, nes taikoma net 10 proc. nuolaida

Popierinė savaitraščio versija – 139 € 125 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija – 92 € 83 € (su PVM).

Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 177,60 € 149 € (su PVM).

Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu – 128,60 € 108 € (su PVM).

Pasiūlymas galioja iki lapkričio 30 d.

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2020 11 24

Įmonių finansinės atskaitomybės
įstatymo naujovės

  AUDITORIUS Gintautas Deveikis

Kadencijos pabaigoje Seimas priėmė keletą Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pataisų. Dalis jų jau įsigaliojo ir bus svarbios rengiant 2020 m. finansines ataskaitas. Kitos, susijusios su viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų konsolidavimu, įsigalios vėliau. Apžvelgsime svarbiausius pakeitimus.

Labai mažų įmonių finansinės ataskaitos

Tarp kitų Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimų, nauja redakcija išdėstyta įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti trumpai finansinei atskaitomybei taikomus reikalavimus. Priminsime, kad statistiškai tai yra dažniausiai sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys, – jį rengti gali labai mažomis laikomos įmonės. Vertėtų priminti, kad šios įmonės turi teisę sudaryti ir išsamesnes finansines ataskaitas. Pavyzdžiui, mažoms ar vidutinėms įmonėms numatytus finansinių ataskaitų rinkinius.

Trumpų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro tik dvi ataskaitos – trumpas balansas ir vos kelių eilučių trumpa pelno (nuostolių) ataskaita. Labai mažos įmonės nesudaro aiškinamojo rašto, tačiau aptariamas įstatymo 22 straipsnis reikalauja, kad jos turi pateikti tam tikrą informaciją po balansu, jeigu tokios turi. Tai nėra naujas reikalavimas – jis galioja jau keletą metų. Dabar papildytas po balansu pateiktinos informacijos sąrašas. Pažymėtina, kad šie pakeitimai (papildomai reikalaujama informacija) jau taikomi rengiant 2020 m. trumpą balansą.

Patvirtintoje labai mažoms įmonėms skirtoje trumpo balanso pavyzdinėje formoje nenumatyti jokie papildomi laukai minėtai papildomai informacijai atskleisti. To nėra ir elektroninėje balanso versijoje, kurią įmonės teikia Juridinių asmenų registrui. Vadinasi, jeigu įmonei privalu pateikti tokius papildomus duomenis, teks rengti atskirą dokumentą – balanso priedą. Įstatymo nuostata, kad tai yra po balansu pateikiama informacija, reiškia ne patį jos pateikimo būdą (būtinai šalia balanso lentelės), bet sąlygą, kad ši informacija nelaikytina atskira finansine ataskaita (pavyzdžiui, aiškinamuoju raštu), o yra sudėtinė balanso dalis. Kitaip tariant, balanse užtenka pateikti nuorodą į minėtą priedą. Teikiant duomenis Juridinių asmenų registrui, tokie balanso priedai, kaip ir, pavyzdžiui, aiškinamojo rašto informacija, teikiami suformavus atskirą failą, kuris įkeliamas į JAR sistemą.
 
Po balansu pateikiamos papildomos informacijos reikalavimai
 
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad labai mažos įmonės po balansu papildomai turi pateikti tokią informaciją, jeigu įmonė turėjo tam tikrų sandorių:
1) informaciją apie balanse neparodytus finansinius pasižadėjimus, garantijas, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą bendromis sumomis, nurodant visų reikšmingų užstatų rūšį ir pobūdį. Pagal apibrėžimą, neapibrėžtaisiais įsipareigojimais laikomi galintys atsirasti realūs įsipareigojimai dėl įmonės gautų pretenzijų, teismo ieškinių, teisės aktų reikalavimų ir panašių priežasčių, taip pat dėl pačios įmonės suteiktų garantijų, įvairių pasižadėjimų ar sutartyse numatytų netesybų galintys atsirasti įsipareigojimai. Pažymėtina, kad egzistuoja dar viena įsipareigojimų rūšis, kuriai taip pat būdingi neapibrėžtumai. Tai atidėjiniai. Esminis atidėjinių ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų skirtumas tas, kad atidėjinys reiškia balanso sudarymo datą realiai egzistuojantį įsipareigojimą, kurio įvykdymas įmonei reikš papildomas išlaidas. Be to, būsimųjų išlaidų sumą galima bent apytiksliai įvertinti. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų atveju tikimybė, kad dėl to įmonei teks patirti išlaidų, yra labai maža. Jeigu galima suma yra reikšminga, reikia bent jau informuoti apie tokią grėsmę.

Neapibrėžtuoju turtu laikomas galintis atsirasti turtas (pavyzdžiui, gautinos sumos), kurio egzistavimą patvirtins būsimieji įmonės nekontroliuojami įvykiai. Jo atsiradimo tikimybė, kaip ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų atveju, yra labai maža;

2) informaciją apie visus pasižadėjimus, susijusius su pensijomis pagal ilgalaikio atlygio planus, taip pat su įmonių grupės įmonėmis, pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamomis bendrosiomis arba asocijuotosiomis įmonėmis. Su pensijomis susiję įsipareigojimai pagal ilgalaikio atlygio planus reiškia darbo ar kolektyvinėje sutartyse arba kitame dvišaliame darbdavio ir darbuotojo susitarime numatytą įsipareigojimą darbuotojo naudai kaupti įmokas. Iš jų vėliau būtų mokama papildoma pensija. Pensijų įmokos gali būti kaupiamos investiciniuose ar pensijų fonduose, draudimo bendrovėse ar pan.;

3) informaciją apie įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų (pvz., valdybos) nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumas, nurodant palūkanų normas, pagrindines paskolų sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat už šiuos asmenis teikiant visų rūšių garantijas įmonės prisiimtų pasižadėjimų sumą, nurodant atskirai įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams tenkančią sumą.
Jeigu labai maža įmonė nerengia metinio pranešimo, Įmonių finansinės atskaitomybės 23 straipsnis reikalauja, kad ji po balansu taip pat atskleistų papildomą informaciją apie supirktas savas akcijas, jeigu tokių turi. Reikėtų nurodyti:

– visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičių, jų nominaliąją vertę ir įstatinio kapitalo dalį, kurią tos akcijos sudaro;

– per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičių, jų nominaliąją vertę ir įstatinio kapitalo dalį, kurią tos akcijos sudaro;

– informaciją apie savų akcijų, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį, apmokėjimą;

– įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastis.
 
Po balansu atskleistinos informacijos sąrašas nuo šių metų papildytas dar vienu nauju reikalavimu – pateikti informaciją apie įmonės atstovybes ir filialus. Jeigu labai maža įmonė tokių padalinių turi, po balansu reikėtų nurodyti bendrą filialų ir atstovybių skaičių, jų geografinį pasiskirstymą, vykdomą veiklą ir kitą svarbią informaciją. Pažymėtina, kad visi Lietuvoje esantys filialai ir atstovybės turi būti užregistruoti Juridinių asmenų registre. Užsienyje įsteigti analogiški padaliniai registruojami laikantis tų valstybių teisės aktų nustatytos tvarkos. Jeigu įmonė kitame Lietuvos ar užsienio valstybės mieste, nei yra pagrindinė įmonės būstinė, išsinuomojo biurą, sandėlį ar kitas patalpas arba pagal nuotolinio darbo sutartį įdarbino asmenis, tai nelaikoma atstovybe ar filialu. Be to, kai veikla vykdoma užsienio valstybėse, turi būti paisoma mokesčių įstatymų reikalavimų: jose tenka registruotis mokesčių mokėtoju, gauti atitinkamą kodą ar įregistruoti buveinę. Tai nelaikoma atstovybės įsteigimu, todėl apie tokius darinius po balansu nereikia pateikti informacijos.
 
Viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų konsolidavimo pasikeitimai
 
Be minėto 22 straipsnio, keitėsi dar keletas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo straipsnių. Visų jų koregavimas susijęs su valstybės konsoliduotojo balanso sudarymu. Šiuo metu valstybės mastu į konsolidavimo procesą įtraukiami viešajam sektoriui priskirtini subjektai. Tai nevisiškai atitinka ES galiojančią tvarką, todėl įteisinama nauja kategorija – valdžios sektorius. Valdžios sektorių iš esmės sudarys viešasis sektorius, tik jam nebus priskiriamos valstybės institucijų kontroliuojamos ir į viešąjį sektorių įtraukiamos pelno nesiekiančios organizacijos, kurios teikia verslo įmonėms analogiškas paslaugas. Pavyzdžiui, kultūros, sporto, rekreacijos ar mokymo centrai. Lietuvoje yra apie 80 tokių organizacijų. Be to, valdžios sektoriui bus priskirta dalis valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų pelno siekiančių įmonių, kurios nelaikomos viešuoju sektoriumi. Šiuo metu yra apie 20 tokių įmonių. Pavyzdžiui, VĮ Turto bankas, VĮ „Regitra“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, SĮ „Kauno planas“ ir kitos. Tokios įmonės, pradedant 2022 m. finansinėmis ataskaitomis, duomenis privalės teikti į viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo sistemą (VSAKIS), tačiau joms nekeliamas reikalavimas savo apskaitoje vietoje dabar taikomų Verslo apskaitos standartų pereiti prie Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (VSAFAS). Į valstybės konsoliduotąjį balansą minėtų pelno siekiančių įmonių duomenys turėtų pakliūti tik sudarant 2023 m. ir vėlesnių metų balansą. Vadinasi, palikta laiko pasirengti naujų reikalavimų įgyvendinimui.
 

Šio numerio temos:
– Laukimo belaukiant;

– Ką tikrins ir už ką baus Valstybinė mokesčių inspekcija;

– Keičiasi mokesčių permokos grąžinimo ir įskaitymo tvarka;

– Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo naujovės;

– PVM atskaitos tikslinimas – nebūtinai klaidų taisymas (pagal „Įmonės mokesčių bylą“);

– Nuomojamo turto apskaita;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Valstybinės darbo inspekcijos specialistų konsultacijos;

– Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų konsultacijos;

– VMI raštai;

– Reglamentų naujienos;

– „Sodra“ pasirengusi teikti pagalbą verslui;

– Po „Brexit“ laukia neišvengiami pokyčiai;

– Daugėja prastovas skelbiančių įmonių;

– 2020 metų lapkričio–gruodžio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2020 11 17

UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos

Paskolos sutartis, tvirtinama notaro

 

Juridinis asmuo paskolino kitam juridiniam asmeniui 14 000 Eur grynais pinigais pagal rašytinę sutartį. Ar tokią sutartį reikia tvirtinti pas notarą?

Pagal LR civilinio kodekso 6.871 straipsnio nuostatas, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Vadinasi, kai paskolos suma viršija 3 000 Eur, ir vienas juridinis asmuo kitam juridiniam asmeniui šią sumą paskolino grynaisiais, paskolos sutartis privalo būti notarinės formos. Šis reikalavimas galioja nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Jeigu paskola suteikta banko pavedimu, tokiai sutarčiai pakaktų paprastos rašytinės formos, nereikalaujant, kad ji būtų patvirtinta notaro.

***

 

Dėl galimybės darbuotojams netrumpinti darbo laiko viena valanda

 

Darbo kodekso 112 str. 5 dalyje nustatyta, kad „švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus“. Mūsų įmonėje darbuotojai, dirbantys gamyboje pamainomis, dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, tačiau dėl gamybos ypatumų nelabai galime darbuotojams švenčių dienų išvakarėse taikyti trumpesnę darbo dieną ir trumpinti pamainų trukmę. Kaip reikėtų elgtis?

 

Darbo kodekso (DK) 112 str. 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Įvertinus šią nuostatą, manytina, kad darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (neatsižvelgiant į tai, ar jie dirba visą ar ne visą darbo laiką, taip pat nepaisant jų darbo laiko režimo, kitaip tariant, ar jie dirba nekintančiu darbo dienos režimu, suminės darbo laiko apskaitos režimu, lankstaus darbo grafiko ar individualaus darbo grafiko režimu), darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse turi būti sutrumpinama viena valanda, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti žymimas tą dieną darbuotojo faktiškai dirbtas laikas.

Vis dėlto Jūsų atveju galima atsižvelgti į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-05-05 nutartį (administracinė byla Nr. N-261-3218/2011), kur konstatuota, kad gali būti atvejų, kuomet dėl objektyvių priežasčių įmonėje nėra galimybės darbuotojams, dirbantiems švenčių dienos išvakarėse, sutrumpinti darbo dienos trukmę viena valanda (pavyzdžiui, įmonėje vyksta nenutrūkstamas darbas, taip pat dėl kitų gamybos ar darbų atlikimo ypatumų). Teismas nurodė, kad tokiais atvejais ši valanda, kurią darbuotojai faktiškai dirba, nors ja turėtų būti sutrumpintas darbo laikas, turėtų būti laikoma ir apskaitoma kaip viršvalandinis darbas.

Pagal DK 119 str. 1 dalį, viršvalandiniu darbu laikomas darbas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Atsižvelgus į tai, manytina, kad darbuotojams, dirbantiems suminės darbo laiko apskaitos režimu, viršvalandžiai galimi ne tik viršijant apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, bet ir darbo dienos (pamainos) grafike numatytos konkrečios darbo dienos trukmę.

 

***


– Kalėdinio vakarėlio mokestinės pasekmės;
– Bankroto administratoriai susibūrė į Nemokumo administratorių rūmus;
– Pakeitus Kainodaros taisykles – supaprastinti reikalavimai verslui;
– 60-asis didysis „Pačiolio“ seminaras Susitikime jau 60-ąjį kartą – laiką ir vietą renkatės Jūs!;
– Apmokėjimas darbuotojams už prastovos laiką;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų konsultacijos;
– Reglamentų naujienos;
– Programa „Excel“ (66). Puslapių paraščių nuostatos;
– Nedarbingumas ir ligos išmokos: viskas, ką reikia žinoti gyventojams;
– Antroji pandemijos banga ir karantinas: darbuotojai vėl susiduria su darbdavių piktnaudžiavimu;
– Daktiloskopijos pradininkas – buhalteris;
– Karantino įtaka sveikatai;
– Prisidengę lengvatomis, gyventojai mėgino išvengti šimtų tūkstančių eurų mokesčių;
– 2020 metų lapkričio–gruodžio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Savaitraštis „Buhalterija“ 2021 m. prenumerata (popierinė versija) 125
Savaitraštis „Buhalterija“ 2021 m. prenumerata (elektroninė versija) 83
Popierinė savaitraščio versija su naujienlaiškiu 149
Elektroninė savaitraščio versija su naujienlaiškiu 108