Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“!

Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!

SAVAITRAŠTYJE RASITE:

daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

2019-2020 aisiais savaitraštis pasipildys naujomis temomis:

„Asmeniškai Jums“ Jūsų laukia įdomūs, naudingi ir praktiški kiekvienam buhalteriui svarbių sričių patarimai: kaip išlikti fiziškai bei psichologiškai sveikam ir darbingam; kaip darbe atrodyti taip, kad patiktum ne tik sau, bet ir kitiems; kaip susikurti darbo aplinką, kuri ne vargintų, bet leistų darbuotis kuo našiau ir mažiau pavargstant visą dieną; kaip susikurti gerus santykius su darbdaviu ir kolegomis; kaip organizuoti savo darbą, norint viską atlikti laiku ir tinkamai, maksimaliai išvengiant klaidų.

„Lengvi mokesčiai“ aptarsimevisas pagrindines mokesčių lengvatas bei kitas teisėtas galimybes susimažinti mokesčius, taip pat patarsime, kaip pasinaudoti tomis galimybėmis.

„Menedžmento apskaitos ABC“ spausdinamos publikacijos žingsnis po žingsnio padės lengvai perprasti itin svarbią įmonėms ir valdžios nereglamentuojamą vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaitą. Išmanydami šias sritis, tapsite labai reikalingi savo vadovams.


APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA. Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.

Kiekvienas savaitraščio prenumeratorius gali užsiprenumeruoti el. leidinį

„Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškis“ (MAT) su 25 % nuolaida! Jis:

• kiekvieną pirmadienį atkeliaus į Jūsų elektroninio pašto dėžutę;

• praneš apie Jūsų darbui svarbių reglamentų naujienas;

• ne tik trumpai apibūdins reglamentų pasikeitimus, bet ir pateiks visą reglamentą, išryškindamas pakeistas vietas.

Kiekvienas 2020 metų savaitraščio „Buhalterija“ prenumeratorius gaus vertingus priedus:

• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę); 

• spiralinį bei kišeninį kalendorius; 

• 2014–2019 m. elektroninį straipsnių archyvą.

2019 m. II pusmečio prenumeratos kainos:

Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė versija) – 73,50 € 65 € (su PVM).

Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė versija) ir elektroninis leidinys „Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškis“ – 110 € 91,60 € (su PVM).

Savaitraštis „Buhalterija“ (elektroninė versija) – 49,50 € 43,50 € (su PVM).

Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė versija) ir elektroninis leidinys „Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškis“ – 86 € 70,10 € (su PVM).

Pasiūlymas galioja tik iki liepos 31 dienos. 

 


2020 metų prenumeratos kainos:

Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė versija) – 147 € 125 € (su PVM). 

Savaitraštis „Buhalterija“ (popierinė versija) ir elektroninis leidinys „Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškis“ – 183,50 € 151,60 € (su PVM).

Savaitraštis „Buhalterija“ (elektroninė versija) – 99 € 84 € (su PVM).

Savaitraštis „Buhalterija“ (elektroninė versija) ir elektroninis leidinys „Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškis“ – 135,50 € 110,60 € (su PVM).

Atsisiųsti išankstinio mokėjimo sąskaitą, spauskite ČIA

Pasiūlymas galioja iki rugsėjo 30 dienos.

KAIP PRENUMERUOTI?

KAIP PRENUMERUOTI?

• Prenumeruoti internetu.

• Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).

• Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.

• Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).

• Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.

• Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.

LEIDINIŲ PRISTATYMAS:

• Leidinių pristatymas nemokamas.

• Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.

• Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt,nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

• Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 06 18

 
PVM mokestinių prievolių pokyčiai nuo liepos 1 dienos

Mokesčių specialistė
Marina Guptor
 
 Nuo liepos 1 dienos keičiasi LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) nuostatos dėl PVM mokestinio laikotarpio – kai kurioms įmonėms atsiranda galimybė vietoje tradicinio mėnesio rinktis kalendorinio ketvirčio PVM mokestinį laikotarpį. Atitinkamai priimti PVM deklaracijų pildymo taisyklių ir PVM registrų pateikimo pakeitimai. Aptarsime pagrindines naujoves.
 
Mokestinis laikotarpis
               Nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigalioja PVMĮ 84 straipsnio pakeitimai, kurie aktualūs nedidelėms įmonėms – tokioms, kurių pajamos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 300 000 Eur. Jos turės teisę pateikti mokesčių administratoriui prašymą mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį ketvirtį, o nemėnesį. Iki šiol panašiomis galimybėmis galėjo naudotis tik labai smulkios įmonės, kurių pajamos per kalendorinius metus neviršijo 60 000 Eur, – jos galėjo rinktis arba mėnesio, arba pusmečio mokestinį laikotarpį.
 Kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį ketvirtį turi teisę ir naujai įsteigti PVM mokėtojai, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos, gaunamos iš ekonominės veiklos, neviršys 300 000 Eur, išskyrus atvejus, kai taikomas tik mėnesio mokestinis laikotarpis. Įstatymo pakeitimai taip pat nustato, kad tuo atveju, jeigu mokestiniu laikotarpiu pasirenkamas kalendorinis ketvirtis, mokestinis laikotarpis PVM mokėtojo prašymu gali būti pakeistas ne anksčiau kaip kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus.
              Pakeitus PVMĮ, taip pat pakeistos ir išdėstytos naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo taisyklės. VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. VA-40 nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojams, išskyrus fizinius asmenis, kurių mokestinis laikotarpis iki 2019 m. birželio 30 d. pagal PVMĮ 84 straipsnio 2 dalį buvo kalendorinis pusmetis (tokios įmonės, kuriųvisos PVM mokėtojo pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 60 000 Eur), nuo 2019 m. liepos 1 d. automatiškai taikomas kalendorinio ketvirčio mokestinis laikotarpis, tačiau jeigu tokie PVM mokėtojai nuo 2019 m. liepos 1 d. nenorės taikyti kalendorinio ketvirčio mokestinio laikotarpio, o pageidaus taikyti kalendorinio mėnesio mokestinį laikotarpį, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. jie turės kreiptis į mokesčių administratorių ir pateikti laisvos formos Prašymo nustatyti pridėtinės vertės mokesčio mokestinį laikotarpį formą (tokia Prašymo forma galės būti pateikiama tiek įteikiant tiesiogiai, tiek paštu, tiek kaip paklausimas per Mano VMI). Jeigu PVM mokėtojas, išskyrus fizinį asmenį, kurio mokestinis laikotarpis iki 2019 m. birželio 30 d. buvo kalendorinis mėnuo, nuo 2019 m. liepos 1 d. pageidaus taikyti kalendorinio ketvirčio mokestinį laikotarpį, jis, pradedant 2019 m. birželio 1 d., Prašymą mokesčių administratoriui turės pateikti per Mano VMI užsakydamas paslaugą „Prašymas nustatyti kitą PVM mokestinį laikotarpį“. Taisyklėse nustatyta, kad Prašymą PVM mokėtojai turi pateikti ne vėliau kaip 8 darbo dienos iki prašomo PVM mokestinio laikotarpio taikymo pradžios, naujai įsteigti PVM mokėtojai – ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po įregistravimo PVM mokėtoju, 10 dienos.
Taisyklėse vartojama sąvoka „naujai įsteigti PVM mokėtojai“ suprantama kaip einamaisiais metais į PVM mokėtojų registrą įregistruoti PVM mokėtojai nuo jų įregistravimo dienos iki einamųjų metų pabaigos.
                 PVM mokėtojų, kurių PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, pusmetis ar kitoks, kurie įsigyja iš kitų valstybių narių prekes ir paslaugas, kurias šalies teritorijoje teikia kitos valstybės narės PVM mokėtojai ir už kurias šių paslaugų pirkėjai PVMĮ 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.
PVM mokėtojams, kuriems nustatytas kalendorinio ketvirčio, pusmečio ar kitoks PVM mokestinis laikotarpis, kalendorinio mėnesio PVM mokestinis laikotarpis be atskiro Prašymo taikomas nuo kalendorinio ketvirčio, pusmečio arba kalendorinių metų, kuriais įvyko šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytos aplinkybės, pradžios.
            Kalendorinio ketvirčio PVM mokestinį laikotarpį taikantiems PVM mokėtojams (išskyrus naujai įsteigtus PVM mokėtojus), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus viršijo 300 000 Eur, nuo kitų metų pradžios be atskiro Prašymo taikomas kalendorinio mėnesio PVM mokestinis laikotarpis. Kalendorinio ketvirčio PVM mokestinį laikotarpį taikantiems naujai įsteigtiems PVM mokėtojams, kurių pajamos iš ekonominės veiklos einamaisiais kalendoriniais metais viršijo 300 000 Eur, kalendorinio mėnesio PVM mokestinis laikotarpis be atskiro Prašymo taikomas nuo kito ketvirčio, kada buvo viršyta 300 000 Eur riba, pradžios.
                 Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Atvejų, kai mokesčių administratorius turi teisę nurodyti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojui, kad jo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“, turi teisę nurodyti, kad asmens PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, nesvarbu, kad šis asmuo į mokesčių administratorių kreipėsi, prašydamas nustatyti kitokį negu kalendorinis mėnuo PVM mokestinį laikotarpį ir / ar kad jam kitoks negu kalendorinis mėnuo PVM mokestinis laikotarpis buvo nustatytas.
 
PVM deklaracijos pateikimas
             PVMĮ 85 straipsnis nustato: jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos. VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. VA-45 pakeistos Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės (toliau − Taisyklės). Taisyklės pakeistos atsižvelgiant į PVMĮ 84 ir 85 straipsnių pakeitimus. Taisyklėse atlikti šie pakeitimai:
  • · nustatyta, kad kalendorinio ketvirčio PVM deklaracija pateikiama iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos;
  • · papildytas PVM deklaracijos (forma FR0600) 7 laukelio „Mokestinis laikotarpis“ pildymo aprašymas;
  • · atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Taisyklės nustato, kad PVM deklaracija pateikiama šiais terminais:
1) kalendorinio mėnesio PVM deklaracija pateikiama iki kito mėnesio 25 dienos;
2) kalendorinio ketvirčio PVM deklaracija pateikiama iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos;
3) kalendorinio pusmečio PVM deklaracija pateikiama iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos;
4) nustatyto kitokio mokestinio laikotarpio PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 25 dienas nuo to laikotarpio pabaigos;
5) išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracija pateikiama per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos arba iki likvidavimo dienos, kai asmuo likviduojamas greičiau nei per 20 dienų po išregistravimo iš PVM mokėtojų.
 
 
PVM sąskaitų faktūrų registrų pateikimas
            VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. VA-42, kuris įsigalios 2019 m. liepos 1 d., pakeistos ir papildytos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų (toliau – registrai) duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, nustatant, kad visi juridiniai asmenys, PVM mokėtojai, registrų duomenis VMI turės teikti kas mėnesį, iki kito mėnesio 20 dienos. Juridiniai asmenys, kurių mokestinis laikotarpis iki šio įsakymo įsigaliojimo buvo kalendorinis pusmetis, 2019 metų pirmo pusmečio registrus privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip iki 2019 metų liepos 20 dienos.
             Fiziniams asmenims, PVM mokėtojams, registrų duomenų pateikimo VMI terminas nuo 2019 m. liepos 1 d. nesikeis.

Apibendrinimas
1. Nuo liepos 1 dienos keičiasi PVM mokestinis laikotarpis nedidelėms įmonėms, t. y. tokioms, kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 300 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų skaičius neturi reikšmės. Tokios įmonės PVM mokestiniu laikotarpiu galės pasirinkti ketvirtį. Tai reiškia, kad PVM deklaracijas pateikti ir PVM sumokėti jos galės iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos.
2. Įmonėms, kurių mokestinis laikotarpis iki šiol buvo pusmetis, automatiškai bus taikomas ketvirčio mokestinis laikotarpis.
3. PVM mokėtojų, kurie įsigyja iš kitų valstybių narių prekes ir paslaugas, kurias šalies teritorijoje teikia kitos valstybės narės PVM mokėtojai ir už kurias šių paslaugų pirkėjai PVMĮ 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, PVM mokestinis laikotarpis lieka kalendorinis mėnuo.
4. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos.
5. Nepaisant to, koks yra PVM mokestinis laikotarpis, visi juridiniai asmenys, PVM mokėtojai, registrų duomenis VMI turės teikti kas mėnesį, iki kito mėnesio 20 dienos.
 
 
 

Šio numerio temos:
– Išvestinės finansinės priemonės – svarbus apskaitos ir apmokestinimo elementas;
– Taupyti mokesčių sąskaita neapsimoka;
– Ištaisius praeities klaidas dabar, nereikės aiškintis VMI ateityje;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI  specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– Pradeda veikti naujas i.MAS posistemis i.SAF-T;
– VMI: šiemet ūkininkai gali įsigyti daugiau degalų;
– Vieneri metai su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu;
– Mažėja įmonių bankroto procesų skaičius!;
– Rekordinis karštis padidina širdies smūgio pavojų: kaip apsisaugoti;
– Tinkamos darbo sąlygos – ir per karščius;
– „Sodra“ primena svarbiausius pensijų kaupimo pokyčius;
– Reglamentų naujienos;
– 2019 metų birželio–liepos mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 06 11

Dėl buhalterio pareigos buvusiam darbdaviui paaiškinti įrašus registruose
 
                     
Visai neseniai viena pažįstama vyriausioji buhalterė pasiskundė, kad įmonės, kurioje ji prieš keletą metų dirbo, vadovas kreipėsi į ją reikalaudamas atvykti į šią įmonę paaiškinti, kodėl tam tikri duomenys atspindėti apskaitos registruose, nors, nutraukdami darbo santykius, ji ir vadovas sudarė bei pasirašė buhalterinių dokumentų ir registrų perdavimo aktą. Pasirodo, šioje įmonėje VMI atlieka mokestinį patikrinimą, ir inspektorė nurodė, kad dalis šios vyriausiosios buhalterės rengtų registrų ir dokumentų (buhalterinių pažymų) yra netikslūs, su klaidomis... Vadovas, bijodamas, kad šie neaiškumai gali lemti tam tikras neigiamas mokestines pasekmes įmonei ar atsakomybę jam pačiam, pareikalavo buvusios vyriausiosios buhalterės atvykti į įmonę ir pateikti reikiamus paaiškinimus. Buhalterė klausė, ar ji privalo vykti į buvusią darbovietę ir teikti tokius paaiškinimus, nepaisant to, kad jau gana senai nebedirba toje įmonėje?
                     
Teisinis reglamentavimas

Atsakymas į šį klausimą paprastas ir aiškus – vykti pas buvusį darbdavį ir teikti tokius paaiškinimus tikrai neprivalu, tačiau rekomenduotina tai padaryti.
Pradėkime nuo to, kad LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. aiškiai įtvirtina nuostatą, jog „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Kitaip tariant, vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, aiškiai nurodo, kad atsakomybė už įmonės buhalterinių įrašų teisingumą tenka įmonės vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), tvarkančiam įmonės buhalterinę apskaitą. Beje, jeigu įmonės vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) yra priskirta teisė ir pareiga surašyti ir / ar pasirašyti įmonės vardu rengiamus apskaitos dokumentus, toks asmuo bus atsakingas ir už šį darbą. Tai aptarta Įstatymo 14 str. 2 dalyje, kur numatyta, jog „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Aptariamu atveju, pasak buvusio darbdavio, tikrinimą atliekančiai inspektorei kilo neaiškumų dėl tam tikrų duomenų atspindėjimo apskaitos registruose. Nors įstatymas aiškiai neišskiria, kad už apskaitos registrų surašymą ir duomenų jame atspindėjimą yra atsakingas vyriausiasis buhalteris (buhalteris), tokią išvadą galima padaryti iš Įstatymo 16 str. 3 dalies, kurioje įvardyta, kad „apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“. Darytina prielaida, kad vyriausioji buhalterė buvo atsakinga ir už pasirinktų apskaitos registrų pildymą, ji juos pasirašinėjo, taip patvirtindama ir atskirų registrų turinį, ir juose užfiksuotų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių duomenis.
 
Dėl nutrauktų darbo santykių

                      Aptarus šias svarstomam klausimui reikšmingas teisės aktų nuostatas, paminėtina, kad aplinkybė, ar asmuo tęsia darbo santykius su įmone, ar ne, nedaro įtakos jo galimai atsakomybei už tuos veiksmus, kuriuos jis yra padaręs, kol galiojo darbo santykiai. Šiuo atveju galima pateikti paprastą pavyzdį: jeigu kasininkas pasisavina įmonės pinigines lėšas ir po to nutraukia darbo santykius, paaiškėjus jo nusikalstamai veikai, toks buvęs kasininkas būtų traukiamas atsakomybėn už šią nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad darbo santykiai jau yra nutraukti. Asmuo atsakomybėn traukiamas ne už tai, kad jis dirba ar nedirba konkrečioje įmonėje, o už tai, ką jis padarė ar ko nepadarė (nors privalėjo tai padaryti), kol dirbo įmonėje. Būtent konkreti jo veika (veikimas ar neveikimas) daro įtaką aplinkybei, ar asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, ar ne.
                      Analogiškas atvejis būtų ir su įmonės buhalterine apskaita:  aplinkybė, ar su asmeniu, kuris konkrečiu laikotarpiu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kuomet buvo padaryti tam tikri teisės aktų pažeidimai, tebesitęsia darbo santykiai, ar jie jau yra nutraukti, nedaro įtakos galimybei patraukti tokį asmenį atsakomybėn už jo atliktas veikas. Reikšminga yra tai, ar asmuo iš tikro pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat tai, ar tie pažeidimai gali būti pripažinti pagrindu traukti kaltąjį asmenį atsakomybėn. O jeigu taip, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma. Kitaip tariant, ar buvusio vyriausiojo buhalterio (buhalterio) veika atitinka Baudžiamajame kodekse[1] ar Administracinių nusižengimų kodekse[2] įtvirtintas neteisėtas veikas buhalterinės apskaitos srityje. Jeigu asmens veika atitinka aptartąsias minėtuose įstatymuose, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, todėl įsitikinimas, kad aplinkybė, jog asmuo nutraukė darbo santykius ir įmonėje nebedirba, panaikina grėsmę dėl anksčiau atliktų darbų, yra klaidinga. Vaizdžiai tariant, atsakomybė jį gali pasivyti ir vėliau – nuo jos, pakeitęs darbovietę, nepasislėpsi.
                     
Buhalteris turi nuspręsti, ar verta vykti pas buvusį darbdavį pasiaiškinti

Įvertinus išdėstyta, manytina: jeigu buhalteris yra tikras, kad pareigas atliko tinkamai, jis yra suinteresuotas pateikti paaiškinimus įmonės, kurioje dirbo anksčiau, mokestinį patikrinimą atliekančiam mokesčių administratoriui. Tikėtina, kad, pateikus paaiškinimus į iškilusius klausimus, kodėl apskaitos registruose buvo užfiksuoti vieni ar kiti ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių duomenys, bus pašalinti visi neaiškumai. Patikrinimą atliekančiam asmeniui tai galbūt leis nuspręsti, kad, įmonėje tvarkant buhalterinę apskaitą, nebuvo padaryta jokių esminių pažeidimų. Kitaip sakant, pateikti paaiškinimai, atskleidžiantys, kad nebuvo jokių teisės aktų pažeidimų arba jie padaryti kitų asmenų, pačiam buhalteriui gali padėti išvengti galimos atsakomybės. Bet sprendimas, ar teikti tokius paaiškinimus, kol nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, priklauso pačiam buvusiam buhalteriui: nei buvęs vadovas, nei patikrinimą atliekantis subjektas negali jo priversti tai padaryti.
                      Beje, dažna situacija, kai buvusį buhalterį kokiems nors paaiškinimams pateikti savo iniciatyva kviečia buvęs darbdavys, – tuomet taip pat galima kalbėti apie buhalterio pareigą bendradarbiauti ir paaiškinti kilusius neaiškumus. Pirmiausia apie moralinę buvusio darbuotojo pareigą pagelbėti buvusiam darbdaviui, suprantama, jeigu ir pastarasis buvo moralus ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus darbuotojui, nes jeigu darbdavys nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, neverta tikėtis, kad buvęs buhalteris su buvusiu darbdaviu elgsis padoriai. Moralinė pareiga buvusio darbuotojo nesaisto, o teisinių priemonių reikalauti iš buvusio darbuotojo teikti kokius nors paaiškinimus darbdavys neturi.
Pastebėtina, kad aptartais atvejais buhalteris taip pat gali kelti savo sąlygas, pavyzdžiui, pareikalauti sumokėti už sugaištą laiką, kelionės išlaidas, arba gali tiesiog reikalauti, kad su juo tam tikram terminui, kol bus teikiami reikalingi paaiškinimai, būtų sudaryta darbo sutartis. Tokiu atveju buvęs darbuotojas daug sklandžiau bendradarbiaus su buvusiu darbdaviu.
 
Dėl perduodamų dokumentų akto

                      Dažna  praktika, kad, nutraukiant darbo santykius, buvęs buhalteris ir darbdavys sudaro ir pasirašo perduodamų dokumentų aktą, kuriame nurodo, kokius dokumentus ir registrus išeinantis iš darbo buhalteris perduoda darbdaviui. Toks aktas fiksuoja tik tai, kokie dokumentai buvo perduoti, tačiau jis nepatvirtina aplinkybės, kad buvęs buhalteris iki dokumentų perdavimo tinkamai vykdė visus teisės aktų reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Akivaizdu, kad, perduodant registrus ir kitus dokumentus, nėra jokios galimybės įvertinti kiekvieną buhalterinį įrašą, analizuoti jį pagrindžiančius ir ūkinę operaciją patvirtinančius dokumentus. Kitaip tariant, pasirašant tokį dokumentų perdavimo aktą, pasitenkinama tik patvirtinimu, kad buvo perduoti tam tikri dokumentai, išvardijant jų rūšis ir bendrą kiekį, tačiau į jų turinį ir esmę perdavimo metu niekas nesigilina, nes dažniausiai trūksta tiek darbdavio kompetencijos (jeigu jis pats, o ne kitas buhalteris vykdo perėmimą), tiek ir laiko įsigilinti į visą dokumentaciją. Ir tik pradėjus darbą naujam įmonės buhalteriui, pastarajam gali kilti klausimų ar pastabų dėl ankstesniojo buhalterio veiklos.
Štai tuomet buvęs darbdavys ir gali kreiptis į buvusį buhalterį, prašydamas paaiškinti neaiškumus. Minėta, kad buvęs darbuotojas turi moralinę pareigą pateikti tokius paaiškinimus, tačiau jeigu jis yra apdairus ir įvertina jam galimą atsirasti atsakomybę, o įmonėje patikrinimą atlieka kuri nors įgaliota valstybinė institucija, galėtume kalbėti ne tik apie moralinę pareigą, bet ir apie paties asmens interesą pagrįsti priimtus sprendimus. Toks buvęs darbuotojas suinteresuotas išaiškinti naujam buhalteriui savo sprendimų logiką ir prasmę, nes jeigu ankstesni jo sprendimai buvo netinkami, egzistuotų galimybė ištaisyti padarytas klaidas. Jų neištaisius, tektų sėdėti lyg ant parako statinės, laukiant, ar buvusioje įmonėje bus patikrinimas, ar ne,  ar kils kokia nors atsakomybė, ar ne.
Apdairus buhalteris, net ir neprasidėjus institucijų patikrinimams, stengtųsi bendradarbiauti su buvusiu darbdaviu, šalindamas visus savo veiklos neaiškumus ir galimas klaidas, o kartu kiek įmanoma eliminuodamas galimą savo atsakomybę. Bet tai jo teisė, ne pareiga, kuria jis gali ir nepasinaudoti.
 
 

[1]  Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas aptaria tokias nusikalstamas veikas, galinčias užtraukti atsakomybę buhalteriams už jų atliekamą darbą: Mokesčių nesumokėjimas (219 str.); Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (220 str.); Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (221 str.); Apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.); Aplaidus apskaitos tvarkymas (223 str.) ir kt.

 

[2] Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas aptaria tokias neteisėtas veikas, galinčias užtraukti administracinę atsakomybę buhalteriams už jų atliekamą darbą: Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas (192 str.); Pažymų apie fiziniams asmenims išmokėtas sumas pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos ir vardinių sąrašų pateikimo tvarkos pažeidimas (191 str. ); Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (205 str.) ir kt.


– Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų naudojimas pagal naujas taisykles;
– Kas antrą savaitę – po mokesčių įstatymų pakeitimą;
– 56-asis didysis „Pačiolio“ seminaras – jums patogiu metu ir tinkamiausioje vietoje;
– „MoQ: kas ketvirtas atsiskaitymas telefonu – iš operatoriaus sąskaitos;
– Keturiems iš penkių lietuvių svarbu, kad pensijai kaupiamos lėšos būtų paveldimos;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos;
– VMI raštai;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Paskolų ieškantys verslininkai dairosi į elektroninę erdvę;
– Sporto klubai, tvarkydami biometrinius duomenis, neužtikrina Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų;
– Programa „Excel“ (51);
– Pagražinkite savo realybę: 3 nuotraukų redagavimo programėlės;
– Papildomos pajamos visuomet džiugina;
– Reglamentų naujienos;
– Mokesčių kalendorius.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
Savaitraštis „Buhalterija“ (2019 metų II pusmečio prenumerata popierinė versija). 65
Savaitraštis „Buhalterija“ (2019 metų II pusmečio prenumerata popierinė versija) ir elektroninis naujienlaiškis (MAT). 91.6
Savaitraštis „Buhalterija“ (2019 metų II pusmečio prenumerata elektroninė versija). 43.5
Savaitraštis „Buhalterija“ (2019 metų II pusmečio prenumerata elektroninė versija) ir elektroninis naujienlaiškis (MAT). 70.1
Savaitraštis „Buhalterija“ (2020 metų popierinė versija) 125
Savaitraštis „Buhalterija“ (2020 metų popierinė versija) ir elektroninis naujienlaiškis (MAT). 151.6
Savaitraštis „Buhalterija“ (2020 metų elektroninė versija) 84
Savaitraštis „Buhalterija“ (2020 metų elektroninė versija) ir elektroninis naujienlaiškis (MAT). 110.6