Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


 

 

Susipažinkite su nemokamu straipsniu! 

Nelegaliems mokesčių mažinimo būdams – valdžios užkardos, tačiau yra LEGALIŲ! Artimiausi – nauda iš mokestinių nuostolių“, spauskite ATSISIŲSTI pdf. formatas


 

Kiekvienai buhalterijai – savaitraštis „Buhalterija“.

Paskubėkite prenumeruoti!

Mokėkite už 9 mėnesių (balandžio–gruodžio) prenumeratą, o skaityti galėsite VISUS 2019 metų numerius!

Dovana! Sausio–kovo mėn. savaitraščio numerius gausite elektroniniu formatu.


Norite, kad Jus dar labiau gerbtų ir nelaikytų vien tik „aritmetikos žinovais“? Pasidėkite ant stalo savaitraštį „Buhalterija“. Panašaus leidinio neturi nė vienos kitos srities profesionalai!


KIEKVIENAIS METAIS SAVAITRAŠTYJE RASITE:

•  daugiau kaip 370 apskaitos, mokesčių, teisės specialistų konsultacijų ir atsakymų į skaitytojų klausimus;

• daugiau kaip 180 VMI, VDI, „Sodros“ ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų praktinių patarimų;

• apie 100 publikacijų mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir administravimo klausimais;

• apie 100 publikacijų buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės ir apskaitos organizavimo bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais;

• apie 70 publikacijų darbo ir įmonių teisės klausimais;

• daug kitos naudingos ir darbą palengvinančios medžiagos.


KIEKVIENAS PRENUMERATORIUS GAUS VERTINGUS PRIEDUS:

specialų leidinį  el. formatu „Naudinga informacija buhalteriams“ (įvairi informacija padėsianti visus metus tvarkyti buhalterinę apskaitą bei apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčius);

• buhalterio darbui naudingas atmintines (kas mėnesį po vertingą atmintinę);

2012–2018 m. (elektroninį straipsnių archyvą).


9 mėnesių prenumeratos kainos:

popierinės versijos kaina – 99 € (su PVM);

elektroninės versijos kaina – 72 € (su PVM).


Tik savaitraščio prenumeratoriai su specialia 50 proc. nuolaida gali užprenumeruoti elektroninį savaitinį leidinį „MOKESČIŲ, APSKAITOS IR TEISĖS REGLAMENTŲ NAUJIENLAIŠKIS“, plačiau. 

Popierinės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 183,50 € 117,25 € (su PVM);

Elektroninės savaitraščio versijos su naujienlaiškiu kaina – 135,50 € 90,25 € (su PVM);

Pasiūlymas galioja TIK iki gegužės 30 d. 

 

Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

2019-aisiais savaitraštis pasipildys naujomis temomis:

Rubrikoje „Lengvi mokesčiai“ aptarsimevisas pagrindines mokesčių lengvatas bei kitas teisėtas galimybes susimažinti mokesčius, taip pat patarsime, kaip tomis galimybėmis pasinaudoti. Rubrikoje „Menedžmento apskaitos ABC“ spausdinamos publikacijos žingsnis po žingsnio padės lengvai perprasti itin svarbią įmonėms ir valdžios nereglamentuojamą vadybos ir kaštų (menedžmento) apskaitą. Išmanydami šias sritis, tapsite labai reikalingi savo vadovams.

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.
KAIP PRENUMERUOTI?
  • Prenumeruoti internetu.
  • Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).
  • Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.
  • Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“ knygyne adresu, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).
  • Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.
  • Prenumeruoti platinimo tarnybose
  • Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.
LEIDINIŲ PRISTATYMAS
  • Leidinių pristatymas nemokamas.
  • Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.
  • Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt, nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 05 21

UAB „Pačiolio“ specialistų konsultacijos

 

Kasmetinių atostoginių suteikimas

Ar visada reikia rašyti prašymą dėl kasmetinių atostogų? Ar gali šalys sutarti žodžiu?
LR darbo kodeksas (DK) nenustato reikalavimų, kad prašymai dėl kasmetinių atostogų turi būti pateikti raštu. DK 128 str. 6 dalis nustato, kad kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka, tačiau šiame kontekste itin reikšmingas DK 25 straipsnis, nustatantis, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita), su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.
Todėl šį klausimą patartina aptarti vidaus darbo tvarkos taisyklėse ar kitame įmonės vidaus dokumente, kuris reglamentuoja atostogų suteikimą. Suprantama, tai gali būti aptarta ir darbo sutartyje. Kartu patartina aptarti ir tokio prašymo pateikimo terminą.
DK 128 str. 3 d. nustato, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, taip pat kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip. Jeigu įmonėse sudaryta išankstinė atostogų eilė ir vadovas ją patvirtina, darbuotojui nereikia rašyti atskiro prašymo dėl atostogų, nebent darbuotojas nori pakeisti iš anksto nustatytas atostogų datas.
Atsiradus teisei į tikslines atostogas arba prašant tikslinių atostogų, manytina, kad darbuotojo prašymas reikalingas tam, kad abi šalys aiškiai suprastų, kokių atostogų darbuotojas prašo ir kokiam terminui.

 

Papildomų atostogų suteikimas

 

Darbuotojui suteikiamos 10 darbo dienų kasmetinės atostogos nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki gegužės 24 d. Darbuotojas nori pasinaudoti 3 dienų papildomomis atostogomis už 10 metų nepertraukiamą darbo stažą šioje įmonėje.

Ar papildomos atostogos turi būti suteikiamos nepertraukiamai nuo gegužės 25 d. iki 27 d. imtinai?

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalį bei 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo 2.1 punktą, papildomos atostogos suteikiamos „už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena“.
                     Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje įteisintos papildomos atostogos apskaičiuojamos darbo dienomis, todėl klausime pateiktu atveju papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą turėtų būti suteikiamos darbo dienomis nuo gegužės 27 iki 29 d. imtinai.

Šio numerio temos:
– Bendroji vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka;
– Darbdavys laiku neišmoka atostoginių: teisinės ir mokestinės pasekmės;
– Kasmetinių atostogų atmintinė;
– Kas laukia nepatikimų mokesčių mokėtojų;
– „Įmonės mokesčių byla“ – pagalba kiekvienai įmonei;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VMI specialistų konsultacijos. Dėl nepatikimų mokesčių mokėtojų;
– Programa „Excel“ (50);
– Jūsų skolos yra stebimos: kaip palaikyti puikią reputaciją ar ją pagerinti;
– Reglamentų naujienos;
– 2019 metų gegužės–birželio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius. 
 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2019 05 14

Kada darbo santykius gali pakeisti civilinės sutartys
Joana Dirgėlienė
apskaitos specialistė
 
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį, įmonės buhalterinę apskaitą gali tvarkyti ne tik pagal darbo sutartį dirbantis buhalteris – šios paslaugos gali būti teikiamos sudarius civilinę sutartį. Pastaruoju atveju fiziniam asmeniui teks įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsteigti apskaitos paslaugas teikiančią įmonę. Iš karto svarbu pabrėžti, kad toks pasirinkimas galimas ne visais atvejais: jeigu buhalterį ir jo darbdavį (įmonę) iš esmės sieja darbo santykiai, t. y. kai buhalteris dirba laikydamasis toje įmonėje nustatytos darbo tvarkos ir darbo grafiko, jam skiriama darbo vieta ir nustatomos funkcijos, tokius santykius draudžiama įforminti civiline sutartimi. Vadinasi, nepakeitus pačių santykių, negalima keisti ir sutarties rūšies, tačiau tai nereiškia, kad vienintelė buhalterio darbo įmonėje forma – darbo sutartis. Straipsnyje plačiau panagrinėsime, kada buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma vienu ir kitu būdu.
 
Teisinis reglamentavimas
 
Pagal Darbo kodekso 32 straipsnį, darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Taigi, esminiai darbo santykių požymiai: pavaldumas darbdaviui, įmonėje nustatytos darbo tvarkos laikymasis, šalių sutarta darbo vieta, darbdavio teisė kontroliuoti darbo procesus ir jiems vadovauti, t. y. darbuotojo paklusimas darbdavio nurodymams, darbo sutartyje apibrėžtų darbo funkcijų vykdymas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad už nustatytų reikalavimų nesilaikymą pagal darbo sutartį dirbančiam buhalteriui darbdavys gali taikyti drausminio poveikio priemonę – atleisti iš darbo.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 33 straipsnio 5 dalį, draudžiama sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl Darbo kodekse numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo, o ne civilinės teisės normos. Pavyzdžiui, jeigu egzistuoja kodekse aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos, darbo santykius pabandžius įforminti civiline sutartimi, ji vis tiek būtų prilyginta darbo sutarčiai, todėl pagal ją asmeniui išmokamos sumos būtų apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Vis dėlto Buhalterinės apskaitos įstatymas numato galimybę buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikti ir vietoje darbo sutarties sudarius civilinę paslaugų sutartį. Tokiu atveju tarp įmonės ir buhalterio susiklostytų civiliniai santykiai. Jų ypatumas tas, kad tarp šalių nėra pavaldumo santykių, – jos abi laikomos lygiateisėmis, savarankiškai galinčiomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kitas esminis skirtumas – darbo sutartį sudaręs buhalteris privalo dirbti šioje sutartyje numatytą darbą arba eiti joje įvardytas pareigas. Kitaip tariant, jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o tęstinį laiką vykdyti tam tikras darbo funkcijas (nesiejamas su gaunamu rezultatu), o pagal civilines sutartis šalys įsipareigoja atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, pasiekti nustatytą rezultatą. Tai gali būti ūkinių operacijų registravimas ar metinių finansinių ataskaitų, mokesčių deklaracijų parengimas ir pan. Su buhalteriu civilinę sutartį sudariusi įmonė galėtų reikalauti, kad jo suteiktų paslaugų rezultatas atitiktų keliamus reikalavimus, tačiau negalėtų nustatyti, kad buhalteris šias paslaugas turi teikti pagal įmonės nustatytą tvarką. Buhalteris, teikdamas sutartas paslaugas, turėtų užtikrinti paslaugų kokybę, t. y. tvarkingą apskaitą, bet neprivalėtų įsipareigoti šias paslaugas teikti pagal įmonės taisykles, kitaip tariant, įmonės vadovo priimti įsakymai, patvirtintos tvarkos jam nebūtų taikomos. Be abejo, su išimtimis: įmonės vadovo patvirtintos tvarkos, susijusios su įmonės buhalterinės apskaitos organizavimu (pvz., priimta Apskaitos politika, komandiruočių apskaitos tvarka, turto priskyrimo ilgalaikiam turtui tvarka ir pan.), būtų privalomos ir civilines paslaugas teikiančiam buhalteriui. Vis dėlto jam nebūtų privalomos tvarkos, aptariančios patį darbų organizavimą, atsiskaitymą ar pan., pavyzdžiui, Vidaus darbo tvarkos taisyklės.
Kaip minėta, civilinėse sutartyse turi būti aiškiai apibrėžta užduotis, dėl kurios įvykdymo tokia sutartis sudaroma. Joje įvardijama, kokias konkrečias paslaugas asmuo teiks, kokiu periodiškumu ir kokio dydžio atlyginimas jam bus mokamas. Sutartyje aptariamos ir kitos svarbios sąlygos, nes tai yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis šalių įsipareigojimus viena kitai. Žinotina, kad abiejų šalių tarpusavio santykiai, kiek jie neaptarti tarpusavio pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje, papildomai būtų reglamentuojami ne darbo teisės aktais, bet Civilinio kodekso nuostatomis, taip pat buhalterinės apskaitos ir mokesčių reglamentais, aptariančiais buhalterinės apskaitos, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo reikalavimus. Sprendžiant klausimus, kurie šalių iš anksto nebuvo aptarti sutartyje, būtų vadovaujamasi šiais teisės aktais.
 
Apmokestinimas
 
Pagal darbo sutartį dirbančio buhalterio atlygis apmokestinamas kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Tai labiausiai apmokestinamos pajamos. Jeigu buhalterinės apskaitos paslaugos teikiamos vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pagal tokią sutartį gautų pajamų mokestinė našta dažnai yra beveik dvigubai mažesnė nei darbo santykių. Tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios darbdaviai linkę darbo santykius keisti civiliniais. Paminėtina, kad mokesčių administratorius ganėtinai priekabiai vertina darbo santykių pakeitimo į civilinius santykius atvejus: jeigu nutraukus darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu sudaroma civilinė sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, o kitos sąlygos (darbo grafikas, darbo vieta, darbo priemonės, pavyzdžiui, kompiuterinė programa ir pan.) išlieka nepakitusios, didelė tikimybė, kad pagal tokią sutartį gaunamos pajamos bus perkvalifikuotos į su darbo santykiais susijusias pajamas. Ir atvirkščiai – jeigu buhalteris, nutraukęs darbo sutartį, imasi tvarkyti kelių įmonių apskaitą, naudoja savo apskaitos programą ir kitas priemones, dirba išsinuomotame biure savo pasirinktu darbo grafiku, darbo santykių pakeitimas civiliniais neturėtų būti vertinamas kaip mokesčių vengimas.
 
Skirtinga buhalterio atsakomybė
 
Vienas esminių skirtumų, siekiant palyginti buhalterio veiklą, jam dirbant darbo sutarties pagrindu ir paslaugas teikiant pagal civilinę sutartį, yra buhalterio atsakomybės klausimas. Tuo atveju, jeigu buhalteris įmonėje yra įdarbintas, jam gali būti taikoma Darbo kodekse numatyta atsakomybė – už netinkamą pareigų atlikimą jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Įstatyme gana detaliai aptarta tokios atsakomybės taikymo procedūra: turi būti nustatomas darbinių pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo faktas, darbdavys iš darbuotojo privalo pareikalauti raštu pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo. Jeigu iš darbuotojo pasiaiškinimo nepaaiškėja aplinkybės, atleidžiančios jį nuo atsakomybės, darbdavys savo įsakymu darbuotojui gali skirti įspėjimą, kad už antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą darbdavys galės nutraukti darbo santykius. Dar svarbu štai kas: jeigu darbuotojas per vienerių metų laikotarpį padarys antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, darbdavys įgyja teisę atleisti darbuotoją iš darbo dėl pastarojo kaltės. Su tokiu įsakymu darbuotojas taip pat privalo būti supažindintas raštu. Drausminė nuobauda darbuotojui negali būti skiriama praėjus vienam mėnesiui nuo to momento, kai darbdaviui paaiškėjo darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas, arba praėjus 6 mėnesiams nuo to momento, kai darbuotojas pažeidė darbo pareigas, išskyrus atvejus, kai padarytas pažeidimas nustatomas atliekant auditą ar reviziją, – tuomet drausminę nuobaudą galima skirti, jeigu nuo pažeidimo padarymo nėra praėjęs 2 metų terminas.
Kita atsakomybės rūšis, kuri gali būti taikoma darbuotojui, – materialinė atsakomybė, kuri kyla, kai darbuotojas, pažeidęs savo darbo pareigas, padaro žalos darbdaviui. Šios atsakomybės esminis dalykas tas, kad darbuotojo materialinė atsakomybė įprastai yra ribotoji – ribojama jo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių. Vadinasi, jeigu darbuotojas darbdaviui padarė žalą, kurios dydis viršija jo trijų mėnesių (esant dideliam neatsargumui – šešių) vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbuotojas atlygina tik tą padarytos žalos dydį, kuris neviršija trijų (šešių) jo vidutinių darbo užmokesčių. Ir tik tuomet, kai Darbo kodekse numatytos kitos sąlygos, darbuotojas gali būti įpareigojamas atlyginti visą padarytą žalą, net jeigu jos dydis viršija darbuotojo trijų ar šešių mėnesių vidutinį darbo užmokestį.
 
Kai buhalteris paslaugas įmonei teikia civilinės sutarties pagrindu, už netinkamą pareigų atlikimą jam gali būti taikoma tiek sutartyje, tiek ir Civiliniame kodekse numatyta atsakomybė. Civilinis kodeksas nustato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis (įmonė, kuriai buhalteris teikia buhalterinės apskaitos paslaugas) turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis (buhalteris) privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo patirtus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Pabrėžtinas dar vienas dalykas: kitaip nei materialinės atsakomybės, kuri taikoma darbuotojui, atveju, kai kalbama apie sutartinę civilinę buhalterio atsakomybę, Civiliniame kodekse vienareikšmiškai nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kitaip tariant, galioja principas: jeigu dėl buhalterio netinkamai suteiktų paslaugų įmonė patiria kokių nors nuostolių (pavyzdžiui, sumoka delspinigius, baudas ar pan.), buhalteris privalo juos atlyginti visiškai. Ir tik tuomet, kai įstatymai ar tarp šalių sudaryta sutartis nustato ribotą šalies civilinę atsakomybę, gali būti taikoma ribotoji atsakomybė. Paminėtina, kad tuomet, kai pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui taikoma materialinė atsakomybė, susiklosto visiškai priešinga situacija – dažniausiai taikoma ribotoji atsakomybė ir tik išimtiniais atvejais taikoma visiška materialinė atsakomybė.
 
Sutarties nutraukimas
 
Buhalterio, dirbančio darbo sutarties pagrindu, darbo sutarties nutraukimo procedūrą detaliai aptaria Darbo kodeksas. Pirmiausia pasakytina, kad darbo sutartis gali būti nutraukta įvairiais pagrindais. Dažniausiai yra tokie: darbuotojo pareiškimu (darbuotojui darbdavį įspėjus prieš 20 kalendorių dienų), šalių susitarimu (šalys sutaria, nuo kada darbo sutartis nutraukiama ir kokiomis sąlygomis), pasibaigus sutarties terminui (kuomet sudaryta terminuota darbo sutartis), darbdavio iniciatyva. Pažymėtina, kad nutraukti darbo santykius, ypač kai pats darbuotojas tam prieštarauja, nėra paprasta. Įgyvendinant šią procedūrą, privalu itin kruopščiai laikytis visų Darbo kodekso nuostatų, darbdavys privalo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o kai kuriais atvejais būtina išmokėti ir išeitines išmokas.
Kai šalys bendradarbiauja paslaugų sutarties pagrindu, sutartis įprastai nutraukiama toje sutartyje aptarta tvarka. Dažniausiai tokiose sutartyse nurodoma, kad viena iš šalių ją gali nutraukti raštu įspėjusi kitą šalį prieš tam tikrą terminą. Šalis, norinti nutraukti santykius, įgyvendina šią procedūrą, o praėjus nustatytam terminui, laikoma, kad sutartis nutraukta. Neretai tokios paslaugų sutartys nutraukiamos pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Civilinis kodeksas nustato dar vieną sutarties nutraukimo galimybę – paslaugų sutartis gali būti nutraukta vienašališku kliento sprendimu, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pabrėžtina tai, kad esminis skirtumas, nutraukiant civilinę paslaugų ir darbo sutartis, yra didesnė galimybė šalims sutarti dėl nutraukimo galimybių ir nutraukimo pasekmių: nutraukiant civilinę sutartį, paslaugų teikėjui nemokamos nei išeitinės išmokos, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir pan., todėl šalys lengviau ir paprasčiau sutaria dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų, palyginti su darbo sutartimi.

– Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204: beviltiškos skolos (2);
– Buhalterinės apskaitos įstatymas: „buhalteris atsako už įrašų teisingumą“;
– Geresniam mokesčių surinkimui – net 70 įvairių VMI el. paslaugų;
– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;
– VDI specialistų konsultacijos;
– Dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarčių pasirašymo;
– VMI raštai;
– II pakopos pensijų fondai: patvirtinta periodinių išmokų apskaičiavimo tvarka;
– Šiemet pajamų deklaracijas pateikė 1,2 mln. gyventojų, dauguma – savarankiškai;
– Kvitų žaidime gyventojai užregistravo daugiau nei 3 milijonus kvitų;
– Savo vaikų neišlaikančius tėvus pasivijo skolos;
– Pensijų anuitetas: ką būtina žinoti;
– Reglamentų naujienos;
– 2019 metų gegužės–birželio mėn. mokesčių sumokėjimo, deklaravimo ir kitų prievolių kalendorius.
Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); (POPIERINĖ VERSIJA). 99
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis);(ELEKTRONINĖ VERSIJA). 72
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (ELEKTRONINĖ VERSIJA). 90.25
2019 m. 9 mėn. prenumerata (balandis-gruodis); su naujienlaiškiu, (POPIERINĖ VERSIJA). 117.25
2019 m. 3 mėnesių, (gegužė-liepa) (POPIERINĖ VERSIJA). 36
2019 m. kovo mėn. (POPIERINĖ VERSIJA) 12
2019 m. 6 mėn. (sausis-birželis),
(ELEKTRONINĖ VERSIJA).
49.5