Pačiolis

 
El. parduotuvė

2017 m. metinės mokesčių deklaracijos ir pranešimai“


2.1. METINĖ A KLASĖS IŠMOKŲ, NUO JŲ IŠSKAIČIUOTO IR SUMOKĖTO PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJA (FR0573 FORMA)

2.1.1. Atvejai, kai privaloma pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą)

2.1.2 MB išmokų, išmokėtų MB nariui, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, deklaravimas

2.1.3. Atvejai, kai nereikia teikti deklaracijos

2.1.4. Klaidingai išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

2.1.5. Iš gyventojo pajamų neišskaičiuotas pajamų mokestis, sumokėtas įmonės lėšomis

2.1.6. Ne darbuotojams įtektų prizų deklaravimas

2.1.7. Darbuotojui išmokėtų skirtingų rūšių pajamų deklaravimas

2.1.8. Su darbo santykiais susijusių pajamų deklaravimas

2.1.9. Apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų deklaravimas

2.1.10. Neigiama pajamų mokesčio suma

2.1.11. Darbuotojas grąžino už jį sumokėtą pajamų mokesčio sumą

2.1.12. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės išmokų deklaravimas

2.1.13. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtų autorinių atlyginimų ir honorarų deklaravimas

2.1.14. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų už darbą kitoje valstybėje, Lietuvos įmonė privalo deklaruoti išmokėtas išmokas.

1 praktinė situacija

2.1.1. Atvejai, kai privaloma pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą)

2017 m. įmonė gyventojams išmokėjo tokias išmokas:

– darbuotojams, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, su darbo santykiais susijusias apmokestinamąsias pajamas (darbo užmokestį, atostoginius, ligos pašalpą už pirmąsias dvi ligos dienas),

– pirko projektavimo paslaugas iš individualią veiklą įregistravusio nuolatinio Lietuvos gyventojo, dirbančio įmonėje pagal darbo sutartį (įsigytos paslaugos nesusijusios su gyventojo atliekamomis darbo funkcijomis),

– darbuotojui įteikė prizą – 150 Eur vertės dovanų kuponą,

– akcininkui, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, išmokėjo dividendus.

2017 m. metinės deklaracijos FR0573 formoje įmonė privalo deklaruoti visas išmokėtas išmokas:

– su darbo santykiais susijusias apmokestinamąsias pajamas (įskaitant įmonės lėšomis sumokėtas išmokas už pirmąsias dvi ligos dienas), kurias gavo kiekvienas darbuotojas (nuolatinis Lietuvos gyventojas), reikia deklaruoti FR0573A priede, nurodant kodą 01;

 individualią veiklą vykdančiam gyventojui, susijusiam su įmone darbo santykiais, išmokėtas pajamas už projektavimo darbus reikia deklaruoti FR0573A priede, nurodant kodą 93,

– darbuotojui įteikto prizo vertę, kuri pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punkto nuostatas priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, įmonė turi deklaruoti FR0573A priede, nurodydama kodą 07,

– išmokėtus dividendus įmonė turi deklaruoti FR0573A priede, nurodydama kodą 26.

2 praktinė situacija

Individuali įmonė neturi samdomų darbuotojų. 2017 metais nuolatiniam Lietuvos gyventojui įmonė išmokėjo autorinį atlyginimą už reklaminį straipsnį.

Įmonė privalo pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą) ir FR0573A priede turi deklaruoti išmokėtą autorinį atlyginimą bei išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nurodydama kodą 61.

3 praktinė situacija

Mažoji bendrija neturi samdomų darbuotojų. 2017 metais reklamos tikslais verslo partneriui ji įteikė dovaną, kurios vertė yra 150 Eur.

Įmonė privalo pateikti metinę deklaraciją (FR0573 formą) ir FR0573A priede turi deklaruoti įteiktos dovanos vertę bei apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, nurodydama kodą 46.

2.1.2 MB išmokų, išmokėtų MB nariui, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, deklaravimas

MB turi vieną narį, kuris yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas (Italijos rezidentas). 2017 m. narys iš MB gavo 7000 Eur išmokų iš paskirstytojo pelno (dividendus) ir 2000 Eur už vadovavimą MB (pagal civilinę paslaugų sutartį, sudarytą pagal MBĮ 22 straipsnio nuostatas).

MB nario, nenuolatinio Lietuvos gyventojo, iš Lietuvoje įregistruotos MB gautos bet kokios rūšies pajamos, pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas, priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamos iš paskirstytojo pelno, vadovaujantis GPMĮ 2 str. 16 dalies ir 5 str. 4 dalies nuostatomis, priskiriamos MB nario A klasės apmokestinamosioms pajamoms, nuo kurių MB privalėjo išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (Lietuvos ir Italijos DAIS 10 straipsnyje nustatytas toks pat pajamų mokesčio tarifas – 15 proc.).

Taigi, išmokėtus dividendus ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį MB turi deklaruoti priede U, nurodydama išmokos kodą 26.

MB nario, nenuolatinio Lietuvos gyventojo, pajamos už vadovavimą MB, gautos pagal paslaugų sutartį, nelaikomos Italijos rezidento pajamų mokesčio objektu ir neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje, tačiau tokią informaciją MB privalo nurodyti priede U, nurodydama išmokos kodą 70, ir U13 laukelyje turi įrašyti pajamų mokesčio tarifą – 0 proc.

Pažymėtina, kad bendromis sumomis Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje MB turėjo deklaruoti tik apmokestinamąsias A klasės išmokas, šiuo atveju – nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtus dividendus. Tuo tarpu išmokų, kurios nelaikomos pajamų mokesčio objektu Lietuvoje (MB nario pajamų pagal civilinę sutartį), nereikėjo deklaruoti mėnesinėje deklaracijoje (FR0572).


2.1.3. Atvejai, kai nereikia teikti deklaracijos

1 praktinė situacija

UAB „A“ įregistruota 2017 m. lapkričio 29 dieną. Su darbuotojais darbo sutartys sudarytos 2017 m. gruodžio mėnesį. 2017 metais darbuotojams buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už gruodžio mėn., bet išmokėtas tik 2018 m. sausio 4 dieną. 2017 m. A klasės išmokų nebuvo išmokėta.

Jeigu įmonė neišmokėjo jokių A klasės išmokų 2017 m., tuščios deklaracijos FR0573 teikti nereikia.

 2 praktinė situacija

MB „X“ neturi pagal darbo sutartis samdomų darbuotojų – joje dirba mažosios bendrijos nariai. 2017 m. iš paskirstytojo pelno MB nariams, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, išmokėtos B klasės pajamos.

Jeigu įmonė neišmokėjo jokių A klasės išmokų 2017 m., tuščios deklaracijos FR0573 teikti nereikia.

3 praktinė situacija

Įmonės veikla sustabdyta, 2017 m. įmonės vadovas išleistas nemokamų atostogų.

Jeigu įmonė neišmokėjo jokių A klasės išmokų 2017 m., tuščios deklaracijos FR0573 teikti nereikia.


2.1.4. Klaidingai išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

1 praktinė situacija

2017 12 19 įmonė išmokėjo dainininkui 800 Eur už dalyvavimą (dainavimą) įmonės organizuotame viešame renginyje ir iš šio atlygio, pagal GPMĮ 2 str. 9 dalies nuostatas priskiriamo atlikėjo (dainininko) pajamoms (A klasės pajamos), išskaičiavo bei į biudžetą sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį, t. y. išskaičiavo 120 Eur (800 x 15 proc.) ir atlikėjui išmokėjo 680 Eur (800 - 120).

Įmonė pateikė 2017 m. gruodžio mėnesio deklaraciją (FR0572 formą) 2018 m. sausio mėn., kurioje deklaravo per gruodžio mėnesį faktiškai išmokėtas išmokas atlikėjui: 21 laukelyje nurodė 800 Eur, o išskaičiuotą pajamų mokestį ‒ 120 Eur – 23 laukelyje.

2018 m. sausio mėnesį pastebėta, kad su įmone sudarytoje atlikėjo paslaugų sutartyje gyventojas (dainininkas) yra nurodęs, jog vykdo individualią atlikėjo paslaugų veiklą pagal pažymą. Individualios atlikėjo veiklos, vykdomos pagal pažymą, pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatytą 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus kalendoriniams metams, negali būti tikslinamos mėnesinės deklaracijos (FR0572 forma) dėl per daug išskaičiuoto pajamų mokesčio, įmonė metinėje deklaracijoje (FR0573 formoje) turi deklaruoti išmokėtą išmoką, nurodydama kodą 95, ir išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą.

Pateiktu atveju perskaičiuoti pajamų mokestį ir pajamų mokesčio permoką susigrąžinti iš biudžeto gali pats gyventojas (atlikėjas), pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma).

2 praktinė situacija

2018 02 15 mokesčių administratoriui įmonė pateikė 2017 m. metinę deklaraciją (FR0573 formą).

Pastebėta, kad deklaracijoje nenurodytos apskaičiuotos „menamos palūkanos“ už suteiktą beprocentę paskolą įmonės akcininkui (ne darbuotojui), nuolatiniam Lietuvos gyventojui, o nuo šių akcininko pajamų, gautų natūra, įmonės lėšomis sumokėtas pajamų mokestis. Šiuo atveju GPMĮ tikslais laikoma, kad gyventojas gauna ne palūkanas (B klasės pajamas), o pajamas natūra ‒ naudą, kai už gautą paskolą nemokamos palūkanos ir šios pajamos priskiriamos „kitoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms“, nes akcininkas nėra šios įmonės darbuotojas.

Įmonė turi kuo greičiau patikslinti metinę deklaraciją (FR0573 formą), t. y. FR0573A priede turi deklaruoti „menamų palūkanų“ sumą, nurodydama kodą 70, ir privalo nurodyti į biudžetą įmonės lėšomis už gyventoją sumokėtą pajamų mokesčio sumą (įrašoma A17 laukelyje).

 

2.1.5. Iš gyventojo pajamų neišskaičiuotas pajamų mokestis, sumokėtas įmonės lėšomis

2018 metais, rengdama duomenis metinei deklaracijai FR0573 pildyti, įmonė pastebėjo, kad 2017 m. rugsėjo mėn. į apskaitą neįtraukta 2017 09 21 išmokėta 1200 Eur dydžio išmoka, išmokėta nuolatiniam Lietuvos gyventojui pagal autorinę sutartį (gyventojas neįregistravęs šios rūšies individualios veiklos). Išmokant autorinį atlyginimą, per klaidą nebuvo išskaičiuotas pajamų mokestis, todėl 180 Eur (1200 x 15 proc.) mokėtiną pajamų mokesčio sumą įmonė sumokėjo į biudžetą savo lėšomis.

Pastebėjus minėtą klaidą, nedeklaruotas apmokestinamąsias A klasės išmokas įmonė patikslino rugsėjo mėnesio deklaracijos FR0572 formoje, kurioje, be laiku deklaruotų išmokų (18–19 laukeliuose laiku deklaruoto darbo užmokesčio (1000 Eur) ir iš jo išskaičiuoto pajamų mokesčio (150 Eur) sumų), papildomai deklaravo ir faktiškai rugsėjo mėn. išmokėtą laiku nedeklaruotą A klasės išmoką: 21 laukelyje nurodė išmokėtą autorinį atlyginimą ‒ 1200 Eur, 23 laukelyje įrašė 180 Eur – nuo išmokėto autorinio atlyginimo apskaičiuotą pajamų mokesčio sumą (atskirai nenurodydama, iš kokių lėšų pajamų mokestis sumokėtas į biudžetą).

Pildant metinę deklaraciją (FR0573 formą), FR0537A priede nuo konkrečiam gyventojui 2017 m. išmokėto autorinio atlyginimo (įrašyto A10 laukelyje) išskaičiuota pajamų mokesčio suma įrašoma A12 laukelyje (pateiktu atveju įrašomas 0, nes įmonė pajamų mokesčio neišskaičiavo), o į biudžetą įmonės lėšomis už gyventoją sumokėta pajamų mokesčio suma įrašoma A17 laukelyje (pateiktu atveju A17 laukelyje įrašoma 180).

2.1.6. Ne darbuotojams įtektų prizų deklaravimas

Įmonė reklamos tikslais 2017 metais organizavo žaidimą. Išrinkti 3 laimėtojai, kuriems įteikti prizai:

1 vietos prizas ‒ kelionė, kurios vertė yra 350 Eur;

2 vietos prizas ‒ kelionė, kurios vertė yra 120 Eur;

3 vietos prizas ‒ nakvynė Klaipėdos viešbutyje, kurios vertė yra 90 Eur.

Laimėtojai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nesusiję darbo santykiais su įmone.

Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) FR0573A priede turi būti deklaruojamas 1-osios vietos laimėtojo prizas, kurio vertė 350 Eur, ir tokios vertės prizas apmokestinamas pajamų mokesčiu (taip pat deklaruojamas mėnesinėje A klasės pajamų deklaracijoje FR0572).

2 ir 3 vietų prizai neapmokestinami ir nedeklaruojami.

Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, gyventojo pajamomis nepripažįstamos gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 100 eurų. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 39 p., ne darbuotojams įteikti prizai (ne pinigais) iki 200 Eur per kalendorinius metus, jeigu tas pats asmuo per metus gauna ne daugiau kaip 6 prizus, neapmokestinami pajamų mokesčiu. Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 1 priede nurodyta, kad tokie prizai nedeklaruojami.

2.1.7. Darbuotojui išmokėtų skirtingų rūšių pajamų deklaravimas

Įmonės akcininkas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, įdarbintas įmonės vadovu. Per 2017 metus jam buvo išmokėta:

‒ 8400 Eur darbo užmokesčio;

‒ 525 Eur dienpinigių, neapmokestinamų pajamų mokesčiu;

‒ 3600 Eur už patalpų nuomą;

‒ 2500 Eur dividendų.

  Pagal vadovo pasirašytą gyvybės draudimo sutartį, 2017 m. įmonė taip pat sumokėjo 800 Eur įmokų, o tokios sumokėtos įmokos darbuotojo naudai neapmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 14 p.

   Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) šios sumos deklaruojamos atskirose FR0573A priedo eilutėse:

a) apmokestinamos pajamos ir išskaičiuotas bei sumokėtas pajamų mokestis:

‒ 8400 Eur, nurodant kodą 01;

‒ 3600 Eur, nurodant kodą 23;

‒ 2500 Eur, nurodant kodą 26;

b) neapmokestinamosios pajamos:

‒ 525 Eur, nurodant kodą 05;

‒ 800 Eur, nurodant kodą 74.

Išmokos kodas pasirenkamas A7 laukelyje iš pateikto sąrašo.

2.1.8. Su darbo santykiais susijusių pajamų deklaravimas

2017 metais įmonė darbuotojui išmokėjo: darbo užmokestį ‒ 8400 Eur, ligos pašalpą už 2 darbo dienas ‒ 60 Eur, gimtadienio proga įteikė 100 Eur vertės dovanų kuponą. Pajamų mokesčio suma, išskaičiuota iš darbo užmokesčio ir ligos pašalpos, ‒ 1269 Eur, o nuo dovanos vertės įmonės lėšomis sumokėtas 15 Eur pajamų mokestis . NPD ir PNPD netaikomas.

Darbuotojui išmokėtos darbo užmokesčio pajamos, ligos pašalpa už pirmąsias 2 darbo dienas, dovanų kupono vertė deklaruojamos vienoje eilutėje (A10 laukelyje bendra suma), nes tokios išmokos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms (išmokos kodas 01).

Metinės deklaracijos FR0573A priede nurodoma:

A7 laukelyje ‒ išmokos kodas ‒ 01;

A8 laukelyje ‒ pritaikyta NPD suma ‒ 0,00 Eur;

A9 laukelyje ‒ pritaikyta PNPD suma ‒ 0,00 Eur;

A10 laukelyje ‒ išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma ‒ 8560,00 Eur (8400 + 60 + 100);

A11 laukelyje ‒ pajamų mokesčio tarifas ‒ 15;

A12 laukelyje ‒ išskaičiuota pajamų mokesčio suma ‒ 1269 Eur;

A13 laukelyje ‒ į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 1269 Eur;

A17 laukelyje ‒ į biudžetą įmonės lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 15 Eur.

2.1.9. Apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų deklaravimas

Įmonė išmokėjo darbuotojui 3720 Eur darbo užmokestį, kuriam, pagal pateiktą darbuotojo prašymą, taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (per metus NPD ‒ 3720 Eur), pajamų mokestis neišskaičiuotas. Be to, šiam darbuotojui išmokėta 70 Eur kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą, kuri priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktą.

Darbuotojui išmokėtos išmokos turi būti deklaruotos skirtingose (dvejose) eilutėse, nes išmokėtos skirtingais išmokų kodais deklaruojamos išmokos:

1) darbo užmokestis deklaruojamas nurodant išmokos kodą 01 (svarbu: nors, pritaikius NPD, pajamų mokestis neišskaičiuotas, A11 laukelyje nurodomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas),

2) neapmokestinamosios kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą deklaruojamos nurodant išmokos kodą 06 (kai deklaruojamos neapmokestinamosios išmokos, A11 laukelyje nurodomas tarifas 0 proc.).

2.1.10. Neigiama pajamų mokesčio suma

Darbuotojo mėnesio darbo užmokestis yra 330 Eur (dirba ne visą dieną), jam taikomas 330 Eur NPD, t. y. kas mėnesį pajamų mokestis neišskaičiuojamas. Darbuotojui nustatytas 0–25 proc. ribotas darbingumas, todėl pagal GPMĮ 20 str. 6 dalį gali būti taikomas 380 Eur dydžio mėnesio fiksuotas NPD.

Per metus išmokėtas darbo užmokestis 3960 Eurfaktiškai pritaikytas NPD taip pat 3960 Eur (galėtų būti 2017 metais neapmokestinama pajamų dydžio 4560 Eur (380 x 12 mėn.) suma).

Darbuotojas rugpjūčio mėnesį sirgo ir iš „Sodros“ gavo 50 Eur ligos pašalpą, iš kurios buvo išskaičiuotas 7,50 Eur pajamų mokestis. Įmonė metų eigoje perskaičiavo pajamų mokestį, atsižvelgdama į darbuotojo darbo užmokesčio ir taikytino NPD sumas, ir grąžino darbuotojui „Sodros“ išskaičiuotą 7,50 Eur pajamų mokesčio sumą.

NPD ir neapmokestinamosios pajamos yra skirtingos sąvokos GPMĮ tikslais, todėl, pritaikius NPD, pajamų mokestis neišskaičiuotas, o pajamos laikomos apmokestinamosiomis.

Metinės deklaracijos FR0573A priede nurodoma:

A7 laukelyje ‒ pajamų rūšies kodas ‒ 01,

A8 laukelyje ‒ taikyta NPD suma ‒ 4010,00 Eur (3960 + 50),

A9 laukelyje ‒ taikyta PNPD suma ‒ 0,00 Eur,

A10 laukelyje ‒ išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma ‒ 3960 Eur (išmokėtas darbo užmokestis),

A11 laukelyje ‒ pajamų mokesčio tarifas ‒ 15,

A12 laukelyje ‒ iš darbuotojo išskaičiuota pajamų mokesčio suma (sumažinta darbuotojui grąžinto pajamų mokesčio suma), kuri pateiktu atveju įrašoma su minuso ženklu, t. y. -8 Eur (7,50 Eur apvalinami pagal bendrąją matematinę taisyklę),

A13 laukelyje ‒ į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 0 Eur.

2.1.11. Darbuotojas grąžino už jį sumokėtą pajamų mokesčio sumą

2017 m. įmonė išmokėjo darbuotojui 14 000 Eur darbo užmokesčio ir iš šių pajamų išskaičiavo 2100 Eur (14000 x 15 proc.) pajamų mokesčio sumą. Įmonė šiam darbuotojui įteikė 200 Eur vertės dovanų kuponą Kalėdų proga ir iš pajamų natūra vertės, priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, apskaičiavo 30 Eur (200 x 15 proc.) pajamų mokestį, kurį į biudžetą už darbuotoją sumokėjo iš savo (t. y. įmonės) lėšų.

Metinės deklaracijos FR0573A priede nurodoma:

A7 laukelyje – pajamų rūšies kodas – 01,

A8 laukelyje ‒ taikyta NPD suma ‒ 0,00 Eur (kai mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos viršija 1000 Eur, kintamas NPD lygus nuliui),

A9 laukelyje ‒ taikyta PNPD suma ‒ 0,00 Eur,

A10 laukelyje ‒ išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma ‒ 14200,00 Eur (bendra darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusioms pajamoms priskirtos dovanos suma),

A11 laukelyje ‒ pajamų mokesčio tarifas ‒ 15,

A12 laukelyje ‒ išskaičiuota pajamų mokesčio suma ‒ 2100 Eur,

A13 laukelyje ‒ į biudžetą sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 2100 Eur (jeigu pajamų mokestis į biudžetą sumokėtas iki 2017-12-31),

A17 laukelyje ‒ į biudžetą įmonės lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma ‒ 30 Eur (A17 laukelyje įrašyta įmonės lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma nedeklaruojama (nepridedama) A12 ir A13 laukeliuose).

Jeigu darbdavio lėšomis sumokėtą pajamų mokesčio sumą darbuotojas grąžintų įmonei, įmonė privalėtų patikslinti deklaraciją FR0573 ir minėtos deklaracijos eilutės duomenis (palikdama visus paminėtus užpildytus laukelius) turėtų papildyti A18 laukelyje įrašydama gyventojo grąžintą 30 Eur pajamų mokesčio sumą.


2.1.12. 
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės išmokų deklaravimas

Lietuvos įmonė iš Suomijos įmonės nuomojasi du darbuotojus – Suomijos rezidentus, kad šie Suomijoje atstovautų Lietuvos įmonės interesams. Nors suomiai neįdarbinami Lietuvos įmonėje (Suomijos įmonei mokama už darbuotojų nuomą), tačiau ji už tokius darbuotojus moka papildomo savanoriško sveikatos draudimo įmokas.

Vadovaujantis GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatomis, Lietuvos įmonės lėšomis nenuolatinių Lietuvos gyventojų, kuriuos Lietuvos įmonė pagal su Suomijos įmone sudarytą sutartį nuomojasi darbui Suomijoje, naudai sumokėtos papildomo sveikatos draudimo įmokos (kurios pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį laikomos pajamomis) nėra nenuolatinių Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje, tačiau tokios įmokos priskiriamos A klasės pajamoms ir turi būti deklaruojamos metinės deklaracijos FR0573U priede, nurodant pajamų rūšies kodą 70.

2.1.13. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtų autorinių atlyginimų ir honorarų deklaravimas

Įmonė Vengrijos piliečiui 2017 metais išmokėjo 800 Eur autorinį atlyginimą už Lietuvoje skaitytą pranešimą ir papildomai pagal pateiktus dokumentus kompensavo šio gyventojo kelionės (lėktuvo bilietų – 100 Eur) išlaidas bei nakvynės viešbutyje Lietuvoje išlaidas (200 Eur).

Kitam Vengrijos piliečiui ši įmonė per 2017 metus išmokėjo 2000 Eur honorarą už įsigytas teises naudotis prekės ženklu.

Įmonė turi šių gyventojų rezidavimo vietą Vengrijoje patvirtinančias pažymas bei papildomus dokumentus (sutartis), kuriose yra visi deklaracijai FR0573 užpildyti būtini duomenys, identifikuojantys išmokas gavusius Vengrijos piliečius (jų asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai, gimimo datos ir pan.).

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtą autorinį atlyginimą įmonė turi deklaruoti metinės deklaracijos FR0573U priede:

U4 (ir U4.1) laukeliuose reikia įrašyti Vengrijos piliečio asmens dokumento seriją ir numerį,

U5 laukelyje reikia nurodyti VU, t. y. išmoką gavusio gyventojo gyvenamosios vietos valstybės (Vengrijos) kodą,

U6 laukelyje – Vengrijos piliečio vardą ir pavardę,

U7 laukelyje – gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje,

U8 laukelyje – Vengrijos valstybės suteiktą mokesčių mokėtojo kodą (laukelis gali būti nepildomas),

U9 laukelyje – savivaldybės kodą Lietuvoje: kadangi pateiktu atveju gyventojas neturi / neturėjo jokios gyvenamosios vietos Lietuvoje, įrašomas kodas tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra įregistruota autorinį atlyginimą išmokėjusi įmonė;

U10 laukelyje nurodomas autorinio atlyginimo kodas 61,

U12 laukelyje – 800 Eur išmokėta suma (su gyventojo savarankiška veikla (pranešimo skaitymu) susijusių kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensacija pagal GPMĮ 2 str. 14 d. 5 punkto nuostatas nelaikoma pajamomis, todėl nedeklaruojama),

U13 laukelyje – 0 proc. pajamų mokesčio tarifas (kadangi autorinis atlyginimas nors ir laikomas pajamomis pagal GPMĮ 2 str. 14 dalį, bet nelaikomas pajamų mokesčio objektu Lietuvoje pagal GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatas, todėl nuo tokių išmokų pajamų mokestis Lietuvoje nemokamas),

U14 laukelyje – 0 Eur (nulis, nes pajamų mokestis nemokėtas) ir

U21 laukelyje turi būti įrašoma Vengrijos piliečio gimimo data (skaitmenimis: metai, mėnuo diena; šio laukelio neužpildymas nelaikomas kritine klaida, tačiau formuojamas perspėjimas).

Kitoje priedo U eilutėje analogiškai deklaruojamas išmokėtas honoraras. Šios eilutės U10 laukelyje nurodžius honoraro kodą 62 ir U12 – 2000 Eur išmokėtą sumą, U13 laukelyje gali būti įrašomas arba 10 proc. (jeigu įmonė turėjo Vengrijos piliečio užpildytą Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamąjį mokestį FR0021 (DAS-1) formą), arba 15 proc. pajamų mokesčio tarifas (įrašius neteisingą pajamų mokesčio tarifą, formuojama kritinė klaida, nurodant, kad šios rūšies pajamoms, gautoms Vengrijos rezidento, negali būti taikomas pasirinktas (pvz., 0 proc. ar 5 proc.) tarifas), U14 laukelyje turi būti įrašoma faktiškai išskaičiuota pajamų mokesčio suma, o U21 laukelyje turi būti įrašoma Vengrijos piliečio gimimo data.

2.1.14. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų už darbą kitoje valstybėje, Lietuvos įmonė privalo deklaruoti išmokėtas išmokas

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Lietuvos įmonės gautos su darbo santykiais susijusios pajamos, nepaisant to, kurioje valstybėje atliekamas darbas, pagal GPMĮ 5 str. 2 dalies nuostatas, yra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje ir pagal GPMĮ 22 straipsnyje nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį GPMĮ 23 straipsnyje nustatytais terminais privalo išskaičiuoti (jeigu jos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms) ir į Lietuvos biudžetą sumokėti Lietuvos įmonė. Tačiau, apmokestinant nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienio valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko tarptautines DAIS, gautas pajamas, taip pat vadovaujamasi šiomis sutartimis, paskirstančiomis apmokestinimo teises tarp susitariančiųjų valstybių.

Kai Lietuvos įmonės darbuotojai, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gauna darbo užmokestį už darbą, atliekamą, pavyzdžiui, Norvegijoje, pagal Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties Dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – Sutartis) 15 str. 1 paragrafą, pirmumo teisė apmokestinti Lietuvos rezidento iš Lietuvos įmonės gautas su darbo santykiais susijusias pajamas už darbą, atliekamą Norvegijoje, tenka Norvegijai (šios valstybės įstatymų nustatyta tvarka). Pagal Sutarties 15 str. 2 paragrafo nuostatas, Lietuvos rezidento (nuolatinio Lietuvos gyventojo) iš Lietuvos įmonės gautos su darbo santykiais susijusios pajamos už darbą, atliekamą Norvegijoje, apmokestinamos tik Lietuvoje, GPMĮ nustatyta tvarka (tokiu atveju Norvegijai nesuteikiama teisė apmokestinti Lietuvos rezidento pajamų), esant visoms šios sąlygoms: 1) Lietuvos rezidentas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis Norvegijoje išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas; ir 2) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra Norvegijos rezidentas, arba atlyginimas nėra mokamas Norvegijos rezidento vardu; ir 3) atlyginimą moka ne nuolatinė buveinė, kurią Lietuvos įmonė (darbdavys) turi Norvegijoje.

Pažymėtina, kad Sutarties Protokolo 7 paragrafe nustatyta, jog Sutarties 15 str. 2 paragrafo nuostatos netaikomos „išnuomotam“ darbuotojui (perleistam pagal personalo nuomos sutartį ar jos esmę atitinkančią sutartį), nes tokiu atveju laikoma, kad darbuotojo faktiškasis darbdavys yra Norvegijos įmonė.

Kai netenkinama bent viena iš Sutarties 15 str. 2 paragrafe nustatytų sąlygų (arba šios nuostatos netaikomos), pirmumo teisė apmokestinti Lietuvos rezidento iš Lietuvos įmonės gautas su darbo santykiais susijusias pajamas už darbą, atliekamą Norvegijoje, pagal Sutarties 15 str. 1 paragrafo nuostatas, tenka Norvegijai, nuo pat pirmos tokio darbuotojo darbo Norvegijoje dienos.

Jeigu nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamas, gautas už darbą Norvegijoje, pagal Sutarties nuostatas pirmumo teisę apmokestinti turi Norvegija, Lietuvos įmonė, vadovaudamasi Sutarties 24 straipsnio ir GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, mokestiniu laikotarpiu gali Lietuvoje naikinti atsiradusį dvigubą pajamų apmokestinimą, t. y. turėdama darbuotojų prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį ir dokumentą, įrodantį, kad Norvegijoje yra sumokėtas pajamų (ar jam tapatus) mokestis (Norvegijos mokesčių administratoriaus išduotas pažymas, pačios įmonės turimus dokumentus, patvirtinančius, kad pajamų mokestį Lietuvos įmonė pervedė į Norvegijos biudžetą ir pan.), taip pat turėdama dokumentą, įrodantį, kad mokestis sumokėtas pagal Sutarties nuostatas (apie darbuotojų Norvegijoje išbūtų dienų skaičių, Lietuvos įmonės buveinės įregistravimą Norvegijoje ir pan.), Lietuvos įmonė gali neišskaičiuoti ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nemokėti pajamų mokesčio.

Kai Lietuvos įmonė naikina su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubą apmokestinimą, šios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, kurias Lietuvos įmonė privalo deklaruoti metinėje deklaracijoje FR0573 ir prie šios deklaracijos privalo pateikti VMI aukščiau nurodytus dokumentus. Mėnesinėje deklaracijoje FR0572 tokios pajamos nedeklaruojamos.

Jeigu Lietuvos įmonė neturi bent vieno iš nurodytų dokumentų, ji negali naikinti dvigubo apmokestinimo ir nuo darbuotojui išmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų už darbą, atliekamą Norvegijoje, privalo išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotą 15 proc. dydžio pajamų mokestį (išskyrus su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubą apmokestinimą Lietuvos įmonė turi teisę naikinti tik mokestiniu laikotarpiu. Jeigu kalendoriniais metais Lietuvos įmonė nenaikino su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubo apmokestinimo, metams pasibaigus, tai padaryti gali pats pajamas gavęs gyventojas (darbuotojas), GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą), ir prie jos pridėdamas pajamų mokesčio sumokėjimą Norvegijoje patvirtinančius dokumentus (nepaisant to, kieno lėšomis (darbuotojo ar darbdavio) sumokėtas pajamų mokestis Norvegijoje).

2.2 GYVENTOJAMS IŠMOKĖTŲ IŠMOKŲ, PAGAL MOKESČIO MOKĖJIMO TVARKĄ PRISKIRIAMŲ B KLASĖS PAJAMOMS, PAŽYMA (FR0471 FORMA)

2.2.1. Atvejai, kai privaloma pateikti Pažymą

2.2.2. Advokatams ir notarams išmokėtų B klasės pajamų deklaravimo ypatumai

2.2.3. Į depozitinę sąskaitą antstoliui sumokėtos sumos nedeklaruojamos

2.2.4. B klasės pajamų deklaravimas, kai paslaugas teikia PVM mokėtojas

2.2.5. Individuali įmonė turi deklaruoti savininkui išmokėtas lėšas, jeigu faktiškai jas išmokėjo

2.2.6. Kai įmonė superka miško gėrybes iš gyventojų ir neprivalo deklaruoti išmokėtų išmokų

2.2.7. Kai įmonė perka kitą (neregistruotiną) turtą iš gyventojų ir neprivalo deklaruoti išmokėtų išmokų

2.2.8. Pažymos tikslinimas, kai mažoji bendrija savo lėšomis už gyventoją sumokėjo pajamų mokestį, apskaičiuotą nuo B klasės pajamų

2.2.9. Individualios įmonės išmokų, išmokėtų jos savininkui, deklaravimas

2.2.10. Mažosios bendrijos išmokų, išmokėtų MB nariui, deklaravimas

2.2.11. Išmokėtų B klasės pajamų ir įmonės lėšomis sumokėto pajamų mokesčio nuo šių pajamų deklaravimo ypatumai

2.2.12. Prekių pirkimo iš gyventojo, vykdančio individualią veiklą pagal verslo liudijimą, deklaravimo ypatumai

2.2.13. Turto pirkimas iš užsienio fizinių asmenų

2.2.14. Paslaugų pirkimas iš užsienio fizinių asmenų

2.2.1. Atvejai, kai privaloma pateikti Pažymą


Įmonė 2017 m. sumokėjo:

– 10 Eur gyventojui A už pirktą žemės ūkio produkciją, užaugintą gyventojo asmeninėje namų valdoje,

– 3 Eur už raktų pagaminimą gyventojui B, vykdančiam šios rūšies individualią veiklą pagal verslo liudijimą,

– 50 000 Eur nuolatiniam Lietuvos gyventojui C už pirktą žemės sklypą,

– 170 000 Eur nenuolatiniam Lietuvos gyventojui D už pirktą pastatą Lietuvoje.

Išmokos už žemės ūkio produkciją ir pagal verslo liudijimą pirktas paslaugas / prekes (rakto gamybą) Pažymoje (FR0471 formoje) deklaruojamos nuo pirmo euro.

Išmoka už nekilnojamojo turto pardavimą (žemės sklypą) taip pat deklaruojama nuo pirmo euro, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išmoka išmokėta nuolatiniam Lietuvos gyventojui. Jeigu šios rūšies išmoka būtų išmokėta nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, ji būtų priskiriama (ir atitinkamai deklaruojama) A klasės pajamoms.

Pažymoje nedeklaruojamos tik nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtos sumos (170 000 Eur) už Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto pardavimą, nes šios rūšies pajamos, nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos iš Lietuvos įmonės, pagal GPMĮ 22 str. 2 dalį priskiriamos A klasės pajamoms.


2.2.2. Advokatams ir notarams išmokėtų B klasės pajamų deklaravimo ypatumai


Įmonė išmokėjo advokatui 300 Eur už įmonės keičiamų įstatų parengimą ir notarui 100 Eur už pakeistų įstatų notarinį tvirtinimą. Tiek advokatas, tiek notaras už suteiktas paslaugas (kiekvienas atskirai) išrašė sąskaitą faktūrą ir joje nurodė vykdomos individualios teisinės veiklos pažymos numerį. Tačiau advokatas sąskaitoje faktūroje greta vykdomos individualios veiklos pažymos numerio įrašė ir advokatų kontoros pavadinimą bei kontoros banko sąskaitos numerį (į šią sąskaitą įmonė ir sumokėjo pinigus už advokato paslaugas).

Pažymoje (FR0471 formoje) įmonė turi nurodyti informaciją apie notarui, kaip individualią veiklą pagal pažymą vykdančiam gyventojui, išmokėtą 100 Eur sumą (deklaruojama nurodant 93 kodą). Tuo tarpu 300 Eur dydžio išmoka už advokato teisines paslaugas Pažymoje neturi būti deklaruojama, nes šią išmoką įmonė sumokėjo ne konkrečiam paslaugą suteikusiam advokatui, o advokatų kontorai.


2.2.3. Į depozitinę sąskaitą antstoliui sumokėtos sumos nedeklaruojamos

Įmonė X iš varžytynių pirko areštuotą automobilį. Pinigus ji pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio įmonei X perduotame varžytynių akte nurodytas areštuoto turto savininkas (skolininkas, kurio automobilis parduotas), įmonė X – turto pirkėja, taip pat įrašyta, kad pinigus įmonė X pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą.

Individualią veiklą pagal pažymą vykdančio antstolio pajamomis laikomos tik pajamos, išmokėtos už turto išieškojimo vykdymą, todėl Pažymoje turi būti nurodomos tik antstolio pajamos (vykdymo išlaidos). Kadangi ši įmonė pagal antstolio pateiktą dokumentą neturi galimybės išskirti sumų, priskirtinų antstolio vykdymo išlaidoms (nurodoma tik bendra suma už turto pardavimą ir vykdymo išlaidos), antstoliui pervesta suma Pažymoje nedeklaruojama.


2.2.4. B klasės pajamų deklaravimas, kai paslaugas teikia PVM mokėtojas


Gyventojas, įregistruotas PVM mokėtoju, vykdo individualią veiklą pagal pažymą ir teikia įmonei paslaugas. Gyventojas PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas išrašo iš karto jas atlikęs – 2017-12-10. Įmonė pagal sutartį už atliktas paslaugas sumokėjo 2018 metais (1815 Eur: 1500 Eur už paslaugas + 315 Eur PVM (1500 x 21 proc.)).

Gyventojas yra PVM mokėtojas, todėl, vadovaudamasis GPMĮ 8 str. 5 dalies nuostatomis, jis savo pajamas privalo pripažinti taikydamas kaupimo apskaitos principą, o įmonė 1500 Eur sumą už 2017 m. suteiktas paslaugas (t. y. iš PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos 1815 Eur sumos atėmus mokėtiną į biudžetą 315 Eur PVM) privalo nurodyti 2017 metų Pažymoje (93 pajamų rūšies kodas), nepaisant to, kad faktiškai išmoka išmokėta tik 2018 metais.


2.2.5. Individuali įmonė turi deklaruoti savininkui išmokėtas lėšas, jeigu faktiškai jas išmokėjo


IĮ mokėjo už savininką VSD įmokas „Sodrai“ (VSDĮ nustatyta tvarka) ir tokias įmokas, apskaičiuodama pelno mokestį ir vadovaudamasi PMĮ nuostatomis, priskyrė IĮ leidžiamiems atskaitymams. Tačiau IĮ savininkas kalendoriniais metais neišsiėmė sau lėšų iš IĮ (t. y. neišsiėmė lėšų savo, t. y. gyventojo, asmeniniams poreikiams).

Pažymoje duomenys apie IĮ savininką nedeklaruojami, nes, vadovaujantis GPMĮ 8 straipsnio nuostatomis, gautomis B klasės pajamomis laikomos ir Pažymoje nurodomos tik faktiškai gyventojo gautos pajamos (pinigais arba natūra), t. y. tik IĮ savininko iš IĮ faktiškai išsiimtos lėšos ar turtas. Tuščia Pažyma neteikiama.


2.2.6. Kai įmonė superka miško gėrybes iš gyventojų ir neprivalo deklaruoti išmokėtų išmokų


Įmonė verčiasi miško gėrybių (grybų, uogų, vaistažolių) supirkimo veikla. Ši įmonė gyventojams per kalendorinius metus iš viso išmokėjo 37 000 Eur už iš jų supirktas miško gėrybes, tačiau nė viena vienkartinė išmoka konkrečiam gyventojui neviršijo 100 Eur.

Įmonė neturi teikti Pažymos, nors ir išmokėjo B klasės pajamoms priskiriamas išmokas, nes, atsižvelgiant į išmokų rūšį, kiekvienos vienkartinės išmokos suma neviršijo Taisyklėse nustatyto nedeklaruojamo dydžio, t. y. gyventojams išmokėtos vienkartinės miško gėrybių pardavimo sumos (atskirai vertinant kiekvieno pardavimo sandorio sumą) neviršijo 100 Eur.

Jeigu įmonė pageidautų (savo nuožiūra), Pažymoje galėtų nurodyti B klasės pajamoms priskiriamas išmokas, kurių pagal Taisyklių nuostatas neprivaloma įrašyti.


2.2.7. Kai įmonė perka kitą (neregistruotiną) turtą iš gyventojų ir neprivalo deklaruoti išmokėtų išmokų


Įmonė išmokėjo 25 Eur už gyventojo parduotą asmeninį turtą – pintą krepšį (gyventojas nesiverčia krepšių pynimo veikla, kaip ji apibūdinta GPMĮ 2 str. 7 dalyje). Tais pačiais kalendoriniais metais įmonė iš šio gyventojo už 55 Eur pirko ir kitą jam priklausantį asmeninį neregistruotiną turtą – baldus.

Įmonė neturi teikti Pažymos, nors ir išmokėjo B klasės pajamoms priskiriamas išmokas, nes, atsižvelgiant į išmokų rūšį, kiekvienos vienkartinės išmokos suma neviršijo Taisyklėse nustatyto nedeklaruojamo dydžio, t. y. gyventojui išmokėtos vienkartinės kito (neregistruotino) turto pardavimo pajamos neviršijo 60 Eur (t. y. pajamos, pardavus už 25 Eur ir už 55 Eur neregistruotiną turtą, gautos pagal skirtingus sandorius, todėl nesumuojamos).

Jeigu įmonė pageidautų (savo nuožiūra), Pažymoje galėtų nurodyti B klasės pajamoms priskiriamas išmokas, kurių pagal Taisyklių nuostatas neprivaloma įrašyti.


2.2.8. Pažymos tikslinimas, kai mažoji bendrija savo lėšomis už gyventoją sumokėjo pajamų mokestį, apskaičiuotą nuo B klasės pajamų


2018 m. balandžio mėn. MB sumokėjo pajamų mokestį (įmokos kodas 1321) už MB narį – nuolatinį Lietuvos gyventoją. Pažymą apie sumas, per 2017 metus išmokėtas MB nariui iš MB, bendrija pateikė iki 2018-02-01, t. y. dar iki pajamų mokesčio sumokėjimo už šį gyventoją (narį), todėl 2017 metų Pažymoje buvo deklaruota tik išmokos suma, o duomenys apie pajamų mokesčio sumokėjimą nepateikti.

Gyventojų pajamų mokesčiui apskaičiuoti reikalingus išmokėtų B klasės pajamoms priskiriamų išmokų duomenis mokesčių administratorius iš tokias išmokas išmokėjusių asmenų gauna Pažymoje. Tam, kad gyventojo (MB nario) Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 forma) nurodomas grąžintinas ar mokėtinas pajamų mokestis būtų apskaičiuotas teisingai, reikalingi tikslūs išskaičiuoto ir / ar kito asmens lėšomis už gyventoją sumokėto pajamų mokesčio duomenys. Pasikeitus 2017 metų Pažymoje deklaruotiems duomenims, MB turi patikslinti VMI pateiktus duomenis, iš naujo pateikdama Pažymą ir joje nurodydama ne tik MB nariui 2017 m. išmokėtą išmoką, bet ir už gyventoją (narį) MB lėšomis sumokėtą pajamų mokestį.


2.2.9. Individualios įmonės išmokų, išmokėtų jos savininkui, deklaravimas


IĮ savininko iš IĮ pasiimtos lėšos (ar turtas) asmeniniam naudojimui priskiriamos gyventojo (IĮ savininko) gautoms B klasės pajamoms. IĮ savininkas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, iš IĮ gautas (pasiimtas) 15 060 Eur pajamas priskyrė:

– 4560 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (deklaruojamos nurodant pajamų rūšies kodą 02),

– 10 000 Eur pajamoms iš pelno po apmokestinimo (deklaruojamos nurodant pajamų rūšies kodą 27) ir

– 500 Eur pajamoms ne iš pelno mokesčiu apmokestinto pelno (deklaruojamos nurodant pajamų rūšies kodą 28).

Be to, IĮ savininkas 2017 metais buvo komandiruotėje užsienyje ir už komandiruotės dienas išsimokėjo 900 Eur dydžio dienpinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarime Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka (priskiriami IĮ savininko neapmokestinamosioms pajamoms ir nuo 2017 metų Pažymoje deklaruojami nurodant pajamų rūšies kodą 05).

IĮ Pažymoje turi deklaruoti visas savininkui išmokėtas skirtingų rūšių išmokas, tokias išmokas (pateiktu atveju deklaruojamas pajamų rūšių kodais 02, 27, 28 ir 05) nurodydama atskirose Pažymos eilutėse.


2.2.10. Mažosios bendrijos išmokų, išmokėtų MB nariui, deklaravimas


Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) nuostatas, MB narys negali turėti darbo santykių su MB, kurios narys jis yra, ir nuo 2015-05-28 negali sudaryti su MB civilinių sutarčių dėl paslaugų MB teikimo, išskyrus su MB vadovu sudaromą civilinę (vadovavimo MB paslaugų) sutartį. 2017 m. MB narys, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris yra ir šios MB vadovas, iš MB išsiėmė 12 000 Eur pajamų, kurias priskyrė:

– 2000 Eur – už vadovavimą MB pagal su MB sudarytą civilinę (paslaugų) sutartį (išmokos pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos kitoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamos ir deklaruojamos nurodant 70 pajamų rūšies kodą),

– 5000 Eur – su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (deklaruojamos nurodant 02 pajamų rūšies kodą). Pažymėtina, kad GPMĮ 2 str. 34 dalyje MB nario su darbo santykiais susijusios pajamos apibrėžtos kaip MB nario iš MB gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal VSDĮ nuostatas apskaičiuojamos ir mokamos MB nario VSD įmokos (ši nuostata taikoma ir IĮ savininko iš IĮ gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms),

– 5000 Eur – pajamoms iš paskirstytojo pelno (išmokos pagal GPMĮ 12 straipsnio nuostatas prilyginamos dividendams ir deklaruojamos nurodant 26 pajamų rūšies kodą).

Taip pat MB narys vyko į komandiruotę užsienyje ir gavo 300 Eur dienpiniginių (apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarime Nr. 99 nustatyta tvarka ir pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punkto nuostatas priskiriami pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms; Pažymoje deklaruojami nurodant 05 pajamų rūšies kodą).

Per 2017 metus MB nariui išmokėtas visas B klasės pajamoms priskiriamas skirtingų rūšių išmokas (pateiktu atveju deklaruojamas 02, 26, 70 ir 05 kodais) iki 2018-02-01 MB privalo deklaruoti pateikdama Pažymą VMI.


2.2.11. Išmokėtų B klasės pajamų ir įmonės lėšomis sumokėto pajamų mokesčio nuo šių pajamų deklaravimo ypatumai


Nuolatinis Lietuvos gyventojas įmonei pardavė 3000 Eur vertės automobilį. Neatsižvelgdama į tai, kad pajamų mokestį nuo šių B klasei priskiriamų pajamų privalėtų sumokėti pats gyventojas, įmonė už gyventoją iš savo lėšų sumokėjo 450 Eur (3 000 x 15 proc.) pajamų mokestį ir pervedė į biudžetą.

Pažymos:

14 laukelyje nurodomas 16 pajamų rūšies kodas „Privalomai registruotino kilnojamojo daikto arba daikto, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išmokos nuolatiniam Lietuvos gyventojui“;

15 laukelyje nurodoma 3000 Eur išmokėta išmokų suma už automobilį;

16 laukelyje nurodoma 450 Eur suma – pajamų mokestis, sumokėtas įmonės lėšomis už gyventoją.

 

2018 m. balandžio mėn. gyventojui grąžinus įmonės lėšomis už jį sumokėtą pajamų mokestį, įmonė 2018 m. balandžio mėn. patikslina Pažymą ir joje nurodo:

11–16 laukeliai užpildomi identiškai kaip pirminėje Pažymoje, o

25 laukelyje įrašoma gyventojo grąžinta (už jį įmonės lėšomis sumokėta) pajamų mokesčio suma – 450 Eur;

26 ir 30 laukeliai nepildomi.


2.2.12. Prekių pirkimo iš gyventojo, vykdančio individualią veiklą pagal verslo liudijimą, deklaravimo ypatumai


1 praktinė situacija

Įmonė 2017 metais pirko gėlių iš gyventojo, vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą, ir sumokėjo jam 65 Eur. Įmonės ir gyventojo vykdomos veiklos kodai nesutampa: įmonės faktiškai vykdomos veiklos kodas (nurodytas FR0791) ‒ 47.61 Knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, o gyventojo verslo liudijime nurodytas veiklos kodas ‒ 47.89 Kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse.

12 laukelyje nurodomas gyventojui išduoto verslo liudijimo numeris (pirmieji aštuoni simboliai);

14 laukelyje nurodomas 92 pajamų rūšies kodas „Individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdančiam gyventojui išmokėtos išmokos“;

15 laukelyje nurodoma 65,00 Eur išmokėta išmokų suma už pirktas prekes (gėles).

2 praktinė situacija

Įmonė 2017 metais pirko naudotas padangas iš gyventojo, vykdančio veiklą pagal verslo liudijimą ir išmokėjo jam 120 Eur. Įmonės ir gyventojo vykdomos veiklos kodai sutampa: įmonės faktiškai vykdomos veiklos kodas (nurodytas FR0791) ir gyventojo verslo liudijime nurodytas veiklos kodas ‒ 45.32 Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba.

12 laukelyje nurodomas gyventojui išduoto verslo liudijimo numeris (pirmieji aštuoni skaičiai);

14 laukelyje nurodomas 93 pajamų rūšies kodas „Kitą individualią veiklą vykdančiam gyventojui išmokėtos išmokos, išskyrus žymimas 35, 92 ir 96 kodais“;

15 laukelyje nurodoma 120,00 Eur išmokėta išmokų suma už pirktas prekes.

 
2.2.13. Turto pirkimas iš užsienio fizinių asmenų

 
Lietuvos įmonė Olandijoje pirko automobilį iš nuolatinio Olandijos gyventojo už 4 000 Eur. Pagal GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatas, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu Lietuvoje laikomos tokios išmokos už parduotą automobilį (ar kitą kilnojamąjį registruotiną daiktą), kuris yra įregistruotas ar privalo būti įregistruotas Lietuvoje. Kadangi pateiktu atveju automobilis buvo įregistruotas Olandijoje (ne Lietuvoje), tokia išmoka nelaikoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektu Lietuvoje.

Nepaisant to, kad Lietuvos įmonės Olandijos rezidentui už parduotą Olandijoje įregistruotą automobilį išmokėta suma nelaikoma pajamų mokesčio objektu Lietuvoje (tačiau ji laikoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautomis pajamomis pagal GPMĮ 2 str. 14 dalies nuostatas ir tokios pajamos nepatenka į Taisyklių 4 punkte nustatytą nedeklaruojamų (iki tam tikro dydžio) B klasės išmokų sąrašą), įmonė Pažymos papildomo lapo FR0471PU formoje privalo deklaruoti nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtą 4000 Eur sumą. Vadinasi, įmonė turi užtikrinti, kad Pažymos užpildymui reikalingi duomenys, t. y. išmoką gavusį Olandijos gyventoją identifikuojantys duomenys (nenuolatinio Lietuvos gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento serija ir numeris, gimimo data ir kt.), būtų nurodyti pirkimo dokumentuose.

2.2.14. Paslaugų pirkimas iš užsienio fizinių asmenų

Lietuvos įmonė įsigijo vertimo paslaugas iš Latvijos piliečio, kuris teikia paslaugas pagal individualios veiklos pažymą. Latvijos gyventojas paslaugas teikia Latvijos teritorijoje. Išrašytoje sąskaitoje nurodytas Latvijos suteiktas asmens kodas ir Latvijoje išduotos individualios veiklos pažymos numeris. 2017 metais sumokėta 1 000 Eur.

Lietuvos įmonė privalo deklaruoti išmokėtą išmoką Latvijos gyventojui Pažymos (FR0471) FR0471PU priede „Duomenys apie nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas išmokas“, nurodydama 93 išmokos kodą.

12 laukelyje turi būti įrašomi Latvijos piliečio tapatybę patvirtinančio dokumento serija ir numeris, nes Latvijos gyventojas neturi Lietuvoje jam suteikto mokesčio mokėtojo kodo, PVM mokėtojo kodo, verslo liudijimo arba individualios veiklos pažymos.

21 laukelyje turi būti nurodomas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui tos užsienio valstybės, kurios rezidentu jis yra, suteiktas mokesčių mokėtojo kodas. Jeigu gyventojas tokio kodo neturi arba negali jo nurodyti, šis laukelis gali būti nepildomas.

23 laukelyje turi būti nurodomas nenuolatinio Lietuvos gyventojo gyvenamosios vietos adresas užsienio valstybėje.

31 laukelyje turi būti įrašoma nenuolatinio Lietuvos gyventojo gimimo data (skaitmenimis įrašomi metai, mėnuo ir diena).

3.1. METINĖ PELNO MOKESČIO DEKLARACIJA, (PLN204 FORMA)

3.1.1. Mokesčio bazės apskaičiavimas

3.1.2. Turto vertės padidėjimo pajamų, kai turtas perduotas pagal nuomos sandorį pagal PMĮ 38 str., apskaičiavimas

3.1.3. Pajamų (pelno) padidinimo (sąnaudų sumažinimo) pagal PMĮ 40 str. 2 d. apskaičiavimas

3.1.4. Nuostolių sumos, perduotos įsigyjančiam vienetui pagal PMĮ 43 str. 3 d., apskaičiavimas

3.1.5. Į pelno mokesčio bazę neįtraukiamų pajamų apskaičiavimas

.1.6. Pajamų, uždirbtų per nuolatines buveines, apskaičiavimas

3.1.7. Iš Lietuvos vieneto gautų apmokestinamųjų dividendų deklaravimas

3.1.8. Iš Lietuvos vieneto gautų neapmokestinamųjų dividendų deklaravimas

3.1.9. Iš užsienio vienetų gautų dividendų deklaravimas

3.1.10. MTEP darbų sąnaudų deklaravimas

3.1.11. Filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų deklaravimas

3.1.12. Beviltiškų skolų, laikomų leidžiamais atskaitymais, deklaravimas

3.1.13. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo snaudų deklaravimas

3.1.14. Suteiktos paramos deklaravimas

3.1.15. Atskaitomos veiklos nuostolių sumos deklaravimas

3.1.16. Atskaitomos iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno nuostolių sumos deklaravimas

3.1.17. Atskaitomos iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno veiklos nuostolių sumos deklaravimas

3.1.18. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl investicijų

3.1.19. Pelno mokesčio sumažinimas dėl riboto darbingumo asmenų

3.1.20. Pelno mokesčio sumažinimas dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų

3.1.21. Užskaitomas nuo gautų dividendų išskaitytas pelno mokesti

3.1.22. PLN204S užpildymas

3.1.23. PLN204S užpildymas

3.1.24. PLN204F užpildymas

3.1.25. PLN204G užpildymas

3.1.26. PLN204C užpildymas

3.1.27. PLN204E užpildymas

3.1.28. PLN204K užpildymas

3.1.1. Mokesčio bazės apskaičiavimas

1 praktinė situacija

2017 m. vasario mėn. įmonė už 160 000 Eur pardavė veikloje naudotą pastatą, kurį įsigijo 2012 m. sausio mėn. už 140 000 Eur. Nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2017 m. vasario mėn. įmonė apskaičiavo 19 000 Eur nusidėvėjimo sumą. Pastato likutinė vertė yra 121 000 Eur, todėl turto vertės padidėjimo pajamos yra 160 000 Eur - 121 000 Eur = 39 000 Eur. Šios pajamos įtraukiamos į 18 laukelį.

2 praktinė situacija

2017 m. balandžio 18 d. UAB „A“ pardavė 2015 m. kovo 15 d. įsigytą 100 proc. UAB „B“ akcijų paketą. Akcijų įsigijimo kaina – 100 000 Eur, akcijos parduotos už 150 000 Eur. UAB „A“ turėjo daugiau kaip 25 proc. UAB „B“ akcijų ilgiau kaip dvejus metus be pertraukų, todėl turto vertės padidėjimo pajamos, gautos už parduotas akcijas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms PMĮ 12 str. nustatyta tvarka. Šios pajamos (akcijų vertės padidėjimo pajamos: 150 000 Eur - 100 000 Eur = 50 000 Eur) taip pat turi būti įtraukiamos į 18 laukelį.

3.1.2. Turto vertės padidėjimo pajamų, kai turtas perduotas pagal nuomos sandorį pagal PMĮ 38 str., apskaičiavimas

1 praktinė situacija

2017 m. liepos mėn. UAB „A“ įmonei UAB „B“ pagal sudarytą 3 metų nuomos sutartį perdavė pastatą, įsigytą 2013 metais. Pastato likutinė vertė – 100 000 Eur, tikroji rinkos kaina sutarties sudarymo metu – 120 000 Eur. Nuomos sutartyje numatyta, kad UAB „B“ įmonei UAB „A“ už visą nuomos laikotarpį privalės sumokėti 130 000 Eur nuomos mokesčio, pirmus metus sumokėdama 110 000 Eur, o kitus du – po 10 000 Eur.

Mokesčio administratorius, įvertinęs visas sutarties sudarymo aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pastato nuomos sutartis atitinka PMĮ 38 str. 1 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, t. y. sutartyje numatyta, kad UAB „B“ per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį privalo sumokėti UAB „A“ didesnę išnuomoto pastato tikrosios rinkos kainos dalį (110 000 Eur), apskaičiuodamas UAB „A“ 2017 metų pelno mokestį, pajamomis gali pripažinti skirtumą tarp to pastato mokestinės likutinės vertės (100 000 Eur) ir to turto tikrosios rinkos kainos (120 000 Eur) – 20 000 Eur. Ši suma deklaruojama deklaracijos III dalies 22 laukelyje, kartu šią sumą įtraukiant ir į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje.

2 praktinė situacija

2017 m. kovo mėn. UAB „A“ fiziniam asmeniui 50 metams išnuomojo ir perdavė naudotis įmonei priklausantį pastatą. Patalpų savininkas, apskaičiuodamas 2017 metų apmokestinamąjį pelną, turi įvertinti nuomos sutarties sąlygas, atitinkančias PMĮ 38 str. 1 d. 1 punkte nurodytą kriterijų, t. y. nuomos terminas yra ilgesnis kaip 30 metų. Tikrindamas įmonę, mokesčių administratorius gali kelti klausimą, ar nuomos sandoris nėra traktuotinas kaip pastato pardavimas, ir, įvertinęs visas sutarties sudarymo aplinkybes, gali nuspręsti, kad įmonė deklaracijos III dalies 22 laukelyje turi nurodyti perduoto pastato tikrosios rinkos kainos ir jo mokestinės likutinės vertės skirtumą. 22 laukelyje įrašyta suma taip pat įtraukiama ir į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje.

3.1.3. Pajamų (pelno) padidinimo (sąnaudų sumažinimo) pagal PMĮ 40 str. 2 d. apskaičiavimas

Praktinė situacija

2017 metais UAB „A“, valdanti 20 proc. UAB „B“ akcijų, dešimčiai mėnesių suteikė UAB „B“ paskolą, nenustatydama palūkanų. Pagal PMĮ 2 straipsnio nuostatas, vienetas ir jo dalyviai laikomi susijusiais asmenimis, todėl UAB „A“ ir UAB „B“ taip pat laikomos asocijuotomis įmonėmis. Pagal PMĮ 40 str. 2 dalį, UAB „A“ turi apskaičiuoti ir deklaracijos 23 laukelyje nurodyti negautų (ir apskaitoje neužfiksuotų) menamų palūkanų sumą, atsižvelgdama į trumpalaikių paskolų rinkos palūkanų normą. 23 laukelio suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje.

3.1.4. Nuostolių sumos, perduotos įsigyjančiam vienetui pagal PMĮ 43 str. 3 d., apskaičiavimas

Praktinė situacija

UAB „A“ veikla – krovinių pervežimo paslaugų teikimas ir sandėlių nuoma. UAB „A“ (perleidžiantysis vienetas) sandėlių nuomos veiklą PMĮ 41 str. 2 d. 5 punkte nustatytomis sąlygomis 2017 m. liepos 30 d. perleido UAB „B“ (įsigyjančiajam vienetui). Įmonės susitarė, kad kartu su krovinių pervežimo paslaugų teikimo veikla perduodami su šia veikla susiję mokestiniai nuostoliai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. (t. y. nuo mokestinio laikotarpio, kurį perleista veikla, pradžios iki perleidimo pabaigos) apskaičiuoti sandėlių nuomos veiklos mokestiniai nuostoliai sudarė 15 000 Eur.

UAB „A“, apskaičiuodama 2017 metų pelno mokestį, į mokesčio bazę neturi įtraukti perduotų 15 000 Eur sandėlių nuomos veiklos mokestinių nuostolių, todėl 15 000 Eur sumą UAB „A“ turi įrašyti deklaracijos III dalies 24 laukelyje ir taip padidinti 2017 metų apmokestinamąjį pelną. 24 laukelio suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų padidinimo sumą deklaracijos III dalies 21 laukelyje. Šią sumą reikia įtraukti ir į 65 laukelį.

3.1.5. Į pelno mokesčio bazę neįtraukiamų pajamų apskaičiavimas

Praktinė situacija

UAB „A“ finansinėje apskaitoje 2016 m. gruodžio 31 d. pripažino 100 000 Eur iš UAB „B“ gautinų dividendų. Juos UAB „A“ iš UAB „B“ gavo 2017 m. vasario mėnesį. Šiuo atveju taikoma PMĮ 33 straipsnyje įtvirtinta dividendų neapmokestinimo išimtis. Pildydama 2016 metų deklaraciją PLN204, UAB „A“ deklaracijos 27 laukelyje turi nurodyti 100 000 Eur gautinų dividendų sumą. Išmokami neapmokestinami dividendai (tiek Lietuvos, tiek užsienio vienetams) deklaruojami deklaracijos priede PLN204E, o išmokami apmokestinami dividendai (tiek Lietuvos, tiek užsienio vienetams) deklaruojami dividendų pelno mokesčio deklaracijoje FR0640.

3.1.6. Pajamų, uždirbtų per nuolatines buveines, apskaičiavimas

Praktinė situacija

2017 m. Lietuvos UAB „A“ vykdė veiklą per nuolatinę buveinę Latvijos Respublikoje. Visos Lietuvos vieneto pajamos, įtrauktos į pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarė 230 000 Eur, iš jų 30 000 Eur – gautos pajamos per nuolatinę buveinę Latvijos Respublikoje. Kadangi per nuolatinę buveinę Latvijoje (EEE valstybė, sudaryta DAIS) gautos pajamos pagal PMĮ nuostatas neturi būti įtrauktos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę, šios pajamos eliminuojamos. 30 000 Eur pajamų suma deklaruojama deklaracijos III dalies 28 laukelyje. Deklaracijos III dalies 27 laukelyje ši suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų sumažinimo sumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šios pajamos neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

3.1.7. Iš Lietuvos vieneto gautų apmokestinamųjų dividendų deklaravimas

Praktinė situacija

UAB „A“ valdo 9 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB „B“ – akcijų. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno skirstymo UAB „A“ tenka 10 000 Eur dividendų. 2017 m. balandžio mėn. išmokėdama dividendus, UAB „B“ išskaičiavo 1 500 Eur pelno mokestį (10 000 Eur × 15 %). Taigi UAB „A“ 2017 m. iš UAB „B“ gavo 8 500 Eur dividendų. Kadangi įmonė netenkina „dalyvavimo išimties taisyklės“, t. y. turi mažiau kaip 10 proc. UAB „B“ akcijų, todėl pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas iš Lietuvos įmonės gauti dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu, o gauta dividendų suma (ta pati suma, kuri buvo įtraukta į pajamas finansinėje apskaitoje) nurodoma UAB „A“ pildomos deklaracijos III dalies 29 laukelyje bei įtraukiama į bendrą pajamų sumažinimo sumą deklaracijos III dalies 27 laukelyje.

3.1.8. Iš Lietuvos vieneto gautų neapmokestinamųjų dividendų deklaravimas

Praktinė situacija

2015 m. sausio mėn. UAB „A“ įsigijo 15 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB „B“ – akcijų. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl 2016 m. pelno skirstymo UAB „A“ tenka 20 000 Eur dividendų. Kadangi UAB „A“ ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10 procentų UAB „B“ balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), 2017 m. išmokami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio vieneto pajamas. Iš Lietuvos įmonės gauti neapmokestinami dividendai nurodomi UAB „A“ pildomos deklaracijos III dalies 30 laukelyje. Gauta neapmokestinamų dividendų suma taip pat įtraukiama į bendrą pajamų sumažinimo sumą deklaracijos III dalies 27 laukelyje.

3.1.9. Iš užsienio vienetų gautų dividendų deklaravimas

Praktinė situacija

UAB „A“ valdo 5 proc. Latvijoje įregistruotos įmonės „B“ akcijų. Skirstydama 2016 metų pelną, užsienio įmonė „B“ Lietuvos įmonei UAB „B“ priskaičiavo 20 000 Eur dividendų sumą, tačiau pagal užsienio šalies teisės aktus išmokami dividendai apmokestinami taikant 20 proc. tarifą, todėl Lietuvos įmonei išmokėta dividendų suma yra 16 000 Eur. Pagal PMĮ 35 str. nuostatas, Lietuvos įmonė, gavusi dividendus iš užsienio vieneto, jeigu netenkinamos numatytos neapmokestinimo sąlygos, turi apskaičiuoti 15 proc. pelno mokestį nuo gautų dividendų ir privalo jį sumokėti į biudžetą. Gauti apmokestinami dividendai parodomi deklaracijos III dalies 31 laukelyje bei įtraukiami į bendrą pajamų sumažinimo sumą deklaracijos III dalies 27 laukelyje.

Dividendų pelno mokestis apskaičiuojamas ir deklaruojamas (bei atskaitomas užsienyje sumokėtas mokestis) dividendų pelno mokesčio deklaracijoje FR0640.

3.1.10. MTEP darbų sąnaudų deklaravimas

Praktinė situacija

UAB „A“ nuomojamoje laboratorijoje kuria naujus medicinoje naudojamus produktus. Laboratorija pritaikyta MTEP darbams atlikti. Įmonė tai yra aprašiusi MTEP darbų dokumentuose. UAB „A“ deklaracijos priede PLN204S kaip neleidžiamus atskaitymus (kodas „26“) turi nurodyti apskaičiuotą MTEP darbams atlikti nusamdytų (laboratorijoje dirbančių) darbuotojų darbo užmokestį kartu su valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, šių darbuotojų komandiruočių išlaidas (susijusias su MTEP darbais), eksperimentiniams tyrimams panaudotų medžiagų, laboratorijos nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidas. Šių sąnaudų trigubo dydžio suma nurodoma deklaracijos III dalies 33 laukelyje bei įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje.

3.1.11. Filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų deklaravimas

Praktinė situacija

Investuotojas 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 100 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 172 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 75 000 Eur (100 000 Eur × 75 proc.), o likusioji 25 proc. dalis, t. y. 25 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Kadangi finansinėje apskaitoje sąnaudomis pripažinta visa filmo gamintojui suteiktų lėšų suma, deklaracijos priede PLN204S visa filmo gamintojui suteikta lėšų suma deklaruojama kaip neleidžiami atskaitymai (kodas „28“).

Deklaracijos III dalies 34 laukelyje deklaruojama suma, kurią galima atskaityti iš pajamų, t. y. 75 000 Eur suma. Ši suma taip pat įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje. Pelno mokesčio sumažinimo dėl filmo ar jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma pagal PMĮ 462 straipsnį nurodoma deklaracijos III dalies 58 laukelyje.

3.1.12. Beviltiškų skolų, laikomų leidžiamais atskaitymais, deklaravimas

Praktinė situacija

UAB „A“ 2016 metais, nebesitikėdama atgauti 15 000 Eur skolos iš pirkėjo, ją nurašė kaip abejotiną, ir, neturėdama reikalaujamų dokumentų dėl skolos pripažinimo beviltiška, 2016 m. mokestiniu laikotarpiu ją priskyrė neleidžiamiems atskaitymams. 2017 m. įmonė surinko reikalingus dokumentus dėl skolos beviltiškumo ir skolos sumą pripažino sąnaudomis, mažinančiomis pelną PMĮ apskaičiavimo tikslais. Tokios beviltiškų skolų sumos įrašomos deklaracijos III dalies 35 laukelyje. Ši suma taip pat įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje.

3.1.13. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo snaudų deklaravimas

Praktinė situacija

2017 m. liepos 15 d. įmonė už 500 000 Eur įsigijo naujos statybos pastatą, kurį priskyrė ilgalaikio turto grupei „Veiklai naudojami nauji pastatai ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jeigu pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 sausio 1 d.“, kuriai finansinėje apskaitoje taiko 15 metų nusidėvėjimo normatyvą, ir tą patį mėnesį pradėjo naudoti veikloje. Pelno mokesčio tikslais įmonė nusprendė turtą nudėvėti per PMĮ 1 priedėlyje šiai turto grupei nustatytą minimalų nusidėvėjimo laikotarpį – 8 metus. Įmonė visam turtui taiko tiesinį nusidėvėjimo metodą, nusidėvėjimas apskaičiuojamas kito mėnesio būdu. Nustatyta įsigyto pastato likvidacinė vertė – 500 Eur. 2017 m. įmonė finansinėje apskaitoje apskaičiavo 13 875 Eur nusidėvėjimo sumą, o nusidėvėjimo suma apskaičiuota taikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytą 8 metų nusidėvėjimo normatyvą – 26 016 Eur. Finansinėje apskaitoje apskaičiuoto nusidėvėjimo sumos ir PMĮ tikslais apskaičiuoto nusidėvėjimo sumos skirtumas – 12 141 Eur – laikomas sąnaudomis, mažinančiomis pelną (didinančiomis nuostolius), ir parodomas deklaracijos III dalies 36 laukelyje. Ši nusidėvėjimo suma taip pat įtraukiama į bendrą sąnaudų (mažinančių pelną, didinančių nuostolį) sumą deklaracijos III dalies 32 laukelyje.

3.1.14. Suteiktos paramos deklaravimas

1 praktinė situacija

2017 metais įmonė apskaičiavo 20 000 Eur mokestinių nuostolių. Tačiau 2017 metais įmonė asociacijai, turinčiai paramos gavėjo statusą, buvo suteikusi 15 000 Eur paramą grynaisiais pinigais. Suteiktos paramos suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204S S1–S2 laukeliuose, pasirinkus 12 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

Deklaracijos III dalies 42 laukelis nepildomas, nes įmonė 2017 m. mokestiniu laikotarpiu apskaičiavo mokestinį nuostolį.

2 praktinė situacija

2017 metais UAB dirbo pelningai. Iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, deklaracijos III dalies 40 laukelyje apskaičiuojama pelno iki atskaitymų paramai, neįskaitant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, suma – 40 000 Eur. Per 2017 metus UAB vienam paramos gavėjui, turinčiam paramos gavėjo statusą, suteikė 10 000 Eur paramą grynaisiais pinigais. Suteiktos 10 000 Eur paramos suma, kaip neleidžiami atskaitymai, turi būti nurodoma deklaracijos priedo PLN204S S1–S2 laukeliuose, pasirenkant 12 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

Pagal PMĮ 28 str. 2 dalies nuostatas, suteiktos paramos grynaisiais pinigais vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį suma, viršijanti 250 MGL (9 500 Eur), negali būti atskaitoma iš pajamų, lengvata netaikoma. Šiuo atveju minėta suma viršijama 500 Eur (10 000 Eur - 9 500 Eur). Maksimali dviguba paramos suma, kurią galėtų atskaityti UAB, yra 19 000 Eur (9 500 Eur × 2), tačiau 40 proc. įmonės apmokestinamojo pelno sudaro 16 000 Eur (40 000 Eur × 40 proc.), todėl UAB gali atskaityti iš pajamų ir į deklaracijos III dalies 42 laukelį įrašyti tik 16 000 Eur sumą.

 
3.1.15. Atskaitomos veiklos nuostolių sumos deklaravimas

 Praktinė situacijaĮmonė 2014–2015 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 50 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo. 2017 metais įmonė gali atkelti ir atskaityti praeitų mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius), – 28 000 Eur (40 000 Eur × 70 proc.). Likusius 22 000 Eur (50 000 Eur - 28 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius. 2017 m. atskaitoma veiklos nuostolių suma įrašoma į deklaracijos III dalies 45 laukelį.

3.1.16. Atskaitomos iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno nuostolių sumos deklaravimas

Praktinė situacija

2016 m. UAB „A“ atliko tokius VP perleidimo sandorius:
– už 10 000 Eur įsigijo 8 proc. UAB „B“ akcijų;
– už 25 000 Eur įsigijo 5 proc. UAB „C“ akcijų;
– pardavusi turėtus 6 proc. UAB „D“ akcijų, patyrė 15 000 Eur VP perleidimo nuostolį.
2017 m. UAB „A“ pardavė turėtas UAB „B“ ir UAB „C“ akcijas:
– pardavusi UAB „B“ akcijas, patyrė 5 000 Eur VP perleidimo nuostolį;
– pardavusi UAB „C“ akcijas, gavo 10 000 Eur VP perleidimo pelną.
UAB „A“ apskaičiavo 2017 m. VP perleidimo pelną – 5 000 Eur (10 000 Eur - 5 000 Eur), iš kurio gali atskaityti iš 2016 m. atkeliamus VP perleidimo nuostolius. Likusi neatkeltų VP perleidimo nuostolių dalis – 10 000 Eur (15 000 Eur - 5 000 Eur) – gali būti panaudota kitais 5 mokestiniais laikotarpiais, mažinant tų mokestinių laikotarpių VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelną.

3.1.17. Atskaitomos iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno veiklos nuostolių sumos deklaravimas

Praktinė situacija

Įmonė 2013–2015 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 100 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. Taip pat 2017 m. įmonė pardavė turėtus 8 proc. UAB akcijų ir gavo 30 000 Eur VP perleidimo pelną. 2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo. 2017 metais įmonė gali atkelti ir atskaityti praėjusių mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius:
– iš veiklos pelno (40 000 Eur) įmonė gali atskaityti 28 000 Eur (40 000 × 70 proc.) praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos III dalies 45 laukelyje;
– iš VP perleidimo pelno (30 000 Eur) įmonė gali atskaityti 21 000 Eur (30 000 × 70 proc.) ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos III dalies 47 laukelyje;
– likusių 51 000 Eur (100 000 Eur - 28 000 Eur - 21 000 Eur) mokestinių veiklos nuostolių sumą įmonė galės atskaitytų iš pajamų kitais mokestiniais laikotarpiais.


3.1.18. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl investicijų

Praktinė situacija

2017 m. įmonė, siekdama padidinti krovinių transportavimo paslaugų teikimo pajėgumus, įsigijo naujus (pagamintus 2016 m.) ir nenaudotus krovininius automobilius, kurių bendra įsigijimo kaina – 200 000 Eur. 2017 m. įmonės apmokestinamasis pelnas – 120 000 Eur. Pagal PMĮ 461 str. nuostatas, įmonė gali susimažinti savo apmokestinamąjį pelną iki 50 proc. per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas faktiškai patirtų išlaidų reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu, todėl, apskaičiuodama 2017 m. pelno mokestį, įmonė gali iš apmokestinamojo pelno atimti dalį krovininių automobilių įsigijimo išlaidų iki 50 proc. apmokestinamojo pelno: 120 000 Eur × 50 proc. = 60 000 Eur (įrašyti 49 laukelyje).

 Atskaičius investicinio projekto lėšas, gautas apmokestinamasis pelnas yra 60 000 Eur (120 000 Eur - 60 000 Eur). Likusi nepanaudota investicinio projekto išlaidų dalis – 140 000 Eur (200 000 Eur - 60 000 Eur) – gali būti naudojama, mažinant apmokestinamąjį pelną kitus ateinančius keturis, vienas po kito einančius, mokestinius laikotarpius.

3.1.19. Pelno mokesčio sumažinimas dėl riboto darbingumo asmenų

1 praktinė situacija

2017 metais gamybos įmonėje vidutinis sąrašuose esančių asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, skaičius buvo 45, o vidutinis sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičius – 100. 2017 metų pajamos, gautos pardavus įmonės pagamintą produkciją, sudaro 70 proc. visų 2017 metais gautų pajamų. Pelno mokestis, apskaičiuotas deklaracijos III dalies 55 laukelyje, – 20 000 Eur. Kadangi įmonėje dirbančių riboto darbingumo asmenų dalis sudaro 45 proc. (45 : 100 × 100 %), įmonė gali mažinti 2017 metų pelno mokestį 75 proc. ir deklaracijos III dalies 56 laukelyje turinurodyti 15 000 Eur (20 000 Eur × 75 proc.) pelno mokesčio sumažinimo sumą, o III dalies 57 laukelyje riboto darbingumo asmenų dalį (proc.) tarp visų dirbančiųjų – 45 proc.

3.1.20. Pelno mokesčio sumažinimas dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų

1 praktinė situacija

Investuotojas 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 60 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 172 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Sakykime, kad ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 45 000 Eur (60 000 Eur × 75 proc.), o likusi 25 proc. dalis, t. y. 15 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Visa filmo gamintojui suteikta lėšų suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204S S1–S2 laukeliuose, pasirinkus 28 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą, kaip neleidžiami atskaitymai.

Deklaracijos III dalies 34 laukelyje deklaruojama suma, kurią galima atskaityti iš pajamų, t. y. 45 000 Eur.

Pagal PMĮ nuostatas apskaičiuotas 2017 m. pelno mokestis yra 5000 Eur. Remiantis 462 str. nuostatomis, įmonė gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį filmo gamybai skirtų lėšų suma, tačiau ne daugiau kaip 75 procentais, t. y. 3 750 Eur (įrašant į 58 laukelį). Mokėtina pelno mokesčio suma, atėmus filmo gamybai skirtų lėšų dalį, yra 1250 Eur (5000 - (5000 × 75 proc.).

Likusia nepanaudota pelno mokesčiui mažinti filmo gamybai skirtų lėšų suma – 58 750 Eur (60 000 Eur - (5000 × 75 proc.)) – gali būti mažinamas už du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius mokėtinas pelno mokestis, tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti mažinama daugiau kaip 75 procentais.

3.1.21. Užskaitomas nuo gautų dividendų išskaitytas pelno mokestis

1 praktinė situacija

UAB „A“ valdo 5 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB „B“ – akcijų. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno skirstymo UAB „A“ tenka 10 000 Eur dividendų. 2017 m. balandžio mėn. išmokėdama dividendus, UAB „B“ išskaičiavo 1 500 Eur pelno mokestį (10 000 Eur × 15 %). Taigi UAB „A“ 2017 m. iš UAB „B“ gavo 8 500 Eur dividendų. Įmonė netenkina „dalyvavimo išimties taisyklės“, t. y. turi mažiau kaip 10 proc. UAB „B“ akcijų, todėl pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas iš Lietuvos įmonės gauti dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu. Apskaitoje pajamomis pripažinta gautų apmokestinamų dividendų suma nurodoma UAB „A“ pildomos deklaracijos III dalies 29 laukelyje. Išskaičiuotą pelno mokestį (1500 Eur) dividendų gavėja, UAB „A“, gali atskaityti iš mokėtino pelno mokesčio, išskaičiuotą mokestį nurodydama 63 laukelyje.

3.1.22. PLN204S užpildymas

1 praktinė situacija

Įmonė 2017 metais uždirbo 120 000 Eur pajamų per nuolatinę buveinę Vokietijoje ir šioms pajamoms uždirbti patyrė 65 000 Eur sąnaudų. Kadangi nuolatinių buveinių pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, tai sąnaudos, tenkančios jų vykdomos veiklos pajamoms (PMĮ 31 str. 1 d. 19 punktas), nurodomos PLN204S priede įrašant 27 kodą.

2 praktinė situacija

Įmonė (pardavėja), pristatydama prekes kitai įmonei (pirkėjai), sugadino sandėlio duris. Įmonė (pardavėja) kompensavo 200 Eur padarytą žalą. Išmokėta žalos atlyginimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 19 kodą.

3 praktinė situacija

UAB „A“ (patronuojanti įmonė), valdanti 100 proc. UAB „B“ (dukterinė įmonė) akcijų, 2017 m. vasario mėn. įmonei „B“ pagal sutarties sąlygas sumokėjo 200 Eur delspinigių už laiku nesuteiktą paslaugą. Sumokėti delspinigiai priskiriami neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomi PLN204S priede įrašant 02 kodą.

4 praktinė situacija

Įmonės apskaitos politikoje nustatyta, kad pastatai apskaitomi perkainota verte. 2017 metais įmonė finansinėje apskaitoje apskaičiavo 30 000 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, iš jų 10 000 Eur – nuo įsigijimo savikainos, 20 000 Eur – nuo perkainotos vertės. Apskaičiuojant pelno mokestį, nuo perkainotos turto vertės apskaičiuota nusidėvėjimo suma, t. y. 20 000 Eur, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 03 kodą.

5 praktinė situacija

Vieneto darbuotojas siunčiamas į komandiruotę į Latviją. Kartu su darbuotoju vyksta vieneto valdybos narys ir akcininkas, kurie nėra vieneto darbuotojai. Asmenims apmokamos kelionės ir nakvynės išlaidos. Vieneto patirtos išlaidos, susijusios su darbuotojo komandiruote, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, o vieneto patirtos išlaidos, susijusios su valdybos nario ir akcininko išvykimu, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomos PLN204S priede įrašant 04 kodą.

6 praktinė situacija

2017 m. rugsėjo mėn. UAB „A“, prekiaujanti kanceliarinėmis prekėmis, siekdama pritraukti daugiau pirkėjų ir uždirbti daugiau pajamų, suorganizavo reklaminę akciją: pirkėjams, įsigyjantiems prekių už didesnę nei 30 Eur sumą, dovanojami įmonės simbolika ženklinti raktų pakabukai. Įmonė įsigijo 500 įmonės simbolika ženklintų raktų pakabukų. Vieno raktų pakabuko įsigijimo kaina – 3 Eur. Įmonė „B“, kuri yra vienintelė UAB „A“ akcininkė, suorganizavo šių įmonių vadovų pasitarimą, kuriame aptarti įmonių veiklos rezultatai ir ateities planai. Šiame pasitarime įmonės „B“ vadovams padovanota 15 raktų pakabukų. Kiti raktų pakabukai reklaminės akcijos metu padovanoti prekių pirkėjams. UAB „A“ savo kontroliuojančios įmonės atstovams bei akcijos metu išdalytų reklaminių gaminių išlaidas priskyrė reklamos sąnaudoms. Kadangi dalis reklamai skirtų raktų pakabukų buvo padovanoti įmonei „B“ (kontroliuojamajam asmeniui), raktų pakabukų, atiduotų kontroliuojamajam asmeniui, įsigijimo kaina, t. y. 45 Eur (3 Eur × 15), priskiriama neleidžiamiems atskaitymamsir nurodoma PLN204S priede įrašant 05 kodą.

7 praktinė situacija

Įmonė švenčių proga verslo partneriams įteikia dovanų rinkinius, kuriuos sudaro saldainių dėžutė, arbata ir kalendorius. Dovanos supakuotos į popierių ir papuoštos įmonės prekės ženklu. Dovanų rinkinys reprezentuoja įmonę, todėl saldainių, arbatos ir kalendorių įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms. 75 proc. reprezentacinių sąnaudų dalis priskiriama leidžiamiems, o likusioji 25 proc. dalis – neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 06 kodą.

8 praktinė situacija

2017 m. įmonė, prekiaujanti maisto produktais, dėl prekių gedimo (dėl netinkamo laikymo) patyrė 2 000 Eur nuostolių – finansinėje apskaitoje į sąnaudas nurašė sugedusių maisto produktų įsigijimo kainą. Dėl prekių gedimo (netinkamo laikymo) nurašytų prekių patirti nuostoliai, apskaičiuojant pelno mokestį, priskiriami neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomi PLN204S priede įrašant 18 kodą.

9 praktinė situacija

Įmonė 2017 m. teikia prekių vežimo paslaugas. Pasitaiko atvejų, kai įmonė degalų įsigyja užsienyje. Apskaičiuota degalų įsigijimo PVM suma viršija minimalias grąžinimo sumas, tačiau įmonė nutaria neteikti prašymų susigrąžinti PVM iš užsienio valstybių. Kadangi PVM sumos negrąžinamos ne pagal PVM įstatymo nuostatas, o įmonės sprendimu, nesusigrąžintos PVM sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymamsir nurodomos PLN204S priede įrašant 08 kodą.

10 praktinė situacija

2017 metais UAB, nebesitikėdama atgauti iš pirkėjo 5 000 Eur skolą, ją nurašė, tačiau įmonė negali gauti jokių dokumentų, pagrindžiančių tokios skolos beviltiškumą. 2017 m. finansinėje apskaitoje įmonė pripažino abejotinų skolų sąnaudas. Kadangi įmonė neturi reikalingų dokumentų, kad skola būtų pripažinta beviltiška, apskaičiuojant 2017 metų pelno mokestį, nurašytų abejotinų skolų sąnaudų suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 09 kodą.

11 praktinė situacija

Per ataskaitinį laikotarpį vienetas suteikė tokios paramos: 10 000 Eur prekėmis vaikų darželiui, turinčiam paramos gavėjo statusą, 20 000 Eur grynaisiais pinigais krepšinio mėgėjų klubui, turinčiam paramos gavėjo statusą. Visą suteiktos paramos sumą įmonė finansinėje apskaitoje pripažino sąnaudomis. Apskaičiuojant pelno mokestį, apskaitoje pripažinta paramos suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma PLN204S priede įrašant 12 kodą.

12 praktinė situacija

Įmonė 2017 m. birželio mėn. jubiliejaus proga išmokėjo 300 Eur piniginę dovaną akcininkui, su kuriuo įmonė nėra susijusi darbo santykiais. Kadangi dovana išmokėta akcininkui, o ne darbuotojui, PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatos netaikomos. Suteiktos dovanos pagal PMĮ 31 str. 1 d. 9 p. priskiriamos neleidžiamiems ir nurodomos PLN204S priede įrašant 13 kodą.

13 praktinė situacija

2017 m. įmonė pastebėjo, kad 2015 m. finansinėje apskaitoje į sąnaudas neįtraukė 200 Eur įsigytų paslaugų išlaidų sumos. Pastebėjusi klaidą, įmonė 2017 m. šią išlaidų sumą įtraukė į sąnaudas. Apskaičiuojant pelno mokestį, praėjusių laikotarpių klaidų taisymo sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, todėl 200 Eur suma nurodoma PLN204S priede įrašant 29 kodą.


3.1.23. PLN204S užpildymas

1 praktinė situacija

UAB 2017 metais iš savo pirkėjų gavo 300 Eur delspinigių dėl pavėluoto atsiskaitymo už patiektą produkciją pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Gauti delspinigiai pagal PMĮ 12 str. 8 punkto nuostatas priskiriami UAB neapmokestinamosioms pajamoms ir nurodomi PLN204Z priede įrašant 06 kodą.

2 praktinė situacija

Įmonė 2017 m. vasario mėnesį už 20 000 Eur įsigijo lengvąjį automobilį ir apdraudė nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų). 2017 m. kovo mėnesį šis automobilis avarijoje buvo apgadintas. Įmonė po įvykio automobilį suremontavo ir už tai remonto įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 6 000 Eur, kuriuos draudimo bendrovė kompensavo įmonei. Šiuo atveju įmonės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama 6 000 Eur suma, kuri nurodoma PLN204Z priede įrašant 01 kodą.

3 praktinė situacija

Įmonė 2017 metais teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka) perkainojo gamybinį pastatą. Dėl atlikto perkainojimo turto vertės kaina padidėjo 10 000 Eur. Toks perkainoto turto vertės padidėjimas priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms ir nurodomas PLN204Z priede įrašant 05 kodą.

4 praktinė situacija

2017 m. sausio mėn. UAB „A“ apdraudė darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. Naudos gavėjas, įvykus draudžiamajam įvykiui, yra įmonė. 2017 m. kovo mėn. įvykus nelaimingam atsitikimui, UAB „A“ iš draudimo bendrovės gavo 3 000 Eur draudimo išmoką, kuri priskiriama UAB „A“ neapmokestinamosioms pajamoms, nors sąnaudų, priskirtinų prie neleidžiamų atskaitymų, įmonė nepatyrė. Gauta draudimo išmoka deklaruojama PLN204Z priede įrašant 01 kodą.

5 praktinė situacija

2017 m. įmonė surado išrašytą į apskaitą neįtrauktą PVM sąskaitą faktūrą už 2015 m. suteiktas paslaugas, pagal kurią pajamos 2015 m. mokestinį laikotarpį nebuvo pripažintos. Taisydama klaidą, įmonė pajamas apskaitoje pripažino 2017 m. mokestinį laikotarpį. Pajamos pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis ir nurodomos PLN204Z priede įrašant 09 kodą.

3.1.24. PLN204F užpildymas

1 praktinė situacija

2013 m. kovo mėn. UAB „A“ įsigijo 50 proc. UAB „B“ akcijų už 50 000 Eur. 2015 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ įsigijo 100 proc. UAB „C“ akcijų už 30 000 Eur. 2017 m. balandžio mėn. UAB „A“ pardavė visas turėtas UAB „B“ akcijas už 30 000 Eur ir visas UAB „C“ akcijas už 60 000 Eur. UAB „A“, perleidusi UAB „B“ akcijas, patyrė 20 000 Eur nuostolį (tenkinamos PMĮ 12 str. 15 punkto ir 30 str. 2 dalies nuostatos), kuris neįtraukiamas į F1 laukelį. UAB „A“, perleidusi UAB „C“ akcijas, gavo 30 000 Eur pelno (netenkinamos PMĮ 12 str. 15 punkto nuostatos), kuris nurodomas deklaracijos PLN204F priedo F1 laukelyje.

2 praktinė situacija

2016 m. kovo mėn. UAB „A“ įsigijo 50 proc. UAB „B“ akcijų už 50 000 Eur. 2016 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ įsigijo 100 proc. UAB „C“ akcijų už 30 000 Eur. 2017 m. balandžio mėn. UAB „A“ pardavė visas turėtas UAB „B“ akcijas už 30 000 Eur ir visas UAB „C“ akcijas už 60 000 Eur.

UAB „A“, perleidusi UAB „B“ akcijas, patyrė 20 000 Eur nuostolį (tenkinamos PMĮ 12 str. 15 p. ir 30 str. 2 d. nuostatos), kuris neįtraukiamas į F1 laukelį. UAB „A“, perleidusi UAB „C“ akcijas, gavo 10 000 Eur turto vertės padidėjimo pajamų (netenkinamos PMĮ 12 str. 15 p. nuostatos), kurios nurodomas deklaracijos PLN204F priedo F1 laukelyje. Įmonė gali atskaityti dalį nuostolių, patirtų perleidus UAB „B“ akcijas, iš turto vertės padidėjimo pajamų, gautų perleidus UAB „C“ akcijas. Deklaracijos PLN204F priedo F2 laukelyje įrašoma nuostolių suma, kurią galima atskaityti iš F1 laukelyje nurodytos sumos, – 10 000 Eur. Likusi 10 000 Eur nuostolių suma (20 000 - 10 000 Eur) į kitus mokestinius metus neperkeliama, t. y. neapmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo nuostoliai laikomi neleidžiamais atskaitymais (įrašoma deklaracijos PLN204S priede).

3 praktinė situacija

UAB „A“ apskaičiavo 35 000 Eur 2017 metų VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo mokestinių nuostolių. Kita įmonių grupės įmonė UAB „B“ apskaičiavo 50 000 Eur 2017 mokestinių metų apmokestinamojo pelno (veiklos pelnas – 20 000 Eur, VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnas – 30 000 Eur). UAB „A“ 2017 mokestinių metų nuostolius gali perduoti UAB „B“, jeigu tenkinami PMĮ 561 straipsnio reikalavimai. UAB „B“ galės perimti 30 000 Eur UAB „A“ VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių, o likusių 5 000 Eur VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių perimti negalės, nes VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliais galima mažinti tik VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelną. UAB „B“ 30 000 Eur perimtų mokestinių VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių nurodo 2017 metų PLN204 deklaracijos PLN204F priedo F8–F11 laukeliuose.

3.1.25. PLN204G užpildymas

1 praktinė situacija

UAB „A“ apskaičiavo 30 000 Eur 2017 mokestinių metų veiklos nuostolių. Kita įmonių grupės įmonė, UAB „B“, apskaičiavo 40 000 Eur 2017 mokestinių metų apmokestinamojo pelno (veiklos ir VP bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo bendras rezultatas). UAB „A“ 2017 mokestinių metų nuostolius gali perduoti UAB „B“, jeigu tenkinami PMĮ 561 straipsnio reikalavimai.

UAB „B“ perimtų mokestinių veiklos nuostolių atitinkamas sumas nurodo 2017 metų PLN204 deklaracijos PLN204G priedo G1–G4 laukeliuose. UAB „A“ kitai įmonių grupės įmonei perduotus veiklos nuostolius turės nurodyti 2017 metų PLN204 deklaracijos III dalies 67 laukelyje.

2 praktinė situacija

UAB „A“ apskaičiavo 100 000 Eur 2017 metų mokestinių veiklos nuostolių. Kiti vienetų grupės vienetai – UAB „B“ ir UAB „C“ – 2017 mokestiniais metais gavo atitinkamai 80 000 Eur ir 70 000 Eur apmokestinamojo pelno. UAB „A“ 2017 mokestinių metų nuostolius gali perduoti UAB „B“ ir UAB „C“ susitartomis dalimis, jeigu tenkinami PMĮ 561 straipsnio reikalavimai.

UAB „B“ ir UAB „C“ perimtų mokestinių veiklos nuostolių atitinkamas sumas turės nurodyti 2017 metų PLN204 deklaracijos PLN204G priedo G1–G4 laukeliuose. UAB „A“ kitoms įmonių grupės įmonėms perduotų veiklos nuostolių sumą turės nurodyti 2015 metų PLN204 deklaracijos III dalies 67 laukelyje.

3.1.26. PLN204C užpildymas

1 praktinė situacija

Lietuvos įmonės 2017 metų pajamos sudarė 500 000 Eur, iš jų:
– 300 000 Eur pajamų gauta iš veiklos Lietuvos Respublikoje;
– 100 000 Eur pajamų gauta iš veiklos Vokietijoje per nuolatinę buveinę;
– 60 000 Eur pajamų gauta iš Ispanijos vieneto kaip atlyginimas už suteiktą teisę naudotis prekės ženklu (iš šios sumos išskaičiuotas 6 000 Eur mokestis);
– 40 000 Eur palūkanų pajamų gauta iš Ispanijos vieneto (iš šios sumos išskaičiuotas 4 000 Eur mokestis).
Šioms pajamoms uždirbti buvo patirta 300 000 Eur sąnaudų, iš jų:
– 250 000 Eur sąnaudų pajamoms iš veiklos Lietuvos Respublikoje uždirbti;
– 50 000 Eur sąnaudų pajamoms per nuolatinę buveinę Vokietijoje uždirbti.
Kadangi Lietuvos vieneto nuolatinė buveinė yra Vokietijoje, t. y. EEE valstybėje, ir nuo gautų pajamų buvo sumokėtas pelno mokestis, šios pajamos nepriskiriamos įmonės pajamų bazei ir deklaracijos PLN204C priede nenurodomos. Per nuolatinę buveinę uždirbtos pajamos nurodomos pagrindinio PLN204 deklaracijos lapo III dalies 28 laukelyje. Pajamoms per nuolatinę buveinę uždirbti patirtos sąnaudos nurodomas deklaracijos PLN204S priedo S1–S2 laukeliuose, pasirinkus 27 neleidžiamų atskaitymų rūšies kodą.
PMĮ nustatyta tvarka apskaičiuojamos Lietuvos įmonės mokestinio laikotarpio pajamos, pelno mokestis, iš kurio gali būti atskaitomas užsienio valstybėse sumokėtas mokestis, ir pelno mokesčio suma, kurią Lietuvos įmonė turi sumokėti į Lietuvos biudžetą:
– visos įmonės pajamos – 400 000 Eur (500 000 Eur ­- 100 000 Eur) – nurodomos deklaracijos PLN204C1 priedo C28 laukelyje. Ta pati suma įrašoma ir į C30 laukelį, nes per mokestinį laikotarpį Lietuvos vienetas negavo apmokestinamųjų dividendų iš užsienio vienetų. Per nuolatinę buveinę Vokietijoje gautos pajamos į pajamų bazę neįtraukiamos;
– apmokestinamasis pelnas yra 150 000 Eur (400 000 Eur - 250 000 Eur). Iš pajamų atimant sąnaudas, neatsižvelgiama į sąnaudas, patirtas vykdant veiklą per nuolatinę buveinę Vokietijoje;

– pelno mokestis yra 22 500 Eur (150 000 × 15 %). Pelno mokesčio suma įrašoma į deklaracijos PLN204C1 priedo C31 laukelį.
Pagal PMĮ 55 straipsnį, gali būti atskaitoma tik dalis užsienio valstybėse (šiuo atveju – Ispanijoje) sumokėto mokesčio:
– deklaracijos PLN204C1 priedo C32–C35 laukeliuose įrašomi duomenys apie Ispanijoje gautas pajamas ir sumokėtą pelno mokestį;
– deklaracijos PLN204C1 priedo C36 laukelyje apskaičiuojama bendra iš Ispanijos gautų pajamų suma: 60 000 Eur + 40 000 Eur = 100 000 Eur;
– deklaracijos PLN204C1 priedo C37 laukelyje apskaičiuojama bendra nuo Ispanijoje gautų
pajamų Ispanijoje sumokėto mokesčio suma – 10 000 Eur;
– deklaracijos PLN204C1 priedo C38 laukelyje apskaičiuojamas užsienyje gautų ir visų įmonės pajamų santykis: 100 000 : 400 000 × 100 = 25 %;
– apskaičiuojama maksimali suma, kurią Lietuvos įmonė gali atskaityti: 22 500 × 25 % = 5 625 Eur.
Kadangi užsienio valstybėje sumokėta mokesčio suma yra didesnė už maksimalią sumą, kurią
galima atskaityti, t. y. 10 000 > 5 625, atskaityti iš Lietuvoje mokėtino pelno mokesčio galima tik dalį užsienyje sumokėto pelno mokesčio, t. y. 5 625 Eur (ši suma įrašoma deklaracijos PLN204C1 priedo C39 laukelyje, taip pat pagrindinio PLN204 deklaracijos lapo III dalies 60 laukelyje).
Mokėtina 2017 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma yra 16 875 Eur: 22 500 Eur - 5 625 Eur.

2 praktinė situacija

Įmonė 2017 metais gavo 120 000 Eur pajamų už suteiktą išimtinę teisę (licenciją) naudotis programine įranga. Šios pajamos buvo uždirbtos Baltarusijos Respublikoje ne per nuolatinę buveinę ir nuo jų sumokėtas pelno mokestis – 12 000 Eur prie pajamų šaltinio Baltarusijoje. Minėtos pajamos 2017 metais įtrauktos į pelno mokesčio bazę. Įmonė turi visus dokumentus (numatytus PMĮ 55 straipsnyje), kurie reikalingi siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo. Per 2017 metų mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 850 000 Eur pajamų (įskaitant ir Baltarusijoje gautas pajamas). Kitų netipinių pajamų (pvz., dividendai ir pan.) įmonė negavo.

Pirmiausia apskaičiuojama visų įmonės gautų pajamų Baltarusijoje proporcija: 120 000 * 100 proc. / 850 000 = 14,12 proc. (C38 laukelis). Toliau apskaičiuojama įmonės mokėtino pelno mokesčio dalis, tenkanti Baltarusijoje gautoms pajamoms: 12 000 * 14,12 proc. = 1 694 Eur. Kadangi Baltarusijoje sumokėto mokesčio suma (12 000 Eur – C34, C35 laukeliai) yra didesnė negu įmonės mokėtino pelno mokesčio dalis, tenkanti Baltarusijoje gautoms pajamoms (1 694 Eur), gali būti atskaitoma tik 1 694 Eur suma.

Įrašius duomenis į deklaracijos C28 (850 000 Eur), C29 (0), C30 (850 000 Eur) laukeliusC38 laukelyje automatiškai apskaičiuojamas procentas.

Naudojant C38 laukelyje nurodytą procentą, apskaičiuoti duomenys įrašomi į C31 (1694 Eur) ir C39 (1694 Eur) laukelius.

3.1.27. PLN204E užpildymas

1 praktinė situacija

UAB „A“ valdo 100 proc. kitos Lietuvos įmonės UAB „B“ akcijų ilgiau negu 12 mėnesių, įskaitant dividendų paskirstymo momentą. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo UAB „A“ išmokama 20 000 Eur dividendų. Kadangi Lietuvos vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, pritaikius dalyvavimo išimties taisyklę, tai įmonei UAB „A“ išmokėta 20 000 Eur dividendų suma nurodoma UAB „B“ pildomos PLN204 deklaracijos PLN204E priedo E1 laukelyje.

2 praktinė situacija

UAB „A“ valdo 15 proc. kitos Lietuvos įmonės UAB „B“ akcijų, kurias įsigijo 2017 m. vasario mėnesį. Pagal UAB „B“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo 2017 m. gegužės mėn. UAB „A“ išmokama 10 000 Eur dividendų. Kadangi dividendų išmokėjimo momentu UAB „A“ atitiko PMĮ 33 str. 2 dalyje numatytas sąlygas (UAB „A“ valdo ne mažiau kaip 10 proc. UAB „B“ akcijų ir turi tikslą išlaikyti akcijas ne trumpiau kaip 12 mėn.) dėl dividendų neapmokestinimo, visa priskaičiuota dividendų suma (10 000 Eur) buvo išmokėta akcininkui, UAB „A“. Pasikeitus aplinkybėms, 2017 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ pardavė visas turėtas UAB „B“ akcijas, todėl UAB „B“ 2017 m. gegužės mėn. išmokėtus dividendus turi apmokestinti pelno mokesčiu ir privalo pateikti to mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dividendų pelno mokesčio deklaraciją (FR0640), taip pat privalo sumokėti apskaičiuotą mokestį. Šiuo atveju UAB „B“ 2017 m. mokestinio laikotarpio metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 priede PLN204E šių dividendų nurodyti neturės.

3.1.28. PLN204K užpildymas

1 praktinė situacija

Per 2017 m. mokestinį laikotarpį UAB „A“ Lietuvoje uždirbo 150 000 Eur pajamų (apmokestinamų ir neapmokestinamų, neįskaitant pozityviųjų pajamų). K5 laukelyje įrašomi 5 proc. šių UAB „A“ pajamų sumos: 150 000 × 0,05 = 7500 Eur.

2 praktinė situacija

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. 2017 m. įmonė „B“ uždirbo 100 000 Eur pajamų už suteiktas paslaugas, 10 000 Eur palūkanų pajamų gavo iš finansinės nuomos veiklos. Užsienio įmonės „B“ bendra pajamų suma – 110 000 Eur – įrašoma deklaracijos priedo PLN204K K7 laukelyje.

3 praktinė situacija

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. 2015 m. įmonė „B“ uždirbo 100 000 Eur pajamų už suteiktas paslaugas, 10 000 Eur palūkanų pajamų gavo iš finansinės nuomos. Pajamos už suteiktas paslaugas laikomos aktyviomis pajamomis ir įmonė išpildo išvardytas sąlygas dėl darbuotojų, pajamų iš registravimo teritorijos dydžio ir pajamų gavimo iš nepriklausomų asmenų, todėl užsienio vieneto „B“ gautos aktyvios veiklos pajamos (100 000 Eur) neįtraukiamos į Lietuvos vieneto UAB „A“ mokesčio bazę kaip pozityviosios pajamos ir įrašomos deklaracijos priedo PLN204K K8 laukelyje.

4 praktinė situacija

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. Įmonė „B“ per 2015 m. mokestinį laikotarpį iš UAB „A“ gavo 300 Eur žalos atlyginimą ir 150 Eur netesybų sumą. UAB „A“ įmonei „B“ sumokėtas žalos atlyginimo ir netesybų išlaidas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams PMĮ 31 straipsnio nustatyta tvarka, todėl šios sumos netraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto mokesčio bazę kaip pozityviosios pajamos, – jos įrašomos deklaracijos priedo PLN204K K9 laukelyje.

5 praktinė situacija

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB valdo 100 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. Įmonė „B“ per 2017 m. mokestinį laikotarpį už suteiktas paslaugas uždirbo 100 000 Eur pajamų, 250 000 Eur – už parduotas prekes, gavo 15 000 Eur palūkanų pajamų iš finansinės nuomos, taip pat iš UAB „A“ gavo 300 Eur žalos atlyginimą ir 150 Eur netesybų sumą. K7 laukelyje įrašomos visos įmonės „B“ pajamos – 365 450 Eur (100 000 + 250 000 +15 000 + 300 + 150). Kadangi pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos aktyvios veiklos pajamomis (įmonė išpildo išvardytas sąlygas dėl darbuotojų, pajamų iš registravimo teritorijos dydžio ir pajamų gavimo iš nepriklausomų asmenų), 350 000 Eur pajamų suma įrašoma į K8 laukelį. UAB „A“ įmonei „B“ sumokėtas žalos atlyginimo ir netesybų išlaidas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams PMĮ 31 straipsnio nustatyta tvarka, todėl 450 Eur suma įrašoma K9 laukelyjeK10 laukelyje apskaičiuojama kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų suma: 365 450 - 350 000 - 450 = 15 000 Eur.

6 praktinė situacija

Lietuvos vienetas, apskaičiuodamas savo apmokestinamąjį pelną už 2012 m. mokestinį laikotarpį, įtraukė 10 000 Eur kontroliuojamojo vieneto „B“ pozityviųjų pajamų. 2013 m. kontroliuojamasis užsienio vienetas „B“ apskaičiuoja paskirstytinąjį pelną, kurio suma lygi 10 000 Eur, iš kurių kontroliuojančiam Lietuvos vienetui „A“, atsižvelgiant į jo valdomų akcijų skaičių, skirta 2 500 Eur.
Tokia 2013 metais kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ paskirstytų dividendų suma kontroliuojančiam Lietuvos vienetui „A“ neišmokama nei 2013, nei 2014, nei 2015, nei 2016 metais prasidėjusiais mokestiniais laikotarpiais, o 2017 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu išmokama tik šios sumos dalis – 1 250 Eur (t. y. 2 500 - 1 250 = 1 250 Eur lieka neišmokėta).
Kadangi 2013 metais kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ apskaičiuota ir kontroliuojančiam Lietuvos vienetui „A“ paskirstyta dividendų suma išmokėta ne visa, tai likusioji paskirstytų, bet neišmokėtų dividendų suma (1 250 Eur) turi būti traukiama į kontroliuojančio Lietuvos vieneto „A“ 2017 m. sausio 1 d. prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas kaip atitinkamai apskaičiuotos pozityviosios pajamos. Tokios pozityviosios pajamos nurodomos deklaracijos priedo PLN204K K14 laukelyje.

7 praktinė situacija

Paskutinę mokestinio laikotarpio dieną – 2017 m. gruodžio 31 d. – Lietuvos UAB „A“ valdo 70 proc. tikslinėje teritorijoje registruotos įmonės „B“ akcijų. Visos UAB „A“ mokestinio laikotarpio (2017 01 01–2017 12 31) pajamos (neįskaitant apskaičiuotų pozityviųjų pajamų) yra 200 000 Eur. Kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ to paties mokestinio laikotarpio pajamos yra 120 000 Eur, iš kurių 100 000 Eur yra pajamos iš jo aktyvios veiklos, kuriai vykdyti tame kontroliuojamajame užsienio vienete „B“ dirba pakankamas darbuotojų skaičius, ir visos šios pajamos yra gautos iš sandorių su nepriklausomais asmenimis ir iš teritorijos, kurioje tas užsienio vienetas įregistruotas. Likusios 20 000 Eur pajamos gautos iš finansinės nuomos. Šioms pajamoms uždirbti užsienio vienetas „B“ patyrė 2 000 Eur išlaidų, kurios pagal PMĮ nuostatas laikomos leidžiamais atskaitymais. Kontroliuojamasis užsienio vienetas „B“ pagal šalies, kurioje jis registruotas, mokesčių įstatymus apskaičiavo ir sumokėjo 3 600 Eur pelno mokesčio.

UAB „A“ apskaičiuoti 5 proc. pajamų – 10 000 Eur (200 000 x 0,05) – įrašomi deklaracijos priedo PLN204K K5 laukelyje, o valdoma vieneto „B“ akcijų dalis – 70 proc. – nurodoma deklaracijos priedo PLN204K K6 laukelyje.
Visos kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ pajamos (120 000 Eur) įrašomos deklaracijos priedo PLN204K K7 laukelyje. Aktyvios veiklos pajamos (100 000 Eur) įrašomos priedo K8 laukelyje. K12 laukelyje įrašoma išlaidų, susijusių su įmonės „B“ pasyvios veiklos pajamų uždirbimu, suma – 2 000 Eur.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ pajamos, kurias kontroliuojantis Lietuvos vienetas „A“ turi įtraukti į savo mokesčio bazę kaip pozityviąsias pajamas, yra 12 600 Eur ((20 000 – 2 000) × 70 %). Šios pajamos įrašomos priedo K13 laukelyje.
Kontroliuojančio Lietuvos vieneto „A“ mokestis nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“
apskaičiuotų pozityviųjų pajamų – 630 Eur (12 600 x 15 %) – apskaičiuojamas priedo K17 laukelyje.

Kadangi į kontroliuojančios Lietuvos UAB „A“ pajamas įtraukiamos kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ pozityviosios pajamos sudaro 10,5 proc. visų vieneto „B“ 2017 metų mokestinio laikotarpio pajamų (12 600 / 120 000 × 100 %), laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto „B“ užsienio valstybėse sumokėto pelno mokesčio sumos dalis, tenkanti UAB „A“ pozityvioms pajamoms, taip pat yra 10,5 proc., t. y. 378 (3 600 Eur × 10,5 /100). Ši suma apskaičiuojama priedo K19 laukelyje.

Kadangi pagal PMĮ apskaičiuota pelno mokesčio nuo kontroliuojančios UAB „A“ pozityviųjų pajamų suma (630 Eur) yra didesnė negu kontroliuojamojo vieneto „B“ užsienio valstybėje sumokėto mokesčio nuo tų pozityviųjų pajamų suma (378 Eur), gali būti atskaitoma visa užsienio valstybėje sumokėta mokesčio nuo tų pajamų suma, t. y. 378 Eur. Ši suma įrašoma priedo K21 laukelyje.

3.2. METINĖ PELNO MOKESČIO DEKLARACIJA (PLN204A FORMA)

3.2.1. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

3.2.2. Pajamų padidinimo pagal PMĮ 40 str. 2 d. apskaičiavimas

3.2.3. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

3.2.4. Sąnaudų, laikomų neleidžiamais atskaitymais, deklaravimas

3.2.5. Pajamų, neįtraukiamų į pelno mokesčio bazę, deklaravimas

3.2.6. Suteiktos paramos deklaravimas

3.2.7. Iš veiklos pelno atskaitomų veiklos nuostolių sumų apskaičiavimas

3.2.8. Iš VP ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno atskaitomos perkeliamų VP ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių sumos apskaičiavimas

3.2.9. Perkeliamų veiklos nuostolių sumos apskaičiavimas

3.2.10. Apmokestinamojo pelno sumažimas dėl investicinio projekto

3.2.11. Pelno mokesčio sumažinimo sumos apskaičiavimas

3.2.12. Pelno mokesčio sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumos apskaičiavimas

3.2.13. Užskaitomo nuo gautų dividendų išskaityto pelno mokesčio deklaravimas

3.2.14. PLN204L priedo užpildymas

3.2.1. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

Praktinė situacija

 Individuali įmonė teikia automobilių remonto paslaugas. Per 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 60 000 Eur pajamų, tačiau iš klientų gavo tik 50 000 Eur. Įmonė pajamas ir sąnaudas pripažįsta kaupimo principu.

Pagal PMĮ nuostatas, tokios uždirbtos pajamos už atliktus darbus (neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą) pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis, todėl 60 000 Eur pajamų suma deklaruojama deklaracijos II dalies 19 laukelyje.

19 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

 2 praktinė situacija

 Individuali įmonė vykdo mažmeninės maisto produktų prekybos veiklą. Per 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 100 000 Eur pajamų už parduotas prekes, taip pat gavo 3 000 Eur draudimo išmoką ir 300 Eur netesybų. Įmonė pajamas ir sąnaudas pripažįsta kaupimo principu.

Pagal PMĮ nuostatas, pajamos už parduotas prekes pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis, o gauta draudimo išmoka ir netesybų suma pagal PMĮ 12 str. nuostatas priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. 100 000 Eur pajamų už parduotas prekes suma deklaruojama deklaracijos II dalies 19 laukelyje. 19 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 18 laukelyje. Neapmokestinamosios pajamos (3 300 Eur) deklaruojamos deklaracijos priede PLN204Z.


3.2.2. Pajamų padidinimo pagal PMĮ 40 str. 2 d. apskaičiavimas

Praktinė situacija

2017 metais IĮ, valdanti 40 proc. UAB „A“ akcijų, dešimčiai mėnesių suteikė UAB „A“ paskolą, nenumatydama palūkanų. Pagal PMĮ 2 straipsnio nuostatas, vienetas ir jo dalyviai yra laikomi susijusiais, o kartu ir asocijuotais asmenimis, todėl IĮ ir UAB „A“ taip pat laikomos asocijuotomis.

Pagal PMĮ 40 str. 2 dalį, IĮ privalo apskaičiuoti ir deklaracijos 20 laukelyje turi nurodyti negautų (ir apskaitoje neužfiksuotų) palūkanų sumą, atsižvelgdama į trumpalaikių paskolų rinkos palūkanų normą. 20 laukelio suma taip įrašoma į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą deklaracijos II dalies 18 laukelyje.


3.2.3. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

 
1 praktinė situacija

IĮ 2013 m. vasario mėn. įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Šio pastato įsigijimo kaina – 100 000 Eur. Įmonė pastatą naudojo veikloje iki 2017 m. sausio 31 d., o vėliau pardavė už 110 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį įmonė apskaičiavo 40 000 Eur nusidėvėjimo sumą, kurią priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas, minėto turto įsigijimo kainą (100 000 Eur) sumažino nusidėvėjimo suma (40 000 Eur). Vadinasi, vienetas, pardavęs pastatą, apskaičiavo 50 000 Eur [110 000 Eur - (100 000 Eur - 40 000 Eur)] turto vertės padidėjimo pajamų sumą, kurią įrašė į deklaracijos II dalies 21 laukelyje. Ši suma taip pat įtraukiama į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą deklaracijos II dalies 18 laukelyje.

2 praktinė situacija

2017 m. kovo mėn. IĮ perdavė pastatą kitai bendrovei pagal sudarytą 3 metų nuomos sutartį. Pastato įsigijimo kaina, atėmus nusidėvėjimą, – 5 000 Eur, tikroji rinkos kaina sutarties sudarymo metu – 35 000 Eur. Nuomos sutartyje numatyta, kad bendrovė individualiai įmonei A už visą nuomos laikotarpį privalės sumokėti 40 000 Eur nuomos mokesčio, pirmus metus sumokėdama 25 000 Eur, o kitus du – po 7 500 Eur.

Mokesčio administratorius, įvertinęs visas sutarties sudarymo aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pastato nuomos sutartis atitinka PMĮ 38 str. 1 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, t. y. sutartyje numatyta, kad bendrovė per trumpesnę nuomos laikotarpio dalį privalo sumokėti individualiai įmonei didesnę išnuomoto pastato tikrosios rinkos kainos dalį (25 000 Eur), apskaičiuodamas IĮ 2016 metų pelno mokestį, pajamomis gali pripažinti skirtumą tarp to pastato įsigijimo kainos, atėmęs nusidėvėjimą, ir to turto tikrosios rinkos kainos – 30 000 Eur. Ši suma deklaruojama deklaracijos II dalies 21 laukelyje, kartu šią sumą įtraukiant ir į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą deklaracijos II dalies 18 laukelyje.


3.2.4. Sąnaudų, laikomų neleidžiamais atskaitymais, deklaravimas

 
1 praktinė situacija

 2016 m. individuali įmonė naudoja savininko turtą įmonės veikloje (pagal savininko įsakymą – 100 proc.). 2017 m. sausio 31 d. įmonė pateikė NTM deklaraciją KIT711, kurioje apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėjo tik 2017 m. balandžio 1 dieną. Už laiku nesumokėtą mokesčio sumą įmonei buvo apskaičiuoti delspinigiai, kuriuos įmonė sumokėjo kartu su mokesčio įmoka. Apskaičiuojant pelno mokestį, sumokėta mokesčio suma už 2016 metus priskiriama 2016 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams (deklaruojama 2016 m. mokestinio laikotarpio deklaracijos priede PLN204L), o sumokėti delspinigiai – 2017 m. mokestinio laikotarpio neleidžiamiems atskaitymams (deklaruojami deklaracijos II dalies 26 laukelyje).

2 praktinė situacija

Sutartyje tarp IĮ ir UAB „A“ nurodyta, kad IĮ, laiku neįvykdžiusi prievolės, t. y. laiku nepristačiusi krovinio, turės apmokėti sutartyje numatytą sankciją. 2017 m. spalio mėn. UAB „A“ paslaugų pardavėjai, t. y. IĮ, surašė pretenziją dėl laiku negauto krovinio ir pareikalavo sumokėti 1000 Eur sumą už prastovą, kurią IĮ iš karto sumokėjo. Apskaičiuojant pelno mokestį, netesybų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos II dalies 26 laukelyje.

3 praktinė situacija

Įmonės apskaitos politikoje nustatyta, kad pastatai apskaitomi perkainota verte. 2017 metais įmonė finansinėje apskaitoje apskaičiavo 15 000 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, iš jų 12 000 Eur – nuo įsigijimo savikainos, 3 000 Eur – nuo perkainotos vertės. Nusidėvėjimo apskaičiavimo normatyvai finansinėje apskaitoje ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais sutampa, yra nustatyti pagal PMĮ nuostatas.

Apskaičiuojant pelno mokestį, nuo perkainotos turto vertės apskaičiuota nusidėvėjimo suma, t. y. 3 000 Eur, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos II dalies 26 laukelyje.

4 praktinė situacija

IĮ 2017 vasario mėn. įsirengė biuro patalpas veiklai vykdyti: įsigijo baldus, kompiuterinę techniką, kanceliarinių prekių ir kt. už 6 000 Eur. Patalpų viduje esantis turtas nebuvo apdraustas. Tų pačių metų balandžio mėn. įvykus gaisrui, įmonė patyrė 5 000 Eur nuostolių dėl turto sugadinimo – sudegusio turto įsigijimo kainą (sumažintą ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais) finansinėje apskaitoje nurašė į sąnaudas. Apskaičiuojant pelno mokestį, nuostoliai dėl turto nurašymo – 5 000 Eur – priskiriami neleidžiamiems atskaitymams ir nurodomi deklaracijos II dalies 26 laukelyje.

3.2.5. Pajamų, neįtraukiamų į pelno mokesčio bazę, deklaravimas

 
1 praktinė situacija

2013 m. sausio mėn. IĮ įsigijo 50 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB – akcijų. Pagal UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl 2016 m. pelno skirstymo IĮ tenka 10 000 Eur dividendų. Iš Lietuvos įmonės 2017 metais gauti dividendai nurodomi IĮ pildomos deklaracijos II dalies 27 laukelyje.

2 praktinė situacija

2017 m. ūkinė bendrija uždirbo 800 000 Eur pajamų: 500 000 Eur pajamų iš veiklos Lietuvos Respublikoje ir 300 000 Eur iš veiklos Latvijoje per nuolatinę buveinę. 300 000 Eur pajamų suma, gauta iš veiklos Latvijoje per nuolatinę buveinę, deklaruojama deklaracijos II dalies 27 laukelyje kaip pajamos, neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę.

3.2.6. Suteiktos paramos deklaravimas

1 praktinė situacija

2017 metais įmonė apskaičiavo 50 000 Eur mokestinių nuostolių, tačiau 2017 metais įmonė viešajai įstaigai, turinčiai paramos gavėjo statusą, buvo suteikusi paramos už 15 000 Eur. Suteiktos paramos suma deklaruojama deklaracijos II dalies 26 laukelyje kaip neleidžiami atskaitymai. Deklaracijos II dalies 33 laukelis nepildomas, nes įmonė 2017 m. mokestinį laikotarpį apskaičiavo mokestinį nuostolį.

2 praktinė situacija

2017 metais IĮ apskaičiavo 50 000 Eur mokestinį pelną (iš pajamų atėmusi neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus iki atskaitymų paramai, neįskaitant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių). Per 2017 metus IĮ paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą, suteikė 10 000 Eur paramą. Maksimali suma, kurią gali atskaityti IĮ, yra 20 000 Eur (50 000 Eur × 40 proc.). Kadangi dviguba suteiktos paramos suma – 20 000 Eur (10 000 Eur × 2) – neviršija maksimalios paramos sumos, kurią galima atskaityti (20 000 Eur), atskaitoma visa dviguba suteiktos paramos suma (20 000 Eur) įrašoma deklaracijos II dalies 33 laukelyje.

3.2.7. Iš veiklos pelno atskaitomų veiklos nuostolių sumų apskaičiavimas

1 praktinė situacija

Įmonė 2014–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 50 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 5 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl įmonei netaikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo.

2017 metais įmonė iš apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius) gali atskaityti 40 000 Eur praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Likusius 10 000 Eur (50 000 Eur - 40 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius.

2 praktinė situacija

Įmonė 2012–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 60 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo.

2017 metais įmonė gali atkelti ir atkurti praeitų mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, tačiau ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius) – 28 000 Eur (40 000 Eur × 70 proc.).

Likusius 32 000 Eur (60 000 Eur - 28 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius.

3.2.8. Iš VP ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno atskaitomos perkeliamų VP ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių sumos apskaičiavimas

Praktinė situacija

2016 m. IĮ atliko tokius VP perleidimo sandorius:
– už 20 000 Eur įsigijo 8 proc. UAB „A“ akcijų;
– už 30 000 Eur įsigijo 4 proc. UAB „B“ akcijų;
– pardavusi turėtus 6 proc. UAB „C“ akcijų, patyrė 10 000 Eur VP perleidimo nuostolį.
2017 m. IĮ pardavė turėtas UAB „A“ ir UAB „B“ akcijas:
– pardavusi UAB „A“ akcijas, patyrė 5 000 Eur VP perleidimo nuostolį;
– pardavusi UAB „B“ akcijas, gavo 10 000 Eur VP perleidimo pelną.
IĮ apskaičiavo 2017 m. VP perleidimo pelną – 5 000 Eur (10 000 Eur - 5 000 Eur), iš kurio gali atskaityti iš 2016 m. atkeliamus VP perleidimo nuostolius. Atskaitoma VP perleidimo nuostolių suma įrašoma deklaracijos II dalies 37 laukelyje. Likusi neatkeltų VP perleidimo nuostolių dalis – 5000 Eur (10 000 Eur - 5 000 Eur) – gali būti panaudota kitais 5 mokestiniais laikotarpiais, mažinant tų mokestinių laikotarpių VP ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelną.

3.2.9. Perkeliamų veiklos nuostolių sumosapskaičiavimas

Praktinė situacija

Individualioji įmonė 2012–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 100 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 40 000 Eur mokestinį veiklos pelną. Taip pat 2017 m. įmonė pardavė turėtus 8 proc. UAB akcijų ir gavo 30 000 Eur VP perleidimo pelną.

2017 m. įmonė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo. 2017 metais įmonė gali atkelti ir atskaityti praėjusių mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, tačiau ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius:
– iš veiklos pelno (40 000 Eur) įmonė gali atskaityti 28 000 Eur (40 000 Eur × 70 proc.) praėjusių mokestinių laikotarpių mokestinių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos II dalies 36 laukelyje;
– iš VP perleidimo pelno (30 000 Eur) įmonė gali atskaityti 21 000 Eur (30 000 Eur × 70 proc.) ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Atskaitoma nuostolių suma parodoma deklaracijos II dalies 38 laukelyje;
– likusių 51 000 Eur (100 000 Eur - 28 000 Eur - 21 000 Eur) mokestinių veiklos nuostolių
sumą įmonė galės atskaityti iš pajamų kitais mokestiniais laikotarpiais.

3.2.10. Apmokestinamojo pelno sumažimas dėl investicinio projekto

Praktinė situacija

2017 m. IĮ, siekdama padidinti gamybos pajėgumus, įsigijo naujus įrenginius, kurių bendra įsigijimo kaina – 60 000 Eur. 2017 m. įmonės apmokestinamasis pelnas – 100 000 Eur. Pagal PMĮ 461 str. nuostatas, įmonė gali susimažinti savo apmokestinamąjį pelną iki 50 proc. per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas faktiškai patirtų išlaidų reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu, todėl, apskaičiuodama 2017 m. pelno mokestį, įmonė gali iš apmokestinamojo pelno atimti dalį įrenginių įsigijimo išlaidų – 100 000 Eur × 50 proc. = 50 000 Eur. Ši suma įrašoma deklaracijos II dalies 40 laukelyje. Atskaičius investicinio projekto lėšas, gautas apmokestinamasis pelnas yra 50 000 Eur (100 000 Eur - 50 000 Eur). Likusi nepanaudota investicinio projekto išlaidų dalis – 10 000 Eur (60 000 Eur - 50 000 Eur) – gali būti naudojama mažinant apmokestinamąjį pelną kitus keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius.

3.2.11. Pelno mokesčio sumažinimo sumos apskaičiavimas

Praktinė situacija

2017 metais individualioje įmonėje, užsiimančioje baldų gamyba, vidutinis sąrašuose esančių asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, skaičius buvo 45, o vidutinis sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičius – 100.

2017 metų pajamos, gautos pardavus įmonės pagamintą produkciją, sudaro 70 proc. visų 2017 metais gautų pajamų. Pelno mokestis, apskaičiuotas deklaracijos II dalies 46 laukelyje, – 20 000 Eur. Kadangi įmonėje dirbančių riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančiųjų sudaro 45 proc. (45 : 100 × 100 %), įmonė gali mažinti 2017 metų pelno mokestį 75 proc. ir deklaracijos II dalies 47 laukelyje nurodyti 15 000 Eur (20 000 Eur × 75 proc.) pelno mokesčio sumažinimo sumą, o II dalies 48 laukelyje riboto darbingumo asmenų dalį (proc.) tarp visų dirbančiųjų – 45 proc.

3.2.12. Pelno mokesčio sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumos apskaičiavimas

Praktinė situacija

Investuotojas (IĮ) 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 60 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 172 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Sakykime, kad ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 45 000 Eur (60 000 Eur × 75 proc.) suteiktų lėšų filmo gamybai sumą, o likusioji 25 proc. dalis, t. y. 15 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suteiktų lėšų filmo gamybai suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (deklaruojama deklaracijos II dalies 26 laukelyje). Todėl 75 proc. išlaidų sumos (45 000 Eur) deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirinkus 17 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą, o 25 proc. išlaidų dalis (15 000 Eur) – deklaracijos II dalies 26 laukelyje, kaip neleidžiami atskaitymai.

 Pagal PMĮ nuostatas apskaičiuotas 2017 m. pelno mokestis yra 5000 Eur. Remiantis 462 str. nuostatomis, įmonė gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį filmo gamybai skirtų lėšų suma, tačiau ne daugiau kaip 75 procentais. Mokėtina pelno mokesčio suma, atėmus filmo gamybai skirtų lėšų dalį, yra 1 250 Eur (5000 - (5000 × 75 proc.). Pelno mokestį mažinanti suma – 3 750 Eur (5000 × 75 proc.) – įrašoma deklaracijos II dalies 49 laukelyje.

Likusia nepanaudota pelno mokesčiui mažinti filmo gamybai skirtų lėšų suma – 58 750 Eur (60 000 Eur - (5000 × 75 proc.)) – gali būti mažinamas už du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius mokėtinas pelno mokestis, tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti mažinama daugiau kaip 75 procentais.

3.2.13. Užskaitomo nuo gautų dividendų išskaityto pelno mokesčio deklaravimas

Praktinė situacija

IĮ valdo 5 proc. kitos Lietuvos įmonės – UAB – akcijų. Pagal UAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno skirstymo IĮ tenka 10 000 Eur dividendų. 2017 m. balandžio mėn. išmokėdama dividendus, UAB išskaičiavo 1 500 Eur pelno mokestį (10 000 Eur × 15 %). Taigi IĮ 2017 m. iš UAB gavo 8 500 Eur dividendų sumą.

Kadangi įmonė netenkina „dalyvavimo išimties taisyklės“, t. y. turi mažiau kaip 10 proc. UAB akcijų, todėl pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas iš Lietuvos įmonės gauti dividendai buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu. Apskaitoje pajamomis pripažinta gautų apmokestinamų dividendų suma nurodoma IĮ pildomos deklaracijos II dalies 27 laukelyje. Išskaičiuotą pelno mokestį (1500 Eur) dividendų gavėja IĮ gali atskaityti iš mokėtino pelno mokesčio, išskaičiuotą mokestį nurodydama 54 laukelyje.

3.2.14. PLN204L priedo užpildymas

1 praktinė situacija

Individualios įmonės veikla – prekyba sodo technika. 2017 m. sausio mėn. įmonė įsigijo 5 žoliapjoves po 150 Eur, o kovo mėn. – papildomai 10 žoliapjovių po 180 Eur. Per 2017 m. įmonė pardavė 8 žoliapjoves.

Apskaičiuodama parduotų žoliapjovių savikainą, įmonė taiko FIFO metodą, todėl daroma prielaida, kad pirmiausiai parduodamos anksčiausiai įsigytos prekės. Parduotų prekių savikaina – 1 290 Eur (5 vnt. × 150 Eur + 3 vnt. × 180 Eur) – priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 01 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

2 praktinė situacija

2017 m. IĮ pagamino 300 kėdžių. Vienos kėdės pagaminimo savikaina, apskaičiuota pagal įmonės nusistatytą metodiką, – 15 Eur. Per 2017 metus įmonė pardavė 250 kėdžių. Parduotų kėdžių savikaina – 3 750 Eur (250 vnt. × 15 Eur) – laikoma 2017 metų leidžiamais atskaitymais ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 01 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

3 praktinė situacija

IĮ veikla – konsultacinių paslaugų teikimas. 2017 m. paslaugų teikimo savikaina, apskaičiuota pagal įmonės nustatytą tvarką, – 20 000 Eur.

Apskaičiuojant pelno mokestį, iš pajamų atskaitomos suteiktoms paslaugoms tenkančios išlaidos. todėl suteiktų konsultacinių paslaugų savikaina – 20 000 Eur – priskiriama 2017 m. leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 02 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

4 praktinė situacija

IĮ 2012 m. vasario mėn. įsigijo pastatą ir pradėjo jį naudoti savo veikloje. Šio pastato įsigijimo kaina – 150 000 Eur. Įmonė pastatą naudojo veikloje iki 2017 m. sausio 31 d., o vėliau pardavė už 50 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį įmonė priskaičiavo 60 000 Eur nusidėvėjimo sumą, kurią priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Vienetas, apskaičiuodamas turto vertės padidėjimo pajamas (nuostolį), minėto turto įsigijimo kainą (150 000 Eur) sumažino nusidėvėjimo suma (60 000 Eur). Vadinasi, vienetas, pardavęs pastatą, apskaičiavo 40 000 Eur [50 000 Eur - (150 000 Eur – 60 000 Eur)] turto pardavimo nuostolį, kuris, apskaičiuojant pelno mokestį, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams ir nurodomas deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 03 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

5 praktinė situacija

2016 m. individuali įmonė, pritrūkusi apyvartinių lėšų, 4 metams paėmė paskolą iš banko, pagal kurią 2017 m. buvo priskaičiuota ir sumokėta 5 000 Eur palūkanų suma. Palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą. Sumokėta 5000 Eur palūkanų suma priskiriama leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 05 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

6 praktinė situacija

2016 m. lapkričio mėn. individuali įmonė įsigijo traktorių ir tą patį mėn. pradėjo jį eksploatuoti. Traktoriaus įsigijimo kaina be PVM yra 60 000 Eur. Įmonė įsigytą traktorių priskyrė ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“, kuriai taikomas 5 metų nusidėvėjimo normatyvas. Įmonė visam turtui taiko tiesinį kito mėnesio nusidėvėjimo metodą. 2017 metams tenkanti traktoriaus nusidėvėjimo dalis – 12 000 Eur (60 000 Eur / 5 m.) – priskiriama 2017 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams ir nurodoma deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 06 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

7 praktinė situacija

2017 m. liepos mėn. atlikti įmonei priklausančio pastato dažymo darbai, kurių vertė – 10 000 Eur. Įmonės sudaryta specialistų komisija įvertino, kad remonto darbai nepailgino turto naudingo tarnavimo laiko ir nepagerino turto naudingųjų savybių. Kadangi per mokestinį laikotarpį atlikti pastato remonto darbai nepailgino turto naudingo tarnavimo laiko ir nepagerino turto naudingųjų savybių, visa patirtų išlaidų suma – 10 000 Eur – priskiriama 2017 m. leidžiamiems atskaitymams ir deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1– L2 laukeliuose, pasirenkant 07 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

8 praktinė situacija

2016 m. rugsėjo mėn. individuali įmonė iš UAB 3 metams išsinuomojo pastatą. 2017 m. sausio mėn. individuali įmonė atliko šio pastato remontą, kurio darbai pailgino turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerino turto naudingąsias savybes. Remonto darbų vertė – 15 000 Eur. Kadangi per mokestinį laikotarpį atlikti išsinuomoto pastato remonto darbai pailgino turto naudingo tarnavimo laiką ir pagerino turto naudingąsias savybes, IĮ patirtas išlaidas – 15 000 Eur – iš pajamų atskaitys per likusį nuomos laikotarpį (per 31 mėn.). 2017 m. mokestiniam laikotarpiui tenka 5 232 Eur (15 000 Eur / 31 × 11) išlaidų suma, kuri priskiriama 2017 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams ir deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 07 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

9 praktinė situacija

Individualios įmonės vadovo įsakymu nustatyta, kad įmonės dalyvio lengvasis automobilis įmonės veikloje naudojamas 80 procentų. Šiame įsakyme taip pat nurodyta, kad pagal gamintojo duomenis šios transporto priemonės benzino sunaudojimo norma yra 8 litrai 100 kilometrų. Minėtas lengvasis automobilis iš viso per mokestinį laikotarpį nuvažiavo 30 000 kilometrų. Vadinasi, įmonės reikmėms automobilis nuvažiavo 24 000 (30 000 x 80 proc.) kilometrų. Šis automobilis 24 000 km nuvažiuoti sunaudojo 1 920 (24 000 km : 100 × 8) litrų degalų, todėl įmonė prie leidžiamų atskaitymų gali priskirti sumą, kurią įmonė faktiškai sumokėjo už 1 920 litrų benzino įsigijimą. Apskaičiuota išlaidų suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 08 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

10 praktinė situacija

Įmonės vadovo įsakyme nustatyta, kad įmonės dalyvio šeimos nario lengvasis automobilis įmonės veikloje naudojamas 30 procentų. Per mokestinį laikotarpį įmonė patyrė 600 Eur šios transporto priemonės eksploatavimo išlaidų (padangų keitimo, tepalų, filtrų keitimo ir kt.), kurios patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais. Prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskirta tik 180 Eur (600 Eur × 30 : 100) eksploatavimo sąnaudų, kurios deklaruojamos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 08 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

11 praktinė situacija

Įmonės dalyvis savo 200 m2 name yra įsirengęs įmonės biurą. Įmonės vadovo įsakymu nustatyta, kad biuro plotas yra 50 m², t. y. dalyvis įmonės veikloje naudoja 25 proc. namo dalies (50 : 200 × 100). Per mokestinį laikotarpį įmonė patyrė 2 000 Eur pastato eksploatavimo išlaidų. Prie leidžiamų atskaitymų gali būti priskirta tik 500 Eur (2 000 Eur × 25 : 100) eksploatavimo sąnaudų. Leidžiamų atskaitymų suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 08 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

12 praktinė situacija

2017 m. IĮ parodos metu potencialiems pirkėjams išdalino tušinukų, pakabukų ir kt. daiktų su įmonės simbolika už bendrą 500 Eur sumą, taip pat parodos metu, pristatant įmonės gaminamą produkciją, sunaudota įmonės produkcijos už 600 Eur. Apskaičiuojant pelno mokestį, parodos metu patirtos reklamos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir deklaruojamos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 12 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

13 praktinė situacija

2014 m. IĮ klientui pardavė prekių už 200 Eur ir šią sumą pripažino pajamomis. 2017 metais IĮ, nebesitikėdama atgauti iš pirkėjo 200 Eur skolos, ją nurašė. 2017 m. finansinėje apskaitoje įmonė pripažino abejotinų skolų sąnaudas. Kadangi praėjo daugiau negu metai, kai ši suma pripažinta pajamomis, nurašant skolą į sąnaudas (jeigu skola yra iki 300 Eur), nereikalaujama papildomų dokumentų, norint pripažinti tokią skolą beviltiška. Todėl, apskaičiuojant pelno mokestį, patirtos abejotinų skolų sąnaudos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir nurodomos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 15 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

14 praktinė situacija

Individualioji įmonė 2017 metais individualiosios įmonės savininko su darbo santykiais susijusioms pajamoms priskyrė 18 000 Eur ir nuo jų sumokėjo VSD ir PSD įmokas. 2017 m. mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams individualioji įmonė gali priskirti 18 000 Eur sumą, nuo kurios apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Ši suma deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 20 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

Sumokėtos VSD ir PSD įmokos taip pat priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, tačiau deklaruojamos deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirenkant 21 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

3.3. METINĖ PELNO MOKESČIO DEKLARACIJA (PLN204N FORMA)

3.3.1. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

3.3.2. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

3.3.3. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

3.3.4. Gautų palūkanų deklaravimas

3.3.5. Sąnaudų, laikomų neleidžiamais atskaitymais, deklaravimas

3.3.6. Apmokestinamojo pelno, panaudoto (numatomo panaudoti) viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, sumos deklaravimas

3.3.7. Pelno mokesčio sumažinimo sumos apskaičiavimas

3.3.8. Užskaitomo iš gautų dividendų išskaityto pelno mokesčio deklaravimas

3.3.9. Gautos paramos, panaudotos ne pagal paskirtį, deklaravimas

3.3.10. Grynaisiais pinigais gautos paramos deklaravimas
3.3.1. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

Praktinė situacija

Šokių mokymo veikla besiverčianti viešoji įstaiga prekiauja šokių avalyne ir drabužiais. 2017 metais įstaigos šokių avalynės ir drabužių pardavimo pajamos sudarė 15 000 Eur. Šias gautas pajamas vienetas turi įrašyti į 17 laukelį.


3.3.2. Apmokestinamųjų pajamų deklaravimo tvarka

 
Praktinė situacija

Kalbų mokykla (viešoji įstaiga) 2017 metais suteikė kalbų mokymo paslaugų už 10 000 Eur. Šias gautas pajamas vienetas turi įrašyti į 18 laukelį.

3.3.3. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

 
1 praktinė situacija

Viešoji įstaiga 2017 metais nusprendė parduoti seną sporto įrangą. Įrangos įsigijimo savikaina – 20 000 Eur, sukauptas nusidėvėjimas – 15 000 Eur. Šio turto nusidėvėjimo apskaičiavimas finansinėje apskaitoje ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais sutampa. 2017 m. kovo mėn. įranga parduota už 6 000 Eur.

Turto vertės padidėjimo pajamomis laikomas to turto perleidimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumas. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais perleidžiamos sporto įrangos įsigijimo kaina sumažinama nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Įrangos likutinė vertė – 5 000 Eur (20 000 Eur - 15 000 Eur). Turto vertės padidėjimo pajamos – 1 000 Eur (6 000 Eur - 5 000 Eur) – turi būti nurodomos deklaracijos II dalies 19 laukelyje.

2 praktinė situacija

2017 m. viešoji įstaiga išnuomojo patalpas UAB „A“ 5 metams. 2017 m. sausio mėn. UAB „A“ patalpas suremontavo. Remonto kaina – 30 000 Eur. UAB „A“ nustatė, kad remonto darbai pagerino turto naudingąsias savybes.

Apskaičiuodama 2017 metų apmokestinamąjį pelną, viešoji įstaiga dėl nuomininko lėšomis atlikto remonto, kuris pagerino turto naudingąsias savybes, tą mokestinį laikotarpį, kada remontas buvo atliktas iki galo, t. y. 2017 metais, turi pripažinti 30 000 Eur pajamų ir privalo jas nurodyti deklaracijos II dalies 19 laukelyje.

3.3.4. Gautų palūkanų deklaravimas

 
Praktinė situacija

 Viešoji įstaiga 2017 metais turėjo indėlį banke. Už turimą indėlį įstaiga gavo 300 Eur palūkanų. Pagal PMĮ nuostatas, tokios palūkanos yra apmokestinamosios pajamos, todėl turi būti deklaruotos II dalies 20 laukelyje.

 
3.3.5. Sąnaudų, laikomų neleidžiamais atskaitymais, deklaravimas

 
1 praktinė situacija

Viešoji įstaiga „A“ laiku nevykdė įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, t. y. laiku nesumokėjo už įsigytas paslaugas. Paslaugų teikėjas pareikalavo sumokėti delspinigius už pradelstą atsiskaitymo laikotarpį. 2017 metais viešoji įstaiga „A“ sumokėjo 50 Eur delspinigių. Pildydama PLN204N deklaraciją, šią sumą ji turi nurodyti 24 laukelyje.

2 praktinė situacija

Vienetas įsigijo patalpas ir baldus. Patalpos ir baldai nenaudojami vieneto veiklai vykdyti. Jais neatlygintinai naudojasi vieneto dalyvis, kuris nėra vieneto darbuotojas. Vienetas papildomai apmoka visas išlaidas, susijusias su patalpų eksploatacija.

Vieneto išlaidos (patalpų ir baldų nusidėvėjimas, eksploatacinės išlaidos) priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, nes jos nėra įprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos ir yra nesusijusios su pajamų uždirbimu.

3.3.6. Apmokestinamojo pelno, panaudoto (numatomo panaudoti) viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, sumos deklaravimas

Praktinė situacija

Viešoji įstaiga, kurios pagrindinė veikla – sporto renginių organizavimas, 2017 metais uždirbo 600 000 Eur pajamų ir patyrė 200 000 Eur sąnaudų. Viešoji įstaiga nusprendė gautą pelną – 400 000 Eur (600 000 Eur - 200 000 Eur) – skirti naujos sporto salės statybai, todėl apskaičiuoto apmokestinamojo pelno nedeklaravo ir neapmokestino pelno mokesčiu. 2018 metais atsisakyta ankstesnių planų, 2017 metais uždirbto pelno dalis (200 000 Eur) buvo panaudota pastatui, kuris bus nuomojamas, įsigyti, o gautos nuomos pajamos panaudotos viešosios įstaigos viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti. Kadangi 2017 metais gauto pelno dalis nėra tiesiogiai panaudota viešosios įstaigos viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, viešoji įstaiga privalo pateikti 2017 metų pelno mokesčio deklaraciją ir 200 000 Eur turi apmokestinti pelno mokesčiu.

3.3.7. Pelno mokesčio sumažinimo sumos apskaičiavimas

Praktinė situacija

2017 metais viešojoje įstaigoje, kuri gamina produkciją, vidutinis sąrašuose esančių asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, skaičius buvo 45, o vidutinis sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičius – 100.

2017 metų pajamos, gautos pardavus įmonės pagamintą produkciją, sudaro 70 proc. visų 2017 metais gautų pajamų, pelno mokestis – 20 000 Eur. Kadangi įmonėje dirbančių riboto darbingumo asmenų dalis sudaro 45 proc. (45 : 100 × 100 %), įmonė gali mažinti 2017 metų pelno mokestį 75 proc. ir deklaracijos II dalies 48 laukelyje turi įrašyti 15 000 Eur (20 000 Eur. × 75 %) pelno mokesčio sumažinimo sumą, o II dalies 49 laukelyje – riboto darbingumo asmenų dalį procentais tarp visų dirbančiųjų, t. y. 45 procentus.

 
3.3.8. Užskaitomo iš gautų dividendų išskaityto pelno mokesčio deklaravimas

 
Praktinė situacija

Sodininkų bendrija A valdo 0,5 proc. kitos Lietuvos įmonės B akcijų. Įmonės B visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu dėl pelno skirstymo, sodininkų bendrijai A tenka 2 000 Eur dividendų. Išmokėdama dividendus, įmonė B išskaičiavo 300 Eur pelno mokestį (2 000 Eur × 15 %). Taigi sodininkų bendrija A 2017 metais gavo iš įmonės B 1 700 Eur dividendų. Kadangi šie dividendai pagal PMĮ 33 str. 1 dalies nuostatas buvo apmokestinti 15 proc. pelno mokesčiu, iš dividendų išskaičiuoto mokesčio suma – 300 Eur – turi būti nurodoma sodininkų bendrijos A pildomos deklaracijos II dalies 54 laukelyje.

 
3.3.9. Gautos paramos, panaudotos ne pagal paskirtį, deklaravimas

 
Praktinė situacija

Fizinis asmuo įsteigė labdaros ir paramos fondą, kurio įstatuose numatyta materialiai padėti asmenims, sergantiems kraujagyslių ligomis. 2017 m. fondas organizavo lėšų, reikalingų sergančiojo operacijai atlikti, rinkimo akciją ir jos metu iš rėmėjų šiam tikslui surinko 6 000 Eur paramos, kuriuos faktiškai išleido pastato, kuriame įsikūręs fondas, tačiau nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, remontui (sergančiajam jų neperdavė). Kadangi fondas surinktas lėšas panaudojo ne pagal jų rinkimo paskirtį ir panaudojimas susijęs su steigėjo ekonomine nauda, surinktos paramos suma priskiriama ne pagal LPĮ nustatytą paskirtį panaudotai paramai ir nurodoma 56 laukelyje.

3.3.10. Grynaisiais pinigais gautos paramos deklaravimas

 
Praktinė situacija

Viešoji įstaiga 2017 m. iš akcinės bendrovės A per mokestinį laikotarpį grynaisiais pinigais gavo 15 000 Eur. 2017 mokestinių metų 250 MGL yra 9 500 Eur (38 Eur x 250). Gautą paramą viešoji įstaiga panaudojo savo ūkinės veiklos išlaidoms padengti bei įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Vadovaujantis PMĮ 5 str. 1 d. 4 punktu, visa 250 MGL dydžio sumą viršijanti grynais pinigais gautos paramos dalis, t. y. 5 500 Eur (15 000 Eur - 9 500 Eur), priskiriama pelno mokesčio bazei, neatsižvelgiant į gautos paramos panaudojimą, ir apmokestinama pelno mokesčiu, taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Ši suma (5 500 Eur) nurodoma deklaracijos 57 laukelyje. 

3.4. METINĖ PELNO MOKESČIO DEKLARACIJA (PLN204U FORMA)

3.4.1. Nuolatinės buveinės pripažinimas

3.4.2. Parduotų prekių pajamų deklaravimas

3.4.3. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

3.4.4. Gautų palūkanų deklaravimas

3.4.5. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

3.4.6. Suteiktos paramos deklaravimas

3.4.7. Iš veiklos pelno atskaitomų veiklos nuostolių sumų apskaičiavimas

3.4.18. Pelno mokesčio sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumos apskaičiavimas

3.4.1. Nuolatinės buveinės pripažinimas

Praktinė situacija

Užsienio vienetas, oro transporto kompanija, įsteigė Lietuvoje atstovybę, kuri užsiima kompanijos teikiamų paslaugų reklama, parduoda bilietus tos kompanijos oro linijomis skrendantiems keleiviams, atstovybėje dirbantys darbuotojai aptarnauja (patikrina, papildo degalais, reikalui esant, remontuoja ir pan.) atskrendančius kompanijos lėktuvus. Be to, užsienio vieneto atstovybė teikia turizmo paslaugas.

Remiantis PMĮ 2 str. 22 dalimi, toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, todėl privalo registruotis mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę.

Remiantis Lietuvos ir tos užsienio valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vieneto pelnas, gaunamas vykdant tarptautinius oro pervežimus, Lietuvoje neapmokestinamas, todėl nuolatinė buveinė moka pelno mokestį tik nuo tų pajamų, kurias gauna iš turizmo paslaugų, nes šios pajamos nėra susijusios su kompanijos vykdomu tarptautiniu pervežimu.

 
3.4.2. Parduotų prekių pajamų deklaravimas


Praktinė situacija

Nuolatinė buveinė vykdo prekybos veiklą. Per 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė uždirbo 10 000 Eur pajamų už parduotas prekes, taip pat gavo 1 000 Eur draudimo išmoką ir 300 Eur netesybų.

Pagal PMĮ nuostatas, pajamos už parduotas prekes pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis, o gauta draudimo išmoka ir netesybų suma pagal PMĮ 12 str. nuostatas priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. 10 000 Eur pajamų už parduotas prekes suma deklaruojama deklaracijos II dalies 21 laukelyje. 21 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 20 laukelyje. Neapmokestinamosios pajamos (1 300 Eur) deklaruojamos deklaracijos priede PLN204Z.

3.4.3. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

Praktinė situacija

Nuolatinė buveinė 2017 metais suteikė konsultavimo paslaugų už 7 000 Eur. Šias gautas pajamas nuolatinė buveinė turi įrašyti į 22 laukelį. 22 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 20 laukelyje.

3.4.4. Gautų palūkanų deklaravimas

Praktinė situacija

Nuolatinė buveinė 2017 metais turėjo indėlį banke. Už turimą indėlį įstaiga gavo 100 Eur palūkanų. Pagal PMĮ nuostatas, tokios palūkanos yra apmokestinamosios pajamos, todėl turi būti deklaruotos II dalies 23 laukelyje. 23 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 20 laukelyje.

 
3.4.5. Pajamų už perleistą ilgalaikį materialųjį turtą deklaravimas

 
Praktinė situacija

Nuolatinė buveinė 2017 metais nusprendė parduoti seną biuro įrangą. Įrangos įsigijimo savikaina – 20 000 Eur, sukauptas nusidėvėjimas – 15 000 Eur. Šio turto nusidėvėjimo apskaičiavimas finansinėje apskaitoje ir pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais sutampa. 2017 m. kovo mėn. įranga parduota už 6 000 Eur.

Turto vertės padidėjimo pajamomis laikomas to turto perleidimo kainos ir įsigijimo kainos skirtumas. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais perleidžiamos sporto įrangos įsigijimo kaina sumažinama nusidėvėjimo suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Įrangos likutinė vertė – 5 000 Eur (20 000 Eur - 15 000 Eur). Turto vertės padidėjimo pajamos – 1 000 Eur (6 000 Eur - 5 000 Eur) – turi būti nurodomos deklaracijos II dalies 24 laukelyje. 24 laukelio suma pridedama prie bendrų apmokestinamųjų pajamų sumos deklaracijos II dalies 20 laukelyje.

3.4.6. Suteiktos paramos deklaravimas

1 praktinė situacija

2017 metais nuolatinė buveinė apskaičiavo 5 000 Eur mokestinių nuostolių, tačiau 2017 metais nuolatinė buveinė viešajai įstaigai, turinčiai paramos gavėjo statusą, buvo suteikusi paramos už 500 Eur. Deklaracijos II dalies 30 laukelis nepildomas, nes nuolatinė buveinė 2017 m. mokestinį laikotarpį apskaičiavo mokestinį nuostolį.

2 praktinė situacija

2017 metais nuolatinė buveinė apskaičiavo 5 000 Eur mokestinį pelną (iš pajamų atėmusi neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus iki atskaitymų paramai, neįskaitant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių). Per 2017 metus nuolatinė buveinė paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą, suteikė 1 000 Eur paramą. Maksimali suma, kurią gali atskaityti IĮ, yra 2 000 Eur (5 000 Eur × 40 proc.). Kadangi dviguba suteiktos paramos suma – 2 000 Eur (1 000 Eur × 2) – neviršija maksimalios paramos sumos, kurią galima atskaityti (2 000 Eur), atskaitoma visa dviguba suteiktos paramos suma (2 000 Eur) įrašoma deklaracijos II dalies 29 laukelyje.

3.4.7. Iš veiklos pelno atskaitomų veiklos nuostolių sumų apskaičiavimas

1 praktinė situacija

Nuolatinė buveinė 2015–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 5 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 4 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. įmonė taiko 5 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl nuolatinei buveinei netaikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo.

2017 metais nuolatinė buveinė iš apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius) gali atskaityti 4 000 Eur praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Likusius 1 000 Eur (5 000 Eur - 4 000 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius įmonė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius.

2 praktinė situacija

Nuolatinė buveinė 2012–2016 mokestiniais laikotarpiais apskaičiavo veiklos mokestinių nuostolių sumą – 6 000 Eur. 2017 m. mokestinį laikotarpį įmonė baigė pelningai – apskaičiavo 4 000 Eur mokestinį veiklos pelną. 2017 m. nuolatinė buveinė taiko 15 proc. pelno mokesčio tarifą, todėl taikomas 70 proc. apribojimas dėl ankstesnių laikotarpių nuostolio kėlimo.

2017 metais nuolatinė buveinė gali atkelti ir atkurti praeitų mokestinių metų veiklos nuostolių sumą, tačiau ne didesnę kaip 70 proc. įmonės 2017 metų apmokestinamojo pelno (apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius) – 2 800 Eur (4 000 Eur × 70 proc.).

Likusius 3 200 Eur (6 000 Eur – 2 800 Eur) ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius nuolatinė buveinė galės kelti į kitus mokestinius laikotarpius.

3.4.18. Pelno mokesčio sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumos apskaičiavimas

Praktinė situacija

Investuotojas (nuolatinė buveinė) 2017 m. Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteikė 60 000 Eur Lietuvos filmo gamintojo filmo, kuris atitinka PMĮ 172 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, gamybai, o filmo gamybos išlaidos atitinka to paties straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Sakykime, kad ši suma neviršija 20 proc. bendro filmo biudžeto, todėl investuotojas, kuriam tais pačiais 2017 m. išduota investicinė pažyma, iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti 45 000 Eur (60 000 Eur × 75 proc.) suteiktų lėšų filmo gamybai sumą, o likusioji 25 proc. dalis, t. y. 15 000 Eur (60 000 Eur - 45 000 Eur) suteiktų lėšų filmo gamybai suma, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Todėl 75 proc. išlaidų sumos (45 000 Eur) deklaruojama deklaracijos priedo PLN204L L1–L2 laukeliuose, pasirinkus 17 leidžiamų atskaitymų rūšies kodą.

 Pagal PMĮ nuostatas apskaičiuotas 2017 m. pelno mokestis yra 5 000 Eur. Remiantis 462 str. nuostatomis, nuolatinė buveinė gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį filmo gamybai skirtų lėšų suma, tačiau ne daugiau kaip 75 procentais. Mokėtina pelno mokesčio suma, atėmus filmo gamybai skirtų lėšų dalį, yra 1 250 Eur (5000 - (5000 × 75 proc.). Pelno mokestį mažinanti suma – 3 750 Eur (5000 × 75 proc.) – įrašoma deklaracijos II dalies 42 laukelyje.

Likusia nepanaudota pelno mokesčiui mažinti filmo gamybai skirtų lėšų suma – 58 750 Eur (60 000 Eur - (5000 × 75 proc.)) – gali būti mažinamas už du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius mokėtinas pelno mokestis, tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti mažinama daugiau kaip 75 procentais.

3.5. ATASKAITA APIE KONTROLIUOJAMUOSIUS IR KONTOLIUOJANČIUS VIENETUS BEI ASMENIS (FR0438 FORMA)

3.5.1. Kontroliuojamų asmenų nustatymas

3.5.2. Kontroliuojamojo vieneto valdymo tipo nurodymas

3.5.3. FR0438 A dalies užpildymas

3.5.4. FR0438 B dalies užpildymas
3.5.1. Kontroliuojamų asmenų nustatymas

1 praktinė situacija

UAB „A“ paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 50 proc. UAB „B“ ir 80 proc. UAB „C“ akcijų, o UAB „C“ turi 20 proc. UAB „B“ akcijų. Šiuo atveju UAB „A“ kontroliuoja dvi įmones:
– UAB „C“, nes tiesiogiai valdo 80 proc. jos akcijų, ir
– UAB „B“, nes valdo 66 proc. jos akcijų (50 proc. tiesiogiai ir 16 proc. netiesiogiai – per UAB „C“ (20 × 80 : 100).

2 praktinė situacija

UAB „A“ paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 15 proc. UAB „B“ akcijų. UAB „A“ akcininkas Petras (susijęs su UAB „A“, nes yra jos dalyvis) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 70 proc. vieneto B akcijų. Šiuo atveju UAB „A“ kontroliuoja UAB „B“ kartu su susijusiu asmeniu Petru.

3.5.2. Kontroliuojamojo vieneto valdymo tipo nurodymas

UAB „A“ mokestinio laikotarpio pabaigoje – 2017 m. gruodžio 31 d. – tiesiogiai valdo 100 proc. UAB „B“ akcijų ir 60 proc. UAB „C“ akcijų (abi įmonės įregistruotos Lietuvoje).

UAB „A“ privalo pateikti 2017 mokestinių metų ataskaitą, nurodydama abu kontroliuojamuosius vienetus: UAB „B“ ir UAB „C“. Ataskaitos pirmajame lape pateikiama informacija apie vieną iš šių įmonių, o informacija apie antrąją įmonę nurodoma papildomame ataskaitos A dalies FR0438A lape. Ataskaitos A dalyje pateikiama informacija apie įmonę UAB „B“ tokia tvarka:

– 5 laukelyje pasirenkamas kontroliuojamojo asmens – įmonės UAB „B“ – tipas – JA;

– 6 laukelis nepildomas, nes įmonė įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre;

– 7, 9 ir 10 laukeliuose pateikiama bendra informacija apie UAB „B“: įmonės kodas, pavadinimas ir adresas;

– 8 laukelyje nurodoma įmonės UAB „A“ tiesiogiai valdoma UAB „B“ akcijų dalis, t. y. 100 proc.;

– 11 laukelyje pasirenkamas valdymo tipas – „Tiesioginis“;

– 12–19 laukeliai nepildomi.
Informacija apie kontroliuojamąjį vienetą UAB „C“ pateikiama analogiškai užpildant ataskaitos papildomą lapą FR0438A:

– 5 laukelyje pasirenkamas kontroliuojamojo asmens – įmonės UAB „C“ – tipas – JA;

– 6 laukelis nepildomas, nes įmonė įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre;

– 7, 9 ir 10 laukeliuose pateikiama bendra informacija apie UAB „C“: įmonės kodas, pavadinimas ir adresas;

– 8 laukelyje nurodoma įmonės UAB „A“ tiesiogiai valdoma UAB „C“ akcijų dalis, t. y. 60 proc.;

– 11 laukelyje pasirenkamas valdymo tipas – „Tiesioginis“;

– 12–19 laukeliai nepildomi.

3.5.3. FR0438 A dalies užpildymas

1 praktinė situacija

Kontroliuojantis vienetas A paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 40 procentų vieneto B ir 70 procentų vieneto C akcijų, o vienetas C atitinkamai turi 20 procentų vieneto B akcijų. Tokiu atveju vienetas A kontroliuoja du vienetus: C vienetą, nes tiesiogiai valdo 70 procentų jo akcijų, ir B vienetą, nes valdo 54 procentus jo akcijų (40 procentų tiesiogiai ir 14 procentų netiesiogiai per vienetą C (tai apskaičiuojama taip: 70 × 20 : 100).
Pateikdamas ataskaitą, A vienetas ataskaitoje turi nurodyti duomenis apie kontroliuojamą
vienetą C:
– 5, 6, 7, 9, 10 laukeliuose turi įrašyti vieneto C duomenis,
– 8 laukelyje turi įrašyti „70“,
– 11 laukelyje turi pažymėti valdymo tipą – „Tiesioginis“,
– 12–19 laukeliai nepildomi,
– 27 laukelyje įrašyti „1“ (papildomų lapų skaičius).
Papildomo ataskaitos lapo FR0438PA formoje vienetas A turi nurodyti duomenis apie kontroliuojamąjį vienetą B:
– 5, 6, 7, 9, 10 laukeliuose turi įrašyti vieneto B duomenis,
– 8 laukelyje turi įrašyti „40“,
– 11 laukelyje „X“ ženklu turi pažymėti langelius: „Tiesioginis“ ir „Netiesioginis“,
– 15 laukelyje įrašyti „20“,
– 12, 13, 14, 17, 19 laukeliuose turi įrašyti vieneto C duomenis,
– 16 laukelyje įrašyti „14“.

2 praktinė situacija

UAB „A“ paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 15 procentų UAB „B“ akcijų. UAB „A“ akcininkas Petras, t. y. su UAB „A“ susijęs asmuo, paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 50 procentų UAB „B“ akcijų. Šiuo atveju UAB „A“ kontroliuoja UAB „B“ kartu su susijusiu asmeniu, t. y. Petru.
Pateikdama ataskaitą, UAB „A“ turi nurodyti duomenis apie kontroliuojamąjį vienetą UAB
„B“ bei susijusį fizinį asmenį Petrą:

– 5, 6, 7, 9, 10 laukeliuose turi pateikti kontroliuojamojo vieneto UAB „B“ duomenis;
– 8 laukelyje turi įrašyti „15“;
– 11 laukelyje turi „X“ ženklu pažymėti langelius: „Tiesioginis“ ir „Kartu su susijusiais asmenimis“;
– 12, 13, 14, 18, 19 laukeliuose turi nurodyti Petro duomenis,
– 15 laukelyje įrašyti „50“.
Pateikdama ataskaitą, UAB „A“ ataskaitos B dalyje, t. y. 20, 21, 22, 23, 25 ir 26 laukeliuose, turi nurodyti duomenis apie ją kontroliuojantį asmenį Petrą ir kitus asmenis, kurių valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

3.5.4. FR0438 B dalies užpildymas

1 praktinė situacija

UAB „A“ valdo 4 akcininkai: Petras turi 55 proc. akcijų, UAB „B“ turi 30 proc. akcijų, Jonas turi 10 proc. akcijų, o Antanas – 5 proc. akcijų. Ataskaitos B dalyje UAB „A“ turi nurodyti tris savo akcininkus: Petrą, Joną ir UAB „B“, nes kiekvienas iš jų valdo ne mažiau kaip 10 proc. UAB „A“ akcijų, o Antano ataskaitoje nurodyti nereikia.

2 praktinė situacija

UAB „A“ paskutinę mokestinio laikotarpio dieną turi 100 proc. UAB „B“ akcijų ir 20 proc. UAB „C“ akcijų. UAB „B“ turi 40 proc. UAB „C“ akcijų ir 80 proc. UAB „D“ akcijų. UAB „A“ akcininkai yra du fiziniai asmenys: Petras, valdantis 90 proc. akcijų, ir Jonas, valdantis 10 proc. akcijų.

Šiuo atveju UAB „A“ tiesiogiai valdo 100 proc. UAB „B“ akcijų, tiesiogiai ir netiesiogiai valdo 60 procentų (20 + 100 × 40 : 100) UAB „C“ akcijų ir netiesiogiai valdo 80 proc. (100 × 80 : 100) UAB „D“ akcijų. UAB „B“ tiesiogiai valdo 80 proc. UAB „D“ akcijų ir tiesiogiai valdo 20 proc. UAB „C“ akcijų, tačiau kartu su susijusiu asmeniu UAB „A“ valdo iš viso 60 proc. UAB „C“ akcijų (40 proc. tiesiogiai ir 20 proc. valdo susijęs asmuo UAB „A“) . Ataskaitas įmonės turi užpildyti tokia tvarka:

– UAB „A“ turi pildyti ataskaitos A ir B dalis. A dalies pirmajame lape nurodoma 100 proc. kontroliuojama UAB „B“. Kadangi pirmajame lape yra galimybė nurodyti tik vieną kontroliuojamąjį vienetą, informaciją apie netiesiogiai kontroliuojamą įmonę UAB „D“ ir kartu su susijusiu asmeniu valdomą įmonę UAB „C“ reikia pateikti ataskaitos FR0438PA priede. Informaciją apie kontroliuojančius akcininkus – fizinius asmenis Petrą ir Joną – UAB „A“ turi pateikti ataskaitos B dalyje. Kadangi pirmajame lape yra galimybė nurodyti tik vieną akcininką, informaciją apie kitą asmenį reikia pateikti ataskaitos FR0438PB priede;

– UAB „B“ turi pildyti ataskaitos A ir B dalis. A dalies pirmajame lape pateikiama informacija apie 80 proc. valdomą įmonę UAB „D“, o FR0438PA priede nurodoma tiesiogiai ir su susijusiais asmenimis valdoma įmonė UAB „C“. Ataskaitos B dalyje UAB „B“ turi nurodyti vienintelę akcininkę UAB „A“;

– UAB „C“ kontroliuojamųjų vienetų neturi, todėl turi pateikti tik ataskaitos B dalį. Pirmajame ataskaitos lape turi būti pateikta informacija apie vieną iš akcininkių, pvz., nurodoma akcininkė UAB „A“, valdanti 20 proc. įmonės akcijų. Ataskaitos FR0438PB priede pateikiama informacija apie akcininkę UAB „B“, kuri valdo 40 proc. įmonės akcijų, ir informacija apie likusius akcininkus, jeigu jie valdo ne mažiau kaip po 10 proc. įmonės akcijų;

– UAB „D“ kontroliuojamųjų vienetų neturi, todėl turi pateikti tik ataskaitos B dalį. Pirmajame ataskaitos lape įmonė turi nurodyti akcininkę UAB „B“, kuri valdo 80 proc. įmonės akcijų. Ataskaitos FR0438PB priede nurodomi likę akcininkai, jeigu jie valdo ne mažiau kaip po 10 proc. įmonės akcijų.

3.6. ASOCIJUOTŲJŲ ASMENŲ TARPUSAVIO SANDORIŲ ARBA  ŪKINIŲ OPERACIJŲ ATASKAITA (FR0528 FORMA)

3.6.1. Ataskaitos teikimo prievolės

3.6.2. Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo deklaravimas

3.6.3. Ilgalaikio nematerialiojo turto pardavimo deklaravimas

3.6.4. Atsargų, prekių, produkcijos pardavimo deklaravimas

3.6.5. Finansinių paslaugų teikimo deklaravimas

3.6.6. Kitų paslaugų teikimo deklaravimas

3.6.7. Turto nuomos deklaravimas

3.6.8. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo deklaravimas

3.6.9. Suteiktų ir gautų paskolų deklaravimas

3.6.1. Ataskaitos teikimo prievolės

1 praktinė situacija

 A, B ir C įmonės yra asocijuotieji asmenys. A įmonė per mokestinį laikotarpį iš C įmonės įsigijo prekių už 100 000 Eur, C įmonė suteikė A įmonei transportavimo (pervežimo) paslaugų už 1 000 Eur. C ir B įmonių nevienarūšių sandorių ir / ar ūkinių operacijų bendra vertė buvo 20 000 Eur. Kitokių sandorių ir / ar ūkinių operacijų tarpusavyje įmonės nebuvo sudariusios.

Ataskaitos formą teikia A ir C įmonės, nes tarpusavio sandorių ir / ar ūkinių operacijų vertė buvo didesnė kaip 90 000 Eur. Teikiamoje ataskaitos formoje deklaruojami visi A ir C įmonių tarpusavio sandoriai, t. y. prekių pardavimo / įsigijimo sandoris už 100 000 Eur ir transportavimo (pervežimo) paslaugų teikimas / įsigijimas už 1 000 Eur.

2 praktinė situacija

 A, B ir C įmonės yra asocijuotieji asmenys. A įmonė per mokestinį laikotarpį iš B įmonės įsigijo prekių bei suteikė jai paslaugų. Šių sandorių ir / ar ūkinių operacijų vertė buvo 50 000 Eur. B įmonė iš C įmonės įsigijo prekių už 70 000 Eur.

A, B ir C įmonėms ataskaitos formos nereikia teikti, nes sandorių ir / ar ūkinių operacijų vertė su konkrečiu asocijuotuoju asmeniu buvo mažesnė kaip 90 000 Eur.

3 praktinė situacija

 A įmonė mokestinio laikotarpio pirmąjį ketvirtį suteikė asocijuotajai B įmonei 150 000 Eur paskolą. B įmonė paskolą grąžino tų pačių metų spalio 1 dieną, priskaičiuota 4 000 Eur palūkanų. Šiuo atveju ataskaitos formą teikti reikia, nes sandorio vertė (paskolos suma) buvo didesnė kaip 90 000 Eur. Ataskaitos formoje turi būti įrašomos šios paskolos palūkanos (4 000 Eur).

4 praktinė situacija

A ir B įmonės yra Lietuvos asocijuotieji asmenys. A įmonė per mokestinį laikotarpį iš B įmonės įsigijo prekių už 100 000 Eur ir grąžino iš B įmonės įsigytų prekių už 30 000 Eur. Ataskaitos formą A ir B įmonės privalo pateikti, nes, vertinant ataskaitos formos teikimo prievolę ir apskaičiuojant 90 000 Eur vertę, į grąžintų prekių vertę neatsižvelgiama.

5 praktinė situacija

A įmonė iš užsienio asocijuotojo asmens per mokestinį laikotarpį įsigijo komplektuojamųjų detalių už 70 000 Eur ir grąžino detalių už 20 000 Eur. A įmonei ataskaitos formos už mokestinį laikotarpį teikti nereikia, nes sandorių vertė nesiekė 90 000 Eur.

6 praktinė situacija

A įmonė užsienio asocijuotajam asmeniui 2017 m. suteikė 40 000 Eur trumpalaikę paskolą, kuri 2017 m. buvo grąžinta, taip pat tam pačiam asmeniui 2017 m. pardavė prekių už 20 000 Eur. A įmonei ataskaitos formos už mokestinį laikotarpį teikti nereikia, nes sandorių vertė nesiekė 90 000 Eur. Apskaičiuojant bendrą sudarytų sandorių sumą, paskolos grąžinimas neįskaitomas.

7 praktinė situacija

A įmonė 2016 m. buvo suteikusi 40 000 Eur paskolą asocijuotajai B įmonei dvejų metų laikotarpiui. 2017 m. paskola nebuvo grąžinta, jos likutis sudarė 40 000 Eur. Taip pat 2017 m. A įmonė pardavė B įmonei prekių už 60 000 Eur. A įmonei kyla prievolė teikti ataskaitos formą už 2017 m. mokestinį laikotarpį, nes nevienarūšių sandorių (galiojančios paskolos ir prekių pardavimo) vertė viršijo 90 000 Eur.

3.6.2. Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo deklaravimas

Praktinė situacija

 2017 m. vasario mėn. UAB „A“ savo akcininkei UAB „B“ pardavė lengvąjį automobilį už 5 000 Eur ir pastatą už 100 000 Eur. Lengvojo automobilio likutinė vertė – 0 Eur, o pastato likutinė vertė – 80 000 Eur. Sandoriai sudaryti laikantis „ištiestosios rankos“ principo.

Pastato ir lengvojo automobilio pardavimo sandoris deklaruojamas ataskaitos 12 laukelyje.

Laukelyje „Pajamos“ nurodoma bendra ilgalaikio materialiojo turto perleidimo pajamų suma – 105 000 Eur (100 000 Eur + 5 000 Eur).

Laukelyje „Sąnaudos“ nurodoma bendra parduoto turto likutinė vertė – 80 000 Eur (0 Eur + 80 000 Eur).

Laukelyje „Sandorių ir / ar ūkinių operacijų skaičius“ įrašomas skaičius 2. Laukelyje „Kodai“ įrašomas skaičius 1.

UAB „B“ informaciją apie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo sandorį pateiks ataskaitos 20 laukelyje.


3.6.3. Ilgalaikio nematerialiojo turto pardavimo deklaravimas


Praktinė situacija

2017 m. birželio mėn. UAB „A“ savo akcininkei UAB „B“ pardavė kompiuterio programą už 15 000 Eur. Šios programos neamortizuota mokestinė likutinė vertė – 10 000 Eur. Sandoris sudarytas laikantis „ištiestosios rankos“ principo. Be šio sandorio, UAB „A“ buvo suteikusi įmonei UAB „B“ 150 000 Eur paskolą, todėl abi įmonės privalo teikti ataskaitą.

Kompiuterio programos pardavimo sandoris deklaruojamas ataskaitos 13 laukelyje.

Laukelyje „Pajamos“ nurodoma kompiuterio programos perleidimo pajamų suma – 15 000 Eur.

Laukelyje „Sąnaudos“ nurodoma parduotos kompiuterio programos likutinė vertė – 10 000 Eur.

Laukelyje „Sandorių ir / ar ūkinių operacijų skaičius“ įrašomas skaičius 1.

Laukelyje „Kodai“ įrašomas skaičius 1.

UAB „B“ informaciją apie kompiuterio programos įsigijimo sandorį pateiks ataskaitos 21 laukelyje.

Informaciją apie suteiktą paskolą abi įmonės turės deklaruoti ataskaitos „Paskolų ir palūkanų“ dalyje.


3.6.4. Atsargų, prekių, produkcijos pardavimo deklaravimas


Praktinė situacija

UAB „A“ ir UAB „B“ yra asocijuotieji asmenys. 2017 metais UAB „A“ įmonei UAB „B“ pardavė prekių už 120 000 Eur. UAB „B“ įmonei UAB „A“ grąžino dalį ankstesniais mokestiniais laikotarpiais įsigytų prekių, kurių vertė – 15 000 Eur, ir dalį einamuoju mokestiniu laikotarpiu įsigytų prekių, kurių vertė – 20 000 Eur. UAB „A“ įmonei UAB „B“ išrašė kreditines PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta 35 000 Eur suma. Apskaičiuodama pelno mokestį, UAB „A“ pagal išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras mažina to mokestinio laikotarpio, kurį prekės buvo grąžintos, pajamas (ir tų prekių įsigijimo verte mažina sąnaudas), todėl ataskaitos formos 14 laukelyje deklaruoja 85 000 Eur (120 000 Eur - 35 000 Eur) pajamų sumą.

UAB „B“ informaciją apie prekių įsigijimo sandorius pateiks ataskaitos 22 laukelyje.


3.6.5. Finansinių paslaugų teikimo deklaravimas

 
Praktinė situacija

2017 m. liepos mėn. UAB „A“ pagal finansinės nuomos sutartį perdavė akcininkui patalpas, kurių vertė, nurodyta sutartyje, – 120 000 Eur. Per 2017 m. apskaičiuotos palūkanos – 12 000 Eur. Sandoris sudarytas laikantis „ištiestosios rankos“ principo. Šiuo atveju ataskaitą teikti reikia, nes sandorio vertė buvo didesnė kaip 90 000 Eur. Ataskaitos 15 laukelyje „Pajamos“ turi būti įrašomos šios finansinės nuomos palūkanos – 12 000 Eur, sandorių skaičius – 1, taip pat kodas – 1. Jeigu įmonė neturi galimybės išskirti sąnaudų už suteiktas paslaugas, laukelis „Sąnaudos“ gali būti neužpildytas.

3.6.6. Kitų paslaugų teikimo deklaravimas


Praktinė situacija

Per 2017 metus UAB „A“ akcininkei UAB „B“ suteikė įvairių paslaugų: patalpų priežiūros, apsaugos, buhalterinės apskaitos, verslo konsultacijų ir kt., kurių bendra vertė –30 000 Eur. Sandoriai sudaryti laikantis „ištiestosios rankos“ principo. Suteiktų paslaugų savikaina – 20 000 Eur. Taip pat 2015 m. įmonė suteikė 75 000 Eur paskolą įmonei UAB „B“.

UAB „A“ suteiktas paslaugas turi deklaruoti ataskaitos 16 laukelyje. Laukelyje „Pajamos“ nurodoma bendra pajamų už suteiktas paslaugas suma – 30 000 Eur. Laukelyje „Sąnaudos“ nurodoma bendra suteiktų paslaugų savikaina – 20 000 Eur. Laukelyje „Sandorių ir / ar ūkinių operacijų skaičius“ įrašomas sandorių skaičius, o laukelyje „Kodai“ – skaičius 1.
UAB „B“ suteiktas paslaugas turi deklaruoti ataskaitos 24 laukelyje.

Informaciją apie gautą (suteiktą) paskolą įmonės turės deklaruoti ataskaitos 28–29 laukeliuose.

 
3.6.7. Turto nuomos deklaravimas


1 praktinė situacija

 2015 metais UAB „A“ asocijuotajai įmonei UAB „B“ išnuomojo automobilį už 500 Eur mėnesio mokestį ir biuro patalpas už 800 Eur mėnesio mokestį. Sandoriai sudaryti laikantis „ištiestosios rankos“ principo. Bendra gautų pajamų suma – 15 600 Eur. UAB „A“ taip pat yra gavusi 120 000 Eur paskolą iš UAB „B“. Sąnaudos, susijusios su turto nuoma, sudaro 3 000 Eur. UAB „A“ turto nuomos sandorį turi deklaruoti ataskaitos 18 laukelyje.

 Laukelyje „Pajamos“ deklaruojama bendra gautų pajamų už turto nuomą suma – 15 600 Eur.

 Laukelyje „Sąnaudos“ deklaruojamos sąnaudos, susijusios su turto nuoma, – 3 000 Eur.

 Laukelyje „Sandorių ir / ar ūkinių operacijų skaičius“ įrašomas sandorių skaičius 2, o laukelyje „Kodai“ – skaičius „1“.

UAB „B“ turto nuomos sandorį turi deklaruoti ataskaitos 26 laukelyje. Informaciją apie gautą (suteiktą) paskolą įmonės turės deklaruoti ataskaitos 28–29 laukeliuose.

 
2 praktinė situacija

 2017 metais vienetas su asocijuotąja A įmone pasirašo 3 metų ilgalaikės nuomos sutartį. Nuomos paslaugų teikimo pradžia numatyta 2018 m. kovo 1 d., 2017 m. pabaigoje sumokamas avansas. Į 2017 metų ataskaitos formą šio sandorio įtraukti nereikės, o kitų metų (2018 m. ir vėlesnių) ataskaitų formose turės būti pateikiamos už suteiktas nuomos paslaugas per atitinkamą mokestinį laikotarpį mokėtinos (sumokėtos) sumos.

 
3.6.8. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo deklaravimas

 
Praktinė situacija

 2017 m. liepos mėn. UAB „A“ iš akcininko „UAB „B“ įsigijo pastatą už 180 000 Eur. UAB „A“ ataskaitos 20 laukelyje turi nurodyti ilgalaikio turto įsigijimo sandorio sumą – 180 000 Eur.

UAB „B“ pardavimo sandorį turi deklaruoti ataskaitos 12 laukelyje.

 
3.6.9. Suteiktų ir gautų paskolų deklaravimas

 
1 praktinė situacija

 2016 m. rugsėjo mėn. UAB „A“ savo patronuojamajai įmonei UAB „B“ suteikė 180 000 Eur beprocentę paskolą. 2017 m. vasario mėn. patronuojamoji įmonė grąžino 95 000 Eur, likusią dalį – 85 000 Eur – grąžins 2018 m. sausio mėnesį. Daugiau sandorių tarp šių asocijuotųjų įmonių nebuvo. Ataskaita turi būti pildoma tokia tvarka:

– UAB „A“ 2016 m. ataskaitoje nurodo dukterinei įmonei suteiktos paskolos sumą laikotarpio pabaigoje – 180 000 Eur. Laikotarpio pradžioje suteiktos paskolos suma nenurodoma, nes 2016 m. sausio 1 d. paskola dar nebuvo suteikta. Ataskaitoje taip pat pažymima, jog per ataskaitinį laikotarpį buvo suteikta beprocentė paskola. 2017 m. ataskaitoje nurodoma suteiktos paskolos suma laikotarpio pradžioje – 180 000 Eur – ir laikotarpio pabaigoje – 85 000 Eur, taip pat pažymima, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo suteikta beprocentė paskola.

2017 m. ataskaitos teikti nereikės, nes suteiktos paskolos suma nė vieną ataskaitinio laikotarpio dieną nesiekė 90 000 Eur;
– UAB „B“ 2016 m. ataskaitoje nurodo iš patronuojančiosios įmonės gautos paskolos sumą laikotarpio pabaigoje – 180 000 Eur. Laikotarpio pradžioje gautos paskolos suma nenurodoma, nes 2016 m. sausio 1 d. paskola dar nebuvo gauta. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta beprocentė paskola. 2017 m. ataskaitoje nurodoma gautos paskolos suma laikotarpio pradžioje – 180 000 Eur – ir laikotarpio pabaigoje – 85 000 Eur, taip pat pažymima, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta beprocentė paskola.

2018 m. ataskaitos teikti nereikės, nes gautos paskolos suma nė vieną ataskaitinio laikotarpio dieną nesiekė 90 000 Eur.

Kadangi vieno asocijuotojo asmens kitam suteikta beprocentė paskola neatitinka tikrosios rinkos kainos, įmonės pelno mokesčio deklaracijose apskaičiuoja menamas palūkanų pajamas ir sąnaudas, tačiau ataskaitoje šios palūkanų sumos nenurodomos.

 2 praktinė situacija

 2017 m. vasario mėn. akcininkas suteikė 120 000 Eur beprocentę paskolą savo įmonei. Įmonė paskolą grąžino tų pačių metų liepos mėnesį. Šiuo atveju ataskaitą teikti reikia, nes paskolos suma (nors vieną ataskaitinių metų dieną) buvo didesnė nei 90 000 Eur. Ataskaitos formoje atitinkamame laukelyje turi būti pažymima, kad buvo gauta beprocentė paskola.

 3 praktinė situacija

 A įmonė 2017-01-02 suteikia akcininkui – fiziniam asmeniui – beprocentę 100 000 Eur paskolą, kuri bus grąžinta tokiais terminais: 50 000 Eur per 2018 m., likę 50 000 Eur – 2019-07-01.

2017 m. ataskaitos formoje A įmonė turės užpildyti 29 laukelį „Paskolos suma mokestinio laikotarpio pabaigoje“ ir privalės įrašyti paskolos sumą – 100 000 Eur, o 33 laukelyje „X“ ženklu reikės pažymėti atsakymą „Taip“.

2018 m. ataskaitos formoje įmonė turės užpildyti 29 eilutės laukelį „Paskolos suma mokestinio laikotarpio pradžioje“ (įrašyti tą pačią sumą, kuri nurodyta 2017 m. mokestinio laikotarpio pabaigoje, – 100 000 Eur) ir 29 laukelyje „Paskolos suma mokestinio laikotarpio pabaigoje“ turės įrašyti 50 000 Eur paskolos likutį mokestinio laikotarpio paskutinę dieną (balanso sudarymo dieną). 33 laukelyje „X“ ženklu reikės pažymėti atsakymą „Taip“.

2019 m. mokestinį laikotarpį paskolos suma nė vieną dieną nebus lygi arba didesnė nei 90 000 Eur, todėl, jeigu kitų sandorių A įmonė su akcininku nevykdys, jai neatsiras prievolė teikti 2019 m. ataskaitos formos.

Akcininkui suteikta beprocentė paskola neatitinka kainodaros taisyklėse įtvirtinto ištiestosios rankos principo, todėl A įmonė, vadovaudamasi PMĮ 40 straipsnio 2 dalimi, 2017–2019 m. apskaičiuos „menamas“ palūkanas ir jomis nustatyta tvarka (tai deklaruodama pelno mokesčio deklaracijos PLN204 formos 23 laukelyje) padidins apmokestinamąsias pajamas. Ataskaitos FR0528 formoje „menamos“ palūkanos nedeklaruojamos.

4. METINĖ PRIDĖTINĖS VERTĖS DEKLARACIJA

4.1. Kokiais atvejais laikoma, kad PVM mokėtojas vykdo mišrią veiklą?

4.2. PVM atskaitos dalies apskaičiavimas, taikant „pajamų“ kriterijų.

4.3. Į PVM atskaitą įtraukto trumpalaikio turto pirkimo (importo) PVM patikslinimas metinėje PVM deklaracijoje.

4.4. Į PVM atskaitą įtraukto bendrosios paskirties pirkimo (importo) PVM tikslinimas metinėje PVM deklaracijoje.

4.5. PVM atskaitos tikslinimas mėnesinėje ir metinėje PVM deklaracijose dėl ilgalaikio materialiojo turto praradimo.

4.6. Į PVM atskaitą įtrauktos įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas pagal „ploto“ kriterijų, eksploatuoti, pirkimo (importo) PVM sumos tikslinimas.

4.7. PVM atskaitos tikslinimas mėnesinėje ir metinėje PVM deklaracijose dėl ilgalaikio materialiojo turto pardavimo.

4.8. Į PVM atskaitą įtraukto pastato esminio pagerinimo pirkimo (importo) PVM tikslinimas metinėje PVM deklaracijoje.

4.9. Į PVM atskaitą neįtraukto turto pirkimo (importo) PVM patikslinimas metinėje PVM deklaracijoje, kai ilgalaikis materialusis turtas buvo naudojamas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

4.10. Į PVM atskaitą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM metinės sumos patikslinimas, kai turtas deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais buvo naudojamas PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti.

4.1. Kokiais atvejais laikoma, kad PVM mokėtojas vykdo mišrią veiklą?

1 praktinė situacija

 Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, vykdo PVM apmokestinamą veiklą – užsiima mažmenine prekyba, taip pat nuomoja dalį patalpų pagal PVMĮ 31 str. be PVM, t. y. vykdo PVM neapmokestinamą veiklą.

 Šiuo atveju laikoma, kad PVM atžvilgiu įmonė vykdo mišrią veiklą.

 2 praktinė situacija

Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, vykdo PVM apmokestinamą veiklą – teikia pervežimo paslaugas Lietuvos ir užsienio klientams. Įmonė pardavė seną pastatą be PVM.

Šiuo atveju nelaikoma, kad įmonė vykdo mišrią veiklą, nes nekilnojamojo turto pardavimo sandoris laikomas atsitiktiniu ir įmonė nesiverčia tokio pobūdžio veikla.

3 praktinė situacija

 Įmonė yra PVM mokėtoja, tačiau didžioji pajamų dalis PVM neapmokestinama, kadangi įmonė vykdo aukštojo mokslo studijų veiklą. Be PVM neapmokestinamos veiklos, įmonė vykdo ir PVM apmokestinamą veiklą, kurios pajamos sudaro apie 3 % visų pajamų.

 PVM atžvilgiu įmonė vykdo mišrią veiklą, nepaisant pajamų sumos.

 
4.2. PVM atskaitos dalies apskaičiavimas, taikant „pajamų“ kriterijų.

2017 m. UAB „Prekyba“ prekių pardavimo pajamos sudarė 870 000 Eur, transporto paslaugų pajamos – 150 000 Eur, patalpų nuomos pajamos (neapmokestinamos PVM) – 350 000 Eur. Taip pat buvo parduoti krovininiai automobiliai, naudoti įmonės veikloje, už 100 000 Eur. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos (palūkanos, baudos, delspinigiai) sudarė 2 500 Eur.

Apskaičiuojama 2017 m. PVM atskaitos dalis: (870 000 Eur + 150 000 Eur) / (870 000 Eur + 150 000 Eur + 350 000 Eur) X 100 = 75 proc. (74,45 apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus ‒ 75).

Krovininio automobilio pardavimo pajamos (atsitiktinis sandoris) ir finansinės bei investicinės veiklos pajamos (palūkanos, baudos, delspinigiai) į PVM atskaitos procento apskaičiavimą neįtraukiamos.

 
4.3. Į PVM atskaitą įtraukto trumpalaikio turto pirkimo (importo) PVM patikslinimas metinėje PVM deklaracijoje.

 
1 praktinė situacija

 Mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas 2017 m. liepos mėn. įsigijo du darbo stalus po 300 Eur be PVM. Kadangi šis turtas įmonėje bus naudojamas vykdant mišrią veiklą, tai pirkimo PVM suma ‒ 126 Eur – buvo paskirstyta pagal proporciją (PVM atskaitos procentas – 85 %) ir atskaityta jos dalis ‒ 107,10 Eur (126 / 100 x 85).

Įmonėje turtas, kurio vertė – iki 500 Eur, laikomas trumpalaikiu turtu. Šiuo atveju įsigytas turtas laikomas trumpalaikiu, todėl pirkimo PVM atskaita, vadovaujantis PVMĮ 66 straipsnio nuostatomis, tikslinama visa suma vienais metais (tų kalendorinių metų, kuriais pirkimo PVM buvo atskaitytas, metinės PVM deklaracijos B dalyje). Vėlesniais metais tokio turto PVM atskaita netikslinama.

 Pagal faktinius 2017 m. rodiklius apskaičiuotas PVM atskaitos procentas sudarė 75 %. Patikslinta baldų pirkimo PVM atskaitos suma sudaro 12,60 Eur (107,10 X ((85 - 75) / 85)).

Metinėje PVM deklaracijoje nurodoma:

10 laukelyje ‒ 85 (taikyta PVM atskaitos dalis (proc.);

11 laukelyje‒ 75 (pagal faktinius rodiklius apskaičiuota PVM atskaitos dalis (proc.);

12 laukelyje ‒ 12 (85 - 75 / 85 X 100);

13 laukelyje ‒ 107 Eur;

14 laukelyje ‒ 13 Eur.

 
2 praktinė situacija

Mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas 2017 m. spalio mėn. įsigijo darbo stalą, skirtą direktoriui, už 700 Eur (be PVM). Kadangi šis turtas įmonėje bus naudojamas vykdant mišrią veiklą, tai pirkimo PVM ‒ 147 Eur – paskirstytas pagal proporciją (PVM atskaitos procentas – 85 %) ir atskaityta jo dalis ‒ 124,95 Eur (147 / 100 X 85).

Įmonėje turtas, kurio vertė – nuo 500 Eur, laikomas ilgalaikiu turtu, todėl stalas apskaitomas kaip ilgalaikis materialusis turtas. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje baldams nustatytas 6 metų nusidėvėjimo normatyvas, todėl šiuo atveju PVM atskaita, pagal PVMĮ 67 str., turi būti tikslinama metinės PVM deklaracijos C dalyje – 5 metus nuo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ir pirkimo PVM sumos įtraukimo į atskaitą mėnesio.

 3 praktinė situacija

 Mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas 2017 m. lapkričio mėn. įsigijo kompiuterį už 3200 Eur (be PVM). Kadangi šis turtas įmonėje bus naudojamas vykdant mišrią veiklą, tai pirkimo PVM ‒ 672 Eur – paskirstytas pagal proporciją (PVM atskaitos procentas – 85 %) ir atskaityta jo dalis ‒ 571,20 Eur (672 / 100 X 85).

Įmonėje turtas, kurio vertė – nuo 800 Eur, laikomas ilgalaikiu turtu, todėl kompiuteris apskaitomas kaip ilgalaikis materialusis turtas. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje kompiuterinei technikai ir ryšio priemonėms nustatytas 3 metų nusidėvėjimo normatyvas, todėl pirkimo PVM atskaita tikslinama visa suma vienais metais (tų kalendorinių metų, kuriais atskaitytas jų pirkimo PVM, metinės PVM deklaracijos B dalyje). Vėlesniais metais tokio turto PVM atskaita netikslinama.

Apskaičiuotas pagal faktinius 2017 m. rodiklius PVM atskaitos procentas sudarė 75 %. Tikslinama kompiuterio pirkimo PVM atskaitos suma sudaro 68,54 Eur (571,20 X ((85 - 75) / 85)).

Metinėje PVM deklaracijoje nurodoma:

10 laukelyje ‒ 85 (taikyta PVM atskaitos dalis (proc.);

11 laukelyje‒ 75 (pagal faktinius rodiklius apskaičiuota PVM atskaitos dalis (proc.);

12 laukelyje ‒ 12 (85 - 75 / 85 X 100);

13 laukelyje – 571 Eur;

14 laukelyje – 69 Eur.

 
4.4. Į PVM atskaitą įtraukto bendrosios paskirties pirkimo (importo) PVM tikslinimas metinėje PVM deklaracijoje.

 
Mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas 2017 m. įsigijo prekių ir paslaugų (kanceliarinių prekių, ryšio, komunalinių paslaugų, kuro ir pan.), kurios buvo skirtos tiek PVM apmokestinamai, tiek PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, todėl jų pirkimo PVM buvo atskaitytas pagal PVM atskaitos procentą, apskaičiuotą pagal 2016 metų faktinius rodiklius, taikant „pajamų“ kriterijų. Šis atskaitos procentas sudarė 75 proc. ir buvo nurodomas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 28 laukelyje.

Taikant PVM atskaitos procentą, 2017 m. į PVM atskaitą buvo įtraukta 3 750 Eur pirkimo PVM (5 000 Eur x 75 proc.).

PVM mokėtojo 2017 m. faktiškos pajamos (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos sudarė 300 000 Eur, o iš prekių bei paslaugų, nurodytų PVMĮ 58 str. 1 dalyje, teikimo – 250 000 Eur. PVM atskaitos procentas, nustatytas pagal 2017 m. faktinius rodiklius, sudaro 84 proc. ((250 000 / 300 000) x 100 proc.).

Naudotas PVM atskaitos procentas 12 proc. skiriasi nuo apskaičiuotojo pagal faktinius rodiklius [(75 - 84) / 75 x 100]. PVM mokėtojas privalo patikslinti į PVM atskaitą įtrauktą PVM sumą ir turi pateikti mokesčių administratoriui metinę PVM deklaraciją (FR0516 forma).

Patikslinta faktiškai atskaityta PVM suma sudaro 450 Eur (3 750 x 12 / 100).

Metinėje PVM deklaracijoje nurodoma:

10 laukelyje ‒ 75 (2017 metais naudotas PVM atskaitos procentas);

11 laukelyje – 84 (pagal faktinius 2017 m. rodiklius apskaičiuotas PVM atskaitos procentas);

12 laukelyje – 12 (naudoto PVM atskaitos procento ir pagal faktinius rodiklius apskaičiuoto procento skirtumas (procentais);

13 laukelyje –3 750 Eur (į PVM atskaitą įtraukta 2017 m. bendrosios paskirties pirkimo (importo) PVM sumos dalis);

14 laukelyje –450 Eur (patikslinta faktiškai atskaityta PVM suma).

4.5. PVM atskaitos tikslinimas mėnesinėje ir metinėje PVM deklaracijose dėl ilgalaikio materialiojo turto praradimo.

Įmonė 2017 m. liepos mėn. įsigijo kompiuterį už 1000 Eur, pirkimo PVM – 210 Eur. Kompiuteris bus naudojamas vykdant mišrią veiklą, todėl, pagal taikomą PVM atskaitos procentą (70 %), į atskaitą įtraukta 147 Eur (210 X 70 %). Kadangi Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytas 3 metų kompiuterių nusidėvėjimo normatyvas, pirkimo PVM atskaita tikslinama visa suma vienais metais, nors kompiuteris įmonėje priskirtas ilgalaikiam turtui.

2017 m. lapkričio mėn. šis kompiuteris buvo pavogtas. Įmonė turi vagystės faktą įrodančius dokumentus, todėl 2017 m. lapkričio mėn. mėnesinėje PVM deklaracijoje (FR0600 forma) galima netikslinti PVM atskaitos.

2017 m. metinėje PVM deklaracijoje (FR0516 forma) dėl proporcijos pasikeitimo tikslinama kompiuterio pirkimo PVM atskaita. Pagal faktinius 2017 m. rodiklius apskaičiuotas PVM atskaitos dydis sudarė 65 %. 2017 m. metinėje PVM deklaracijoje patikslinama metinė PVM atskaitos dalis: 147 X ((70 - 65) / 70) = 10,50 Eur. Metinėje PVM deklaracijoje nurodoma:

13 laukelyje – 147 Eur,

14 laukelyje – 11 Eur.

 
4.6. Į PVM atskaitą įtrauktos įsigytų prekių ir paslaugų, skirtų nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas pagal „ploto“ kriterijų, eksploatuoti, pirkimo (importo) PVM sumos tikslinimas.

Mišriąveiklą vykdančiam PVM mokėtojui, vietos mokesčių administratoriaus leidimu, buvo suteikta teisė mišriai veiklai vykdyti skirto pastato pirkimo PVM atskaityti ne pagal „pajamų“, o pagal „ploto“ kriterijų. PVM mokėtojas šį pastatą įsigijo 2015 metais. Vietos mokesčių administratoriui pateikti šie duomenys: 40 proc. šio pastato bus naudojama PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti (nuomojama ne PVM mokėtojams), o 60 proc. ploto bus naudojama PVM apmokestinamoje veikloje. 2017 m. buvo įsigytos prekės ir paslaugos, susijusios su mišriai veiklai vykdyti naudojamo pastato eksploatavimu:

1) elektros energija, kurios pirkimo PVM sudarė 5 000 Eur, o į PVM atskaitą buvo įtraukta (kaip tenkantis PVM apmokestinamai veiklai) 3 000 Eur (5 000 x 60 proc.);

2) šiluminės energijos, kurios pirkimo PVM sudarė 15 000 Eur, o į PVM atskaitą buvo įtraukta (kaip tenkantis PVM apmokestinamai veiklai) 9 000 Eur (15 000 x 60 proc.);

3) kitų komunalinių paslaugų, kurių pirkimo PVM sudarė 3 000 Eur, o į PVM atskaitą buvo įtraukta (kaip tenkantis PVM apmokestinamai veiklai) 1 800 Eur (3 000 x 60 proc.);

4) remonto darbų, kurių pirkimo PVM sudarė 30 000 Eur, o į PVM atskaitą buvo įtraukta (kaip tenkantis PVM apmokestinamai veiklai) 18 000 Eur (30 000 x 60 proc.).

Iš viso, taikant „ploto“ kriterijų, buvo atskaityta 31 800 Eur vertės prekių (paslaugų), susijusių su mišriai veiklai naudojamo pastato eksploatavimu.

Pagal faktinius 2017 m. rodiklius, tik 30 proc. mišriai veiklai naudojamo pastato buvo panaudota PVM neapmokestinamai veiklai (išnuomota be PVM) ir 70 proc. pastato ploto panaudota PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Apskaičiuota patikslinta PVM atskaitos suma sudaro (- 5 300 Eur) [31 800 x (60 - 70) / 60].

Metinėje PVM deklaracijoje nurodoma:

15 laukelyje –31 800 Eur (2017 m. atskaityta įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM suma);

16 laukelyje –(-5 300) (patikslinta įsigytų prekių (paslaugų) PVM atskaitos suma).

 
4.7. PVM atskaitos tikslinimas mėnesinėje ir metinėje PVM deklaracijose dėl ilgalaikio materialiojo turto pardavimo.

 
1 praktinė situacija

 2016 m. birželio mėn. įmonė įsigijo biuro baldus (ilgalaikis materialusis turtas) už 3000 Eur, kurių pirkimo PVM sudarė 630 Eur. PVM požiūriu baldai skirti mišriai veiklai vykdyti, todėl, taikant proporcinį PVM atskaitos būdą, buvo atskaityta 70 % pirkimo PVM suma ‒ 441 Eur (630 x 70 %). Įmonėje turtas, kurio vertė – nuo 500 Eur, laikomas ilgalaikiu turtu, todėl biuro baldai apskaitomi kaip ilgalaikis materialusis turtas. Pagal PVMĮ 67 str., biuro baldų PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis – 5 metai. 2017 m. rugsėjo mėn. baldai parduoti su PVM.

Pardavus baldus, buvo uždirbta PVM apmokestinamų pajamų, todėl įmonė 2017 m. rugsėjo mėn. mėnesinėje PVM deklaracijoje (FR0600 forma)papildomai gali įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM dalį – 30 % (100 % - 70 %), tenkančią 45 mėnesių laikotarpiui (60 - 15), t. y. laikotarpiui nuo pardavimo momento iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. Papildomai atskaitoma PVM suma sudarys 141,75 Eur (630 / 60 X 45 X 30 %). PVM deklaracijoje ši suma įrašoma į 35 laukelį.

Metinėje PVM deklaracijoje (FR0516 forma) tikslinama metinė baldų PVM atskaitos dalis, tenkanti laikotarpiui nuo kalendorinių metų pradžios iki baldų pardavimo (8 mėnesių). Pagal faktinius 2017 m. rodiklius apskaičiuotas PVM atskaitos dydis sudarė 85 %. 2017 m. metinėje PVM deklaracijoje patikslinama metinė PVM atskaitos dalis (-17,64 Eur) (630 / 60 X 8 X ((70 - 85) / 70)). Metinėje PVM deklaracijoje ši suma nurodoma 20 laukelyje.

2 praktinė situacija

 2009 m. birželio mėn. įmonė įsigijo naują pastatą už 300 000 Eur, kurio pirkimo PVM sudarė 63 000 Eur. Visa pastato pirkimo PVM suma (100 %) buvo įtraukta į PVM ataskaitą. Nuo 2014 m. PVM mokėtojas pradėjo vykdyti PVM požiūriu mišrią veiklą, o 2017 m. vasario mėn. pastatas buvo parduotas be PVM (senų pastatų pardavimas neapmokestinamas PVM). Pastato pirkimo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis ‒ 10 metų, t. y. iki 2019 m. gegužės mėn.

Pardavęs pastatą, PVM mokėtojas privalo mėnesinėje PVM deklaracijoje (FR0600 forma)patikslinti PVM atskaitos sumą, tenkančiąlaikotarpiui nuo pardavimo momento iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos. Šiuo atveju pastatas buvo parduotas be PVM, todėl PVM mokėtojas turės grąžinti į biudžetą 14 700 Eur (63 000 / 120 X 28). PVM deklaracijoje ši suma nurodoma 35 laukelyje su „-“ ženklu.

Metinėje PVM deklaracijoje (FR0516 forma)tikslinama metinė pastato PVM atskaitos dalis, tenkanti laikotarpiui nuo kalendorinių metų pradžios iki pardavimo momento (1 mėnesio). Pagal faktinius 2017 m. rodiklius apskaičiuotas PVM atskaitos dydis sudarė 85 %. 2017 m. metinėje PVM deklaracijoje patikslinama metinė PVM atskaitos dalis – 78,75 Eur (63 000 / 120 X 1 X ((100 - 85) / 100)). Metinėje PVM deklaracijoje ši suma nurodoma 20 laukelyje.


4.8. Į PVM atskaitą įtraukto 
pastato esminio pagerinimo pirkimo (importo) PVM tikslinimas metinėje PVM deklaracijoje.

 
2007 m. įmonė atliko seno pastato esminį pagerinimą už 500 000 Eur (PVM ‒ 90 000 Eur). Pastatas pradėtas naudoti 2007 m. gegužės mėn., atskaityta visa PVM suma ‒ 90 000 Eur (100 %). Pastato PVM atskaita turi būti tikslinama 10 metų, t. y. iki 2017 m. balandžio mėn.

 2017 m. pastatas buvo naudojamas įmonės mišriai veiklai vykdyti. Pagal faktinius 2017 m. rodiklius apskaičiuotas PVM atskaitos procentas sudarė 85 %.

 Metinės PVM deklaracijos FR0516A priede įrašomi pastato duomenys, apskaičiuojama patikslinta metinė PVM atskaitos suma (tenkanti 4 mėnesiams, likusiems iki PVM atskaitos laikotarpio pabaigos):

A1 laukelyje „Įsigytas (pasigamintas) ilgalaikis turtas (kodas)“ nurodomas 11 kodas ‒ pastato (statinio) esminis pagerinimas;

A2 laukelyje „Turto įsigijimo (pasigaminimo) data (metai, mėnuo)“ nurodoma data ‒ 2007 05;

A3 laukelyje „Turto pirkimo (importo) PVM suma“ nurodoma PVM suma ‒ 90 000 Eur;

A4 laukelyje „Taikyta turto pirkimo (importo) PVM sumos paskirstymo kriterijus (kodas)“ nurodomas pajamų kodas – 01;

A5 laukelyje „Atskaityta turto pirkimo (importo) PVM dalis (procentais)“ nurodoma 100 %;

A6 laukelyje „Turto PVM atskaitos metinės sumos tikslinimo laikotarpis (mėnesiais)“ nurodomas laikotarpis ‒ (2017 m. sausio–balandžio mėn.);

A7 laukelyje „PVM atskaitos tikslinio laikotarpio pabaiga (metai, mėnuo)“ nurodoma data ‒ 2017 04;

A8 laukelyje „Faktinis turto panaudojimas PVMĮ 58 str. 1 d. nurodytoje veikloje praėjusiais kalendoriniais metais (proc.)“ nurodomas PVM atskaitos procentas ‒ 85 %;

A9 laukelyje „Turto PVM atskaitos metinė tikslinimo suma (teigiama arba neigiama (-))“ apskaičiuojama (spragtelėjus !) ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos metinė tikslinimo suma ‒ 450 Eur.

Patikslintą pastato esminio pagerinimo PVM atskaitos sumą sudaro 450 Eur ((90 000 / 120 X 4) X ((100 - 85) / 100)). Metinėje PVM deklaracijoje patikslinta metinė PVM atskaitos suma nurodoma 20 laukelyje.


4.9. Į PVM atskaitą neįtraukto 
turto pirkimo (importo) PVM patikslinimas metinėje PVM deklaracijoje, kai ilgalaikis materialusis turtas buvo naudojamas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

Įmonė 2015 m. liepos mėn. įsigijo naują butą už 150 000 Eur (PVM ‒ 31 500 Eur). Kadangi buvo planuojama butą nuomoti ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui, t. y. be PVM, tai pirkimo PVM visai nebuvo neįtrauktas į PVM atskaitą. 2017 m. 8–12 mėn. buto nuoma buvo trumpalaikė (nuomos laikotarpis trumpesnis kaip 2 mėn.), todėl nuo nuomos vertės buvo apskaičiuotas pardavimo PVM. 2017 m. penkis mėnesius butas buvo naudojamas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą. Buto PVM atskaita tikslinama 10 metų.

Metinės PVM deklaracijos priede FR0516A įrašomi buto duomenys ir apskaičiuojama patikslinta metinė (tenkanti 5 mėnesiams) PVM atskaitos suma.

A1 laukelyje „Įsigytas (pasigamintas) ilgalaikis turtas (kodas)“ nurodomas 1 kodas ‒ nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas;

A2 laukelyje „Turto įsigijimo (pasigaminimo) data (metai, mėnuo)“ nurodoma data ‒ 2015 07;

A3 laukelyje „Turto pirkimo (importo) PVM suma“ nurodoma PVM suma ‒ 31 500 Eur;

A4 laukelyje „Taikyta turto pirkimo (importo) PVM sumos paskirstymo kriterijus (kodas)“ nurodomas pajamų kodas – 01;

A5 laukelyje „Atskaityta turto pirkimo (importo) PVM dalis (procentais)“ nurodoma 0 %;

A6 laukelyje „Turto PVM atskaitos metinės sumos tikslinimo laikotarpis (mėnesiais)“ nurodomas laikotarpis ‒ (2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn.);

A7 laukelyje „PVM atskaitos tikslinio laikotarpio pabaiga (metai, mėnuo)“ nurodoma data ‒ 2025 06;

A8 laukelyje „Faktinis turto panaudojimas PVMĮ 58 str. 1 d. nurodytoje veikloje praėjusiais kalendoriniais metais (proc.)“ nurodomas PVM atskaitos procentas ‒ 100 %;

A9 laukelyje „Turto PVM atskaitos metinė tikslinimo suma (teigiama arba neigiama (-))“ apskaičiuojama (spragtelėjus !) ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaitos metinė tikslinimo suma ‒ 1313 Eur.

Patikslinta buto PVM atskaitos suma sudaro 1 313 Eur (31 500 / 120 X 5). Metinėje PVM deklaracijoje patikslinta metinė PVM atskaitos suma nurodoma 20 laukelyje.

 
4.10. Į PVM atskaitą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo (importo) PVM metinės sumos patikslinimas, kai turtas deklaruojamais ataskaitiniais kalendoriniais metais buvo naudojamas PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti.

1 praktinė situacija

 Įmonė, PVM mokėtoja, 2015 m. lapkričio mėn. įsigijo naujo pastato dalį (komercinės paskirties patalpos) už 200 000 Eur (PVM – 42 000 Eur). Įmonė vykdė PVM apmokestinamą veiklą ir visą pirkimo PVM sumą įtraukė į PVM atskaitą. Nuo 2017 m. sausio mėn. šias patalpas įmonė pradėjo nuomoti be PVM, t. y. kalendoriniais metais 12 mėnesių turtas buvo naudojamas tik PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti. Pastato PVM atskaita turi būti tikslinama 10 metų, t. y. iki 2025 m. spalio mėn.

2017 m. tikslinama metinė PVM atskaitos suma – 4 200 Eur: (42 000 / 120 12 X (100 - 0 / 100)). Metinėje PVM deklaracijoje patikslinta metinė PVM atskaitos suma nurodoma 21 laukelyje ‒ 4 200 Eur.

Metinės PVM deklaracijos FR0516A priede šio turto duomenys nedeklaruojami.

2 praktinė situacija

Mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas 2016 m. birželio mėn. įsigijo baldų komplektą už 3 000 Eur (PVM – 630 Eur). Kadangi šis turtas įmonėje naudojamas vykdant mišrią veiklą, tai pirkimo PVM suma buvo paskirstyta pagal proporciją (PVM atskaitos procentas – 85 %) ir atskaityta ‒ balandžio mėn. baldų komplektas buvo perkeltas į patalpas, kurios nuomojamos be PVM, t. y. kalendoriniais metais 9 mėnesius turtas buvo naudojamas tik PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti.

Įmonėje turtas, kurio vertė – nuo 1000 Eur, laikomas ilgalaikiu turtu, todėl baldų komplektas apskaitomas kaip ilgalaikis materialusis turtas. Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje baldams nustatytas 6 metų nusidėvėjimo normatyvas, todėl PVM atskaita, pagal PVMĮ 67 str., turi būti tikslinama metinės PVM deklaracijos C dalyje 5 metus nuo ilgalaikio materialaus turto įsigijimo ir pirkimo PVM įtraukimo į atskaitą mėnesio, t. y. iki 2021 m. gegužės mėn.

2017 m. tikslinama metinė PVM atskaitos suma – 80,33 Eur: (630 / 60 X 9 X (85 - 0 / 85)). Metinėje PVM deklaracijoje patikslinta metinė PVM atskaitos suma nurodoma 21 laukelyje ‒ 80 Eur.

Kadangi nuo sausio iki kovo mėn. baldų komplektas buvo naudojamas mišriai veiklai vykdyti, tai PVM mokėtojas PVM atskaitą turi patikslinti metinės deklaracijos 20 laukelyje ‒ 5,56 Eur: (630 / 60 X 3 X ((85 - 70) / 85)). Metinės PVM deklaracijos FR0516A priede šio turto duomenys nurodomi tik dėl turto naudojimo mišriai veiklai vykdyti nuo sausio iki kovo mėn.

5. NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO DEKLARACIJA

5.1. Deklaracijos tikslinimas dėl avansinio NkTM perskaičiavimo

5.2. Apmokestinamo nuosavo arba įsigyjamo nekilnojamojo turto deklaravimas

5.3. Nuosavo nekilnojamojo turto apmokestinimo ypatumai

5.4. Perimto nekilnojamojo turto apmokestinimo ypatumai

5.5. Savivaldybės suteiktos mokesčio lengvatos deklaravimas

 

5.1. Deklaracijos tikslinimas dėl avansinio NkTM perskaičiavimo


1 praktinė situacija

2017 m. kovo 14 d. juridinis asmuo pardavė jam Vilniaus mieste 2017 m. sausio 1 d. nuosavybės teise priklausantį prekybos paskirties NkT, kurio mokestinė vertė yra 120 000 Eur. Dėl šio sandorio juridinis asmuo gali patikslinti pateiktą deklaracijos KIT711A priedą, nurodydamas:

A4 laukelyje – 120 000 Eur;

A5 laukelyje, ties sausio–kovo mėnesiais, – 120 000 Eur;

A5 laukelyje, ties balandžio–rugsėjo mėnesiais, – 0;

A6 laukelyje avansinio mokesčio suma už sausio ir kovo mėnesius apskaičiuojama pagal formulę [A6] = (A5 * A2) / 12. Tai reiškia, kad A6 laukelyje, ties sausio–kovo mėnesiais, apskaičiuojama 100,00 Eur ((120 000 * 1 proc.) / 12) avansinio mokesčio suma, o ties balandžio–rugsėjo mėnesiais apskaičiuojamas 0.

2 praktinė situacija

2017 m. lapkričio 21 d. juridinis asmuo pardavė jam Vilniaus mieste 2017 m. sausio 1 d. nuosavybės teise priklausantį komercinės paskirties NkT. Atsižvelgiant į tai, kad KIT711A priede deklaruojamas avansinis mokestis už pirmuosius tris ketvirčius, o minėtas NkT buvo parduotas ketvirtąjį ketvirtį, t. y. lapkričio 21 d., juridiniam asmeniui nereikia tikslinti pateiktos deklaracijos KIT711A priedo.

3 praktinė situacija

Juridiniam asmeniui 2017 m. sausio 1 d. nuosavybės teise Vilniaus mieste priklauso trys prekybos paskirties NkT objektai, kurių bendra mokestinė vertė yra 485 000 Eur. Minėtas juridinis asmuo 2017 m. liepos 10 d. parduoda vieną iš šių NkT objektų, kurio mokestinė vertė yra 82 000 Eur. Dėl šio sandorio juridinis asmuo gali patikslinti pateiktą deklaracijos KIT711A priedą, nurodydamas:

A4 laukelyje – 485 000 Eur;

A5 laukelyje, ties sausio–liepos mėnesiais, – 485 000 Eur;

A5 laukelyje, ties rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, – 403 000 Eur;

A6 laukelyje, ties sausio–liepos mėnesiais, apskaičiuojama 404,17 Eur ((485 000 * 1 proc.) / 12), o ties rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais – 335,83 Eur ((403 000 * 1 proc.) / 12) avansinio mokesčio suma.

5.2. Apmokestinamo nuosavo arba įsigyjamo nekilnojamojo turto deklaravimas

Juridinis asmuo teikia sveikatos priežiūros ir grožio paslaugas bei vykdo prekybą. Ši veikla vykdoma 200 kv. m pastate: 70 kv. m patalpoje yra įkurti gydytojų kabinetai, kuriuose teikiamos licencijas turinčių gydytojų konsultacijos, 55 kv. m patalpoje teikiamos grožio paslaugos, o likusią pastato dalį užima prekybos salė ir pagalbinės patalpos.

NkTM nemokamas tik už tą pastato dalį, kuri naudojama sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, t. y tik už 70 kv. m patalpą, o likusi 130 kv. m pastato dalis turi būti apmokestinama NkTM.

Taigi, 70 kv. m patalpų mokestinės vertės dalis neapmokestinama, bet nurodoma deklaracijos 13 laukelyje, o 130 kv. m ‒ apmokestinama ir nurodoma KIT711S priedo S4 laukelyje.

 
5.3. Nuosavo nekilnojamojo turto apmokestinimo ypatumai

 
1 praktinė situacija

 Juridinio asmens nuosavo apmokestinamo NkT mokestinė vertė 2017 m. sausio 1 d. yra 102 300 Eur, savivaldybės nustatytas 0,7 proc. mokesčio tarifas. Tarkime, kad 2017 m. kovo mėnesį buvo įsigytaapmokestinamo NkT, kurio mokestinė vertė 21 400 Eur. 2017 m. liepos mėnesį buvo perleistas 15 850 Eur mokestinės vertės apmokestinamas NkT.

KIT711S priede nurodoma:

S2 laukelyje – 0,70;

S4 laukelyje – 102 300 Eur;

S5 laukelio eilutėje „Balandis“ – 21 400 Eur;

S5 laukelio eilutėje „Rugpjūtis“ – 15 850 Eur (su minuso ženklu);

S8 laukelyje (spragtelėjus !) apskaičiuojama mokesčio suma 782 Eur:

([S8] = (102300 + (21400 * 9 / 12 – 15850 * 5 / 12)) * 0,7 / 100).

 
2 praktinė situacija

 Juridinio asmens nuosavo apmokestinamo NkT mokestinė vertė 2017 m. sausio 1 d. yra 102 300 Eur, savivaldybės nustatytas 0,7 proc. mokesčio tarifas. Per mokestinį laikotarpį juridinis asmuo neperleido ir neįsigijo NkT, t. y. turimo nuosavo NkT mokestinė vertė per šį laikotarpį nesikeitė.

KIT711S priede nurodoma:

S2 laukelyje – 0,70;

S4 laukelyje – 102 300 Eur;

S8 laukelyje (spragtelėjus !) apskaičiuojama mokesčio suma 716 Eur:

([S8] = 102 300 * 0,7 / 100).

 
5.4. Perimto nekilnojamojo turto apmokestinimo ypatumai

 
1 praktinė situacija

 Juridinio asmens perimto iš fizinio asmens apmokestinamo NkT mokestinė vertė 2017 m. sausio 1 d. yra 67 000 Eur, savivaldybės nustatytas 0,7 proc. mokesčio tarifas. Tarkime, kad 2017 m. vasario mėnesį buvo papildomai perimta apmokestinamo NkT, kurio mokestinė vertė 38 500 Eur. 2017 m. rugsėjo mėnesį fiziniam asmeniui buvo grąžintas 17 290 Eur mokestinės vertės apmokestinamas NkT.

KIT711S priede nurodoma:

S2 laukelyje – 0,70;

S9 laukelyje – 67 000 Eur;

S10 laukelio eilutėje „Kovas“ – 38 500 Eur;

S10 laukelio eilutėje „Spalis“ – 17 290 Eur (su minuso ženklu);

S13 laukelyje (spragtelėjus !) apskaičiuojama mokesčio suma 663 Eur:

[S13] = (67000 + (38500 * 10 / 12 – 17290 * 3 / 12)) * 0,7 / 100.

 
2 praktinė situacija

 Juridinio asmens perimto iš fizinio asmens apmokestinamo NkT mokestinė vertė 2017 m. sausio 1 d. yra 67 000 Eur, savivaldybės nustatytas 0,7 proc. mokesčio tarifas. Per mokestinį laikotarpį juridinis asmuo iš fizinio asmens papildomai neperėmė ir jam negrąžino NkT, t. y. perimto NkT mokestinė vertė per šį laikotarpį nesikeitė.

KIT711S priede nurodoma:

S2 laukelyje – 0,70;

S9 laukelyje – 67 000 Eur;

S13 laukelyje (spragtelėjus !) apskaičiuojama mokesčio suma 469 Eur:

[S13] = 67000 * 0,7 / 100.

 
5.5. Savivaldybės suteiktos mokesčio lengvatos deklaravimas

 
Juridiniam asmeniui 2017 m. sausio 1 d. nuosavybės teise priklauso rekreacinės paskirties NkT objektas, kurio mokestinė vertė yra 675 150 Eur. Savivaldybės nustatytas 0,7 proc. mokesčio tarifas, tačiau minėtam asmeniui yra suteikta 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio lengvata.

KIT711S priede nurodoma:

S2 laukelyje – 0,70;

S4 laukelyje – 675 150 Eur;

S8 laukelyje (spragtelėjus !) apskaičiuojama mokesčio suma 4 726 Eur:

([S8] = 675 150 * 0,7 / 100);

S14–S15 laukeliuose (spragtelėjus !) nurodoma mokesčio suma, apskaičiuota S8 laukelyje, – 4 726 Eur;

S16 laukelyje nurodoma apskaičiuota suteiktos lengvatos suma 2 363 Eur:

([S16] = 4 726 * 0,5 / 100);

 S17 laukelyje (spragtelėjus !) apskaičiuojama šiai savivaldybei tenkanti mokesčio suma 2 366 Eur:

([S17] = 4 726 – 2 363).

6.1. PARAMOS TEIKIMO METINĖ ATASKAITA

6.1.1. Kokiais atvejais privaloma pateikti metinę ataskaitą apie suteiktą paramą?

6.1.2. Kokiais atvejais neteikiama FR0477 forma?

6.1.3. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta paslaugomis ilgalaikiu turtu.

6.1.4. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta prekėmis.

6.1.5. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta pinigais.

6.1.6. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta paslaugomis.
 

6.1.1. Kokiais atvejais privaloma pateikti metinę ataskaitą apie suteiktą paramą?


1 praktinė situacija

 UAB „A“ 2017 metais suteikė paramą vaikų globos namams ‒ perdavė saldainių už 1 300 Eur. Vaikų globos namams suteiktas paramos gavėjo statusas.

UAB „A“ privalo pateikti paramos teikimo metinę ataskaitą (FR0477 formą) iki 2018 m. gegužės 15 d.

 2 praktinė situacija

 UAB „X“ 2017 metais suteikė paramą VšĮ „Z“: vasario mėn. ‒ 12 000 Eur, birželio mėn. ‒ 4 000 Eur, gruodžio mėn. ‒ 6 000 Eur. VšĮ „Z“ suteiktas paramos gavėjo statusas.

Suteiktos paramos suma nuo 2017 m. birželio mėn. viršijo 15 000 Eur, todėl UAB „X“ turi pateikti mokesčių administratoriui mėnesio ataskaitą apie vienam asmeniui suteiktą paramą ir (arba) labdarą, didesnę kaip 15 000 Eur (PLN203 formą), už birželio mėn. nurodydama 16 000 Eur suteiktos paramos sumą ir už gruodžio mėn. ‒ 22 000 Eur.

UAB „X“ apie visą per 2017 kalendorinius metus LPĮ nustatyta tvarka suteiktą paramą turi deklaruoti paramos teikimo metinėje ataskaitoje (FR0477 formoje) ir pateikti mokesčių administratoriui iki 2018 m. gegužės 15 d.

 
6.1.2. Kokiais atvejais neteikiama FR0477 forma?

 
1 praktinė situacija

 Viešoji įstaiga, įregistruota paramos gavėja, suteikė paramą religinei bendruomenei, t. y. bažnyčios renovacijai pervedė 2 000 Eur. Religinei bendruomenei suteiktas paramos gavėjo statusas. Viešoji įstaiga turi pateikti paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą (FR0478 formą), o paramos teikimo metinės ataskaitos (FR0477 formą) neteikia.

 2 praktinė situacija

  UAB „A“ suteikė paramą VšĮ „X“, kuri neturi paramos gavėjo statuso. Pagal LPĮ nelaikoma, kad suteikta parama, todėl tokios sumos nedeklaruojamos paramos teikimo metinėje ataskaitoje (FR0477 formoje).

 
6.1.3. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta paslaugomis ilgalaikiu turtu.

 
2017 m. UAB „A“ paramos tikslais vaikų globos namams perdavė apskaitoje visiškai nudėvėtą mikroautobusą, kurio likutinė vertė ‒ 300 Eur. Vaikų globos namams suteiktas paramos gavėjo statusas.

UAB „A“ privalo deklaruoti suteiktą paramą paramos teikimo metinėje ataskaitoje (FR0477 formoje), nurodydama:

9 laukelyje ‒ paramos teikimo tikslo kodą‒ socialinė globa ir rūpyba;

10 laukelyje ‒ materialinės vertybės kodą15 ‒ transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys;

11 laukelyje ‒ materialinėmis vertybėmissuteiktos paramos vertę ‒ 300 Eur.

Vadovaujantis PMĮ 28 str. 3 d., kai parama suteikta ilgalaikiu materialiuoju turtu, paramos suma yra lygi šio turto likutinei vertei.


6.1.4. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta prekėmis.

2017 m. UAB „X“ paramos tikslais perdavė gėles bažnyčiai (papuošimui). Bažnyčiai suteiktas paramos gavėjo statusas. Gėlių įsigijimo savikaina ‒ 150 Eur. Surašytas paramos perdavimo‒priėmimo aktas.

UAB „X“ privalo deklaruoti suteiktą paramą paramos teikimo metinėje ataskaitoje (FR0477 formoje), nurodydama:

9 laukelyje ‒ paramos teikimo tikslo kodą‒ religija;

10 laukelyje ‒ materialinės vertybės kodą20 ‒ kitos materialinės vertybės;

11 laukelyje ‒ materialinėmis vertybėmissuteiktos paramos vertę ‒ 150 Eur.

Vadovaujantis PMĮ 28 str. 3 d., kai parama suteikta turtu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai.


6.1.5. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta pinigais.


2017 m. UAB „Z“ paramos tikslais pervedė 2 000 Eur sporto klubui (VšĮ). Sporto klubui suteiktas paramos gavėjo statusas.

UAB „Z“ privalo deklaruoti suteiktą paramą paramos teikimo metinėje ataskaitoje (FR0477 formoje), nurodydama:

9 laukelyje ‒ paramos teikimo tikslo kodą‒ sportas;

12 laukelyje ‒ piniginių lėšų, faktiškai sumokėtų paramos tikslais, sumą ‒ 2 000 Eur.

6.1.6. Paramos deklaravimo tvarka, kai parama suteikta paslaugomis.

Mažoji bendrija „B“, vykdanti projektavimo veiklą, 2017 metais atliko vaikų žaidimo aikštelės projektavimo darbus vaikų darželiui, turinčiam paramos gavėjo statusą. Projektavimo darbų vertė (darbuotojų darbo užmokestis, VSD įmokos, įrangos nusidėvėjimo sąnaudos) ‒ 1 000 Eur. Surašytas paramos perdavimo‒priėmimo aktas.

Mažoji bendrija „B“ privalo deklaruoti suteiktą paramą paramos teikimo metinėje ataskaitoje (FR0477 formoje), nurodydama:

9 laukelyje ‒ paramos teikimo tikslo kodą‒ švietimas;

13 laukelyje ‒ paslaugomissuteiktos paramos vertę ‒ 1 000 Eur.

Vadovaujantis PMĮ 28 str. 3 d., kai parama suteikta paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų savikainai.

6.2. PARAMOS GAVIMO IR PANAUDOJIMO METINĖ ATASKAITA

6.2.1. Kokiais atvejais privaloma pateikti metinę ataskaitą apie gautą ir suteiktą paramą?

6.2.2. Kokiais atvejais neteikiama FR0478 forma?

6.2.3. Iš Lietuvos juridinių asmenų gautos paramos deklaravimas

6.2.4. Deklaravimo ypatumai, kai gautos paramos vertė mažesnė kaip vienas MGL

6.2.5. Iš užsienio juridinių asmenų gautos paramos deklaravimas

6.2.6. Anonimiškai gautos paramos deklaravimas

6.2.7. Iš VMI gautos 2 proc. GPM sumos deklaravimas

6.2.8. Ankstesnių metų paramos likučio deklaravimas

6.2.9. Pinigais gautos paramos panaudojimo deklaravimas

6.2.10. Turtu gautos paramos panaudojimo deklaravimas

6.2.11. Kitiems LR paramos gavėjams suteiktos paramos deklaravimas

6.2.12. Suteiktos paramos deklaravimas, kai kiekvienam gavėjui skirta parama neviršija vieno MGL dydžio

6.2.13. Suteiktos labdaros deklaravimas

6.2.14. Iš nuosavų lėšų suteiktos paramos deklaravimas


Atnaujinta!

VMI prie FM viršininko 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. VA-4 papildytos Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jos priedų užpildymo taisyklės (2003 04 10 įsakymu Nr. V-103).

Taisyklėse numatytas atvejis, kai paramos gavėjai neteikia FR0478 formos ir neprivalo deklaruoti duomenų apie gautą paramą bei jos panaudojimą:

„Jeigu paramos gavėjai, t. y. juridiniai asmenys, per kalendorinius metus LPĮ nustatyta tvarka yra gavę tik piniginių lėšų, sudarančių iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio sumos,  mažesnių kaip 12 MMA, galiojusių tų kalendorinių metų, kuriais gautos šios lėšos, sausio 1 d., dydis (arba lygias šiam dydžiui), o paramos piniginėmis lėšomis, paslaugomis ar materialinėmis vertybėmis nėra gavę / suteikę ir (arba) nėra panaudoję ankstesnių laikotarpių paramos likučio (deklaruoto kaip gauta, bet nepanaudota parama), tai duomenų apie šią gautą paramą bei jos panaudojimą ataskaitos FR0478 formoje neteikia.“

6.2.1. Kokiais atvejais privaloma pateikti metinę ataskaitą apie gautą ir suteiktą paramą?


1 praktinė situacija

 Viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjo statusą, 2017 metais gavo paramos tikslais mokymų įrangą iš juridinio asmens.

Viešoji įstaiga privalo pateikti paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą (FR0478 formą) iki 2018 m. gegužės 15 d.

 2 praktinė situacija

 Viešoji įstaiga, įregistruota paramos gavėja, suteikė paramą religinei bendruomenei, t. y. bažnyčios renovacijai pervedė 2 000 Eur. Religinei bendruomenei suteiktas paramos gavėjo statusas.

Viešoji įstaiga ir religinė bendruomenė privalo pateikti paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą (FR0478 formą) iki 2018 m. gegužės 15 d.

 3 praktinė situacija

Asociacija, turinti paramos gavėjo statusą, 2017 metais negavo paramos, tačiau panaudojo 2016 metais gautos paramos likutį.

Asociacija privalo pateikti paramos gavimo ir panaudojimo metinę ataskaitą (FR0478 formą) iki 2018 m. gegužės 15 d.


6.2.2. Kokiais atvejais neteikiama FR0478 forma?

 

1 praktinė situacija

Viešoji įstaiga, vykdanti sporto veiklą, susitarė su užsienio įmone dėl dalinio renginio kompensacijos – 2017 metais gavo 1 000 Eur.

Gauta kompensacija pagal LPĮ nelaikoma gauta parama, todėl viešoji įstaiga neprivalo teikti mokesčių administratoriui paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos (FR0478 formos).

2 praktinė situacija

 Asociacija, organizuojanti kultūrinius renginius, 2017 metais gavo iš savivaldybės 3 000 Eur miesto šventei organizuoti.

Biudžetinės įstaigos negali būti paramos teikėjos, todėl nelaikoma, kad asociacija gavo paramą, taigi ji neprivalo teikti mokesčių administratoriui paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos (FR0478 formos).

6.2.3. Iš Lietuvos juridinių asmenų gautos paramos deklaravimas


UAB „A“ 2017 m. paramos tikslais vaikų globos namams perdavė apskaitoje visiškai nudėvėtą mikroautobusą, kurio likutinė vertė ‒ 300 Eur. Vaikų globos namams suteiktas paramos gavėjo statusas.

Vaikų globos namai privalo deklaruoti gautą paramą paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478A priede, nurodydami:

A2 ir A3 laukeliuose ‒ paramos teikėjo (įmonės) kodą ir pavadinimą;

A4 laukelyje ‒ materialinės vertybės kodą15 ‒ transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys;

A5 laukelyje ‒ materialinėmis vertybėmisgautos paramos vertę ‒ 300 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 6 laukelyje automatiškai įrašoma gautos paramos Lietuvoje vertė ‒ 300 Eur.

 
6.2.4. Deklaravimo ypatumai, kai gautos paramos vertė mažesnė kaip vienas MGL

 
ietuvos universitetas (paramos gavėjas) 2017 metais sudarė sutartį su UAB „X“ dėl reklamos skelbimo. Reklamos skelbimo vertė, nurodyta sutartyje, – 25 Eur.

Lietuvos universitetas gautą paramą deklaruoja paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos 9 laukelyje, nurodydamas 25 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478A priede neįrašomi duomenys apie iš paramos teikėjų gautą paramą, kurios vertė mažesnė kaip vienas MGL (bazinė socialinė išmoka 2017 m. ‒ 38 Eur) per metus.


6.2.5. Iš užsienio juridinių asmenų gautos paramos deklaravimas

Lenkijos bendruomenė 2017 metais paramos tikslais pervedė Lietuvos mokyklai sporto prekių už 3 000 Eur. Lietuvos mokyklai suteiktas paramos gavėjo statusas.

Lietuvos mokykla privalo deklaruoti iš užsienio juridinio asmens gautą paramą paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478B priede, nurodydama:

B2 ir A3 laukeliuose ‒ paramos teikėjo (įmonės) kodą ir valstybės kodą ‒ PL;

B4 laukelyje ‒ materialinės vertybės kodą11 ‒ sporto prekės ir turistiniai reikmenys;

B5 laukelyje ‒ materialinėmis vertybėmisgautos paramos vertę ‒ 3 000 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 13 laukelyje automatiškai įrašoma gautos paramos Lietuvoje vertė ‒ 3 000 Eur.

 
6.2.6. Anonimiškai gautos paramos deklaravimas


Paramos fondas „B“, vykdantis socialinius projektus vaikams ir neįgaliesiems, 2017 metais gavo 20 000 Eur anonimiškai suteiktos paramos. Paramos fondas gautą paramą privalo deklaruoti paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos 21 ir 24 laukeliuose, nurodydamas 20 000 Eur, o 23 laukelyje visa anonimiškai ir iš fizinių asmenų gauta parama įrašoma automatiškai.

 
6.2.7. Iš VMI gautos 2 proc. GPM sumos deklaravimas

 
Viešoji įstaiga, vykdanti mokymų veiklą, 2017 metais gavo iš VMI gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalį (pagal LR labdaros ir paramos įstatymą galintiems gauti paramą gavėjams pervedamos sumos) ‒ 1 000 Eur.

Viešoji įstaiga gautą paramą privalo deklaruoti paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos 21 ir 21A laukeliuose, nurodydama 1 000 Eur, o 23 laukelyje visa anonimiškai ir iš fizinių asmenų gauta parama įrašoma automatiškai.


6.2.8. Ankstesnių metų paramos likučio deklaravimas


Asociacija, organizuojanti kultūrinius renginius, 2016 metų pabaigoje gavo 2 500 Eur paramos. Visa gauta pinigų suma buvo panaudota renginiams organizuoti 2017 metais.

2017 metų paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos IV dalyje „Gautos paramos panaudojimas“ deklaruojamas ankstesnių laikotarpių paramos likutis 2017 01 01 ir paramos panaudojimas per 2017 metus:

26 laukelyje įrašomas paramos likutis ‒ 2 500 Eur;

28 eilutės B stulpelyje nurodoma panaudota pinigų suma ‒ 2 500 Eur;

33 laukelyje automatiškai įrašomas paramos likutis laikotarpio pabaigoje ‒ 0.


6.2.9. Pinigais gautos paramos panaudojimo deklaravimas


Viešoji įstaiga, vykdanti mokymų veiklą, 2017 metais gavo iš VMI gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalį (pagal LR labdaros ir paramos įstatymą galintiems gauti paramą gavėjams pervedamos sumos) ‒ 1 000 Eur. 2017 metais patalpų nuomos paslaugoms apmokėti iš šios sumos panaudota 350 Eur.

Viešoji įstaiga gautą paramą privalo deklaruoti paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos 21 ir 21A laukeliuose, nurodydama 1 000 Eur, o 23 laukelyje visa anonimiškai ir iš fizinių asmenų gauta parama įrašoma automatiškai.

2017 metų paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitosIV dalyje „Gautos paramos panaudojimas“ deklaruojamas paramos panaudojimas per 2017 metus:

26 laukelyje įrašomas paramos likutis 2017 01 01 ‒ 0 Eur;

28 eilutės B stulpelyje nurodoma panaudota pinigų suma ‒ 350 Eur;

33 laukelyje automatiškai įrašomas paramos likutis laikotarpio pabaigoje ‒ 650 Eur.


6.2.10. Turtu gautos paramos panaudojimo deklaravimas


Vaikų globos namai 2017 m. gruodžio mėn. paramos tikslais iš UAB „X“ gavo seną pastatą, kurio likutinė vertė – 1 000 Eur. Pastatas bus pradėtas naudoti 2018 metais.

Vaikų globos namai privalo deklaruoti gautą paramą 2017 m. paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478A priede, nurodydami:

A2 ir A3 laukeliuose ‒ paramos teikėjo (įmonės) kodą ir pavadinimą;

A4 laukelyje ‒ materialinės vertybės kodą19 ‒ nekilnojamasis turtas;

A5 laukelyje ‒ materialinėmis vertybėmisgautos paramos vertę ‒ 1 000 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 6 laukelyje automatiškai įrašoma gautos paramos Lietuvoje vertė ‒ 1 000 Eur.

Ilgalaikiu turtu gautos paramos panaudojimas turi būti rodomas tada, kai toks turtas pradedamas naudoti, t. y. 2018 metais. 2017 metų paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitosIV dalyje „Gautos paramos panaudojimas“ paramos panaudojimas nedeklaruojamas, o 33 laukelyje automatiškai įrašomas paramos likutis laikotarpio pabaigoje ‒ 1 000 Eur.


6.2.11. Kitiems LR paramos gavėjams suteiktos paramos deklaravimas


Viešoji įstaiga, įregistruota paramos gavėja, suteikė paramą religinei bendruomenei, t. y. bažnyčios renovacijai pervedė 2 000 Eur. Religinei bendruomenei suteiktas paramos gavėjo statusas.

Viešoji įstaiga privalo deklaruoti suteiktą paramą 2017 m. paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478C priede, nurodydama:

C2 ir C3 laukeliuose ‒ paramos gavėjo (įmonės) kodą ir pavadinimą;

C7 laukelyje ‒ suteiktą pinigais paramos sumą‒ 2 000 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 29 eilutės B stulpelyje automatiškai įrašoma suteiktos paramos Lietuvoje vertė ‒ 2 000 Eur.


6.2.12. Suteiktos paramos deklaravimas, kai kiekvienam gavėjui skirta parama neviršija vieno MGL dydžio


Viešoji įstaiga, įregistruota paramos gavėja, 2017 metais paramos tikslais perdavė vaikų darželiui knygas, kurių vertė ‒ 32 Eur. Knygos įsigytos iš paramos lėšų. Vaikų darželiui suteiktas paramos gavėjo statusas.

Per metus suteiktos paramos vertė vienam paramos gavėjui neviršijo vieno MGL (bazinė socialinė išmoka 2017 m. ‒ 38 Eur), todėl turi būti deklaruojama paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 30 eilutės A stulpelyje, nurodant materialinių vertybių, perduotų paramos tikslais, vertę ‒ 32 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478C priede neįrašomi duomenys apie suteiktą paramą, kurios vertė vienam paramos gavėjui mažesnė kaip vienas MGL (bazinė socialinė išmoka 2017 m. ‒ 38 Eur) per metus.


6.2.13. Suteiktos labdaros deklaravimas


Paramos ir labdaros fondas (paramos gavėjas) 2017 m. Lietuvoje skurstantiems asmenims išdalijo maisto paketų už 15 000 Eur. Parama maisto prekėmis buvo gauta 2017 m. iš įvairių Lietuvos paramos teikėjų.

Paramos ir labdaros fondas privalo deklaruoti gautą paramą paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478A priede pagal kiekvieną paramos teikėją.

2017 m. suteikta labdara (išdalintų maisto prekių vertė) fiziniams asmenims deklaruojama paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 32 laukelyje, nurodant 15 000 Eur.


6.2.14. Iš nuosavų lėšų suteiktos paramos deklaravimas


Viešoji įstaiga, įregistruota paramos gavėja, 2017 m. asociacijai paramos tikslais suteikė konsultavimo paslaugas, kurių vertė (t. y. darbuotojo darbo užmokesčio dalis) ‒ 200 Eur. Darbuotojui darbo užmokestis mokamas iš nuosavų lėšų (vykdomos ekonominės veiklos pajamų). Asociacijai suteiktas paramos gavėjo statusas.

Viešoji įstaiga privalo deklaruoti suteiktą paramą 2017 m. paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos FR0478D priede, nurodydama:

D2 ir D3 laukeliuose ‒ paramos gavėjo (asociacijos) kodą ir pavadinimą;

D8 laukelyje ‒ suteiktą paslaugomis paramos sumą‒ 200 Eur.

Paramos gavimo ir teikimo metinės ataskaitos (FR0478 forma) 34 laukelyje automatiškai įrašoma suteiktos paramos Lietuvoje vertė ‒ 200 Eur.

7.1. JURIDINIŲ ASMENŲ DUOMENYS APIE FIZINIAMS ASMENIMS SUTEIKTAS, IŠ JŲ GAUTAS IR GRĄŽINTAS PASKOLAS, ĮSISKOLINIMUS, SUSIJUSIUS SU ATSKAITINGAIS FIZINIAIS ASMENIMIS, GAUTAS DALYVIŲ ĮMOKAS IR APIE IŠMOKAS UŽSIENIO JURIDINIAMS ASMENIMS UŽ SUTEIKTAS PASLAUGAS

7.1.1. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės suteiktas paskolas?

7.1.2. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonei grąžintas paskolas?

7.1.3. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės gautas paskolas?

7.1.4. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės grąžintas paskolas?

7.1.5. Kokiais atvejais reikia deklaruoti atskaitingų asmenų įsiskolinimus įmonei?

7.1.6. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės dalyvių įnašus?

7.1.7. Kokiais atvejais reikia deklaruoti užsienio įmonių suteiktas paslaugas?

7.1.8. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti užsienio įmonių suteiktų paslaugų?

7.1.9. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti įmonės suteiktų paskolų?

7.1.10. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti atskaitingų asmenų įsiskolinimų įmonei?

7.1.11. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti dalyvių įnašų?

7.1.12. Kaip deklaruoti nuolatiniam Lietuvos gyventojui suteiktą paskolą?

7.1.13. Kaip deklaruoti fizinio asmens dalimis grąžinamą paskolą?

7.1.14. Kaip deklaruoti gautą paskolą iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo?

7.1.15. Kaip deklaruoti įmonės grąžinamą paskolą fiziniam asmeniui?

7.1.16. Kaip deklaruoti įmonės įsiskolinimą atskaitingam asmeniui?

7.1.17. Kaip deklaruoti individualios įmonės savininko įnašus?

7.1.18. Kaip deklaruoti užsienio įmonės suteiktas paslaugas Lietuvoje?

7.1.1. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės suteiktas paskolas?


Įmonė 2017 metais suteikė paskolą darbuotojui. Paskolos sutartyje nurodyta bendra paskolos suma 1 300 Eur. Paskola buvo išmokėta dalimis: 300 Eur liepos 3 d., 500 Eur liepos 12 d. ir 500 Eur liepos 17 dieną. Įmonė privalo deklaruoti suteiktą paskolą fiziniam asmeniui 2017 metais pranešimo FR0711 formoje, nes bendra paskolos suma fiziniam asmeniui, nurodyta paskolos sutartyje ir faktiškai išmokėta 2017 metais, yra didesnė kaip 600 Eur.


7.1.2. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonei grąžintas paskolas?


Fizinis asmuo 2017 metais grąžino įmonei dalį paskolos – 300 Eur – pagal paskolos sutartį, sudarytą 2016 metais. 2017 metais įmonė privalo deklaruoti fizinio asmens grąžintą paskolos dalį pranešimo FR0711 formoje, neatsižvelgdama į grąžintos sumos dydį.


7.1.3. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės gautas paskolas?


Įmonės vadovas 2017 m. rugsėjo mėn. savo lėšomis apmokėjo 3 000 Eur už įmonės vardu įsigytas prekes. Įmonė dėl pinigų stokos neturėjo galimybės grąžinti vadovui pinigų pagal pateiktą avanso ataskaitą, todėl 2017 m. spalio mėn. sudarė paskolos sutartį pusei metų. 2017 metais įmonė privalo deklaruoti iš fizinio asmens gautą paskolą pranešimo FR0711 formoje, nes bendra fizinio asmens paskolos suma, nurodyta paskolos sutartyje ir faktiškai gauta 2017 metais, yra didesnė kaip 600 Eur.


7.1.4. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės grąžintas paskolas?


Pagal 2016 metais sudarytą paskolos sutartį įmonė buvo skolinga įmonės akcininkui 10 000 Eur. 2017 metais akcininkas nusprendė padengti įmonės patirtus nuostolius – 7 000 Eur – iš pinigų sumos, kurią įmonė jam skolinga pagal paskolos sutartį. Pagal pasirašytą susitarimą, mažinama paskolos suma ir akcininko įnašu dengiami įmonės patirti nuostoliai. 2017 m. pranešimo FR0711 formoje įmonė privalo deklaruoti fiziniam asmeniui grąžintą paskolos dalį – 7 000 Eur, –  neatsižvelgdama į grąžintos sumos dydį ir faktą, kad pinigai nebuvo fiziškai išmokėti, o tik užskaityti kaip akcininko įnašas.


7.1.5. Kokiais atvejais reikia deklaruoti atskaitingų asmenų įsiskolinimus įmonei?


Įmonėje atskaitingu asmeniu paskirtas darbuotojas darbo dienos pabaigoje turi surinkti grynuosius pinigus iš prekybos vietų ir privalo įnešti juos į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą banke. 2017 m. gruodžio 31 d. atskaitingas asmuo nespėjo įnešti pinigų į banko sąskaitą, o tai padarė tik 2018 m. sausio 2 dieną. Apskaitos duomenimis, atskaitingas asmuo 2017 m. gruodžio 31 d. skolingas įmonei 15 000 Eur. Įmonė privalo deklaruoti fizinio asmens įsiskolinimą  pranešimo FR0711 formoje, nes įsiskolinimo suma 2017 m. gruodžio 31 d. lygi 15 000 Eur.


7.1.6. Kokiais atvejais reikia deklaruoti įmonės dalyvių įnašus?


Individualios įmonės savininkas per 2017 metus du kartus įnešė įnašus po 10 000 Eur, o išsiėmė 5 000 Eur. 2017 m. pranešimo FR0711 formoje įmonė privalo deklaruoti įmonės dalyvio (IĮ savininko) įnašus – 20 000 Eur – , nes vieno fizinio asmens per kalendorinius metus įmokėta įmokų suma yra didesnė kaip 15 000 Eur.


7.1.7. Kokiais atvejais reikia deklaruoti užsienio įmonių suteiktas paslaugas?


Lietuvos įmonė užsakė langų ir durų montavimo paslaugas iš Latvijos įmonės. Latvijos įmonė 2017 metais montavo langus ir duris Lietuvos teritorijoje skirtinguose objektuose ir per metus išrašė sąskaitų už 12 000 Eur. Per šiuos metus Latvijos įmonei sumokėta 16 000 Eur už darbus, atliktus 2016‒2017 metais. Pranešimo FR0711 formoje įmonė privalo deklaruoti užsienio juridinio asmens suteiktų paslaugų vertę – 16 000 Eur, – nes užsienio įmonei  Lietuvos teritorijoje suteiktas paslaugas 2017 metais išmokėtos išmokos suma yra didesnė kaip 15 000 Eur.


7.1.8. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti užsienio įmonių suteiktų paslaugų?


1 praktinė situacija

Lietuvos įmonė užsakė statybos darbų paslaugas iš Latvijos įmonės, kuri turi Lietuvoje registruotą buveinę. Lietuvos įmonė neturi deklaruoti užsienio juridinio asmens suteiktų paslaugų vertės pranešimo FR0711 formoje, nes užsienio įmonė įregistruota mokesčių mokėtoja Lietuvoje.
2 praktinė situacija
Lietuvos įmonė 2017 metais pirko programavimo paslaugas iš Estijos įmonės, kuri nėra registruota Lietuvoje mokesčių mokėtoja, ir paslaugas suteikė nuotoliniu būdu. Lietuvos įmonė neturi deklaruoti užsienio juridinio asmens suteiktų paslaugų vertės pranešimo FR0711 formoje, nes užsienio įmonė paslaugas suteikė interneto ryšio priemonėmis ir fiziškai neteikė paslaugų Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3 praktinė situacija
Lietuvos įmonė 2017 metais pirko prekių pervežimo paslaugas iš Lenkijos įmonės, kuri nėra registruota mokesčių mokėtoja Lietuvoje. Prekės buvo vežamos į Lietuvą iš įvairių ES šalių. Šiuo atveju laikoma, kad dalis paslaugų suteikta Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau 2017 metais už paslaugas sumokėta tik 7 250 Eur.
Lietuvos įmonė neturi deklaruoti užsienio juridinio asmens suteiktų paslaugų vertės pranešimo FR0711 formoje, nes užsienio įmonei  suteiktas paslaugas Lietuvos teritorijoje išmokėtos išmokos suma 2017 metais yra mažesnė kaip 15 000 Eur.

7.1.9. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti įmonės suteiktų paskolų?


Įmonė 2017 metais suteikė paskolą akcininkui ‒ 500 Eur. Įmonė neprivalo deklaruoti suteiktos paskolos fiziniam asmeniui 2017 m. pranešimo FR0711 formoje, nes bendra paskolos suma yra mažesnė kaip 600 Eur.


7.1.10. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti atskaitingų asmenų įsiskolinimų įmonei?


1 praktinė situacija

Įmonėje atskaitingu asmeniu paskirtas darbuotojas per 2017 metus iš įmonės gavo 20 000 Eur, kad sumokėtų už įmonės vardu perkamas prekes ir paslaugas, tačiau 2017 m. gruodžio 31 d. liko atskaitingo asmens skola – 628 Eur. Įmonė neprivalo deklaruoti fizinio asmens įsiskolinimo  pranešimo FR0711 formoje, nes įsiskolinimo suma 2017 m. gruodžio 31 d. yra mažesnė kaip 15 000 Eur.
2 praktinė situacija
Įmonės atskaitingų asmenų įsiskolinimas 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 16 200 Eur, tačiau kiekvieno atskaitingo asmens skola įmonei neviršija 15 000 Eur. Įmonė neprivalo deklaruoti fizinio asmens įsiskolinimo pranešimo FR0711 formoje, nes vieno fizinio asmens įsiskolinimo suma 2017 m. gruodžio 31 d. yra mažesnė kaip 15 000 Eur.


7.1.11. Kokiais atvejais nereikia deklaruoti dalyvių įnašų?


2017 metais akcininkų sprendimu įmonės įstatinis kapitalas padidintas nuo 2 900 Eur iki 20 000 Eur. Trys įmonės akcininkai (fiziniai asmenys) įnešė 17 100 Eur, tačiau nė vieno akcininko įnašo suma neviršijo 15 000 Eur. Įmonė neprivalo deklaruoti įmonės dalyvio (akcininko) įnašų pranešimo FR0711 formoje, nes nė vieno fizinio asmens per kalendorinius metus įmokėta įmokų suma neviršijo 15 000 Eur.


7.1.12. Kaip deklaruoti nuolatiniam Lietuvos gyventojui suteiktą paskolą?


Įmonė 2017 metais suteikė paskolą darbuotojui, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma yra 5 000 Eur su 5 proc. metinių palūkanų norma. Paskolos grąžinimo terminas ‒ 2019 m. birželio 30 diena. Paskola išmokėta 2017 m. liepos 3 dieną. Pranešimo FR0711 formos FR0711A priede įmonė privalo deklaruoti fiziniam asmeniui suteiktą paskolą, nurodydama:

A3 laukelyje ‒ asmens kodą;
A4 laukelyje ‒ asmens vardą ir pavardę;
A5 laukelyje ‒ gyvenamosios vietos adresą;
A8 laukelyje ‒ paskolos suteikimo datą ‒ 2017-07-03;
A9 laukelyje ‒ numatomą paskolos grąžinimo datą ‒ 2019-06-30;
A10 laukelyje ‒ suteiktos paskolos sumą ‒ 5 000 Eur;
A11 laukelyje ‒ priklausančią sumokėti palūkanų sumą ‒ 123 Eur (už 2017 m. apskaičiuota palūkanų suma – 122,60 Eur – apvalinama iki sveikojo skaičiaus).
 
7.1.13. Kaip deklaruoti fizinio asmens dalimis grąžinamą paskolą?


2015 m. įmonė suteikė darbuotojui paskolą. Pagal sutarties sąlygas iš darbuotojui priklausančio išmokėti darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį grąžinama (užskaitoma) po 150 Eur paskolos, o palūkanų suma, priskaičiuota einamaisiais metais, užskaitoma iš gruodžio mėn. darbo užmokesčio sumos. 2017 metais kiekvieno mėnesio 15 d. buvo užskaitomas paskolos dalies (150 Eur) grąžinimas, palūkanų suma (100 Eur) užskaityta gruodžio 29 dieną.

2017 m. pranešimo FR0711 formos FR0711B priede įmonė privalo deklaruoti fizinio asmens grąžintą paskolos dalį, duomenis nurodydama vienoje eilutėje:
B3 laukelyje ‒ asmens kodą;
B4 laukelyje ‒ asmens vardą ir pavardę;
B5 laukelyje ‒ gyvenamosios vietos adresą;
B8 laukelyje ‒ paskolos susigrąžinimo datą ‒ 2017-12-29;
B9 laukelyje ‒ sugrąžintos paskolos sumą ‒ 1 800 Eur;
B10 laukelyje ‒ sumokėtų palūkanų sumą ‒ 100 Eur.


7.1.14. Kaip deklaruoti gautą paskolą iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo?


2017 metais įmonė gavo paskolą iš akcininko, kuris yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas (gyvena Latvijoje). Paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma – 10 000 Eur. Palūkanų mokėjimas nenumatytas (beprocentė paskola). Paskolos grąžinimo terminas ‒ per 30 dienų pareikalavus grąžinti paskolą. Paskola gauta 2017 m. vasario 6 dieną. 2017 m. pranešimo FR0711 formos FR0711C priede įmonė privalo deklaruoti iš fizinio asmens gautą paskolą, nurodydama:

C2 laukelyje ‒ valstybės kodą, kurioje šis fizinis asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju, ‒ LV;
C3 laukelyje ‒ asmens kodą;
C4 laukelyje ‒ asmens tapatybę patvirtinančio dokumento seriją ir numerį ‒ D XX123456;
C5 laukelyje ‒ gyvenamosios vietos adresą;
C8 laukelyje ‒ paskolos gavimo datą ‒ 2017-02-06;
C9 laukelyje ‒ numatomą paskolos grąžinimo datą (nepildoma, nes šiuo atveju sutartyje paskolos grąžinimo data nėra tiksliai įvardyta);
C10 laukelyje ‒ gautos paskolos sumą ‒ 10 000 Eur;
C11 laukelyje ‒ priklausančią sumokėti palūkanų sumą ‒ 0, nes gauta beprocentė paskola.


7.1.15. Kaip deklaruoti įmonės grąžinamą paskolą fiziniam asmeniui?

Įmonė 2016 metais gavo paskolą iš akcininko, kuris yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas (gyvena Latvijoje). Paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma – 15 000 Eur. Palūkanų mokėjimas nenumatytas (beprocentė paskola). Paskola grąžinta 2017 m. balandžio 25 dieną. 2017 metais pranešimo FR0711 formos FR0711D priede įmonė privalo deklaruoti fiziniam asmeniui grąžintą paskolą, nurodydama:
D2 laukelyje ‒ valstybės kodą, kurioje šis fizinis asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju, ‒ LV;
D3 laukelyje ‒ asmens kodą;
D4 laukelyje ‒ asmens tapatybę patvirtinančio dokumento seriją ir numerį ‒ D XX123456;
D5 laukelyje ‒ gyvenamosios vietos adresą;
 
D8 laukelyje ‒ paskolos grąžinimo datą ‒ 2017-04-25;
D9 laukelyje ‒ sugrąžintos paskolos sumą ‒ 15 000 Eur;
D10 laukelyje ‒ sumokėtų palūkanų sumą ‒ 0, nes gauta beprocentė paskola.
 

7.1.16. Kaip deklaruoti įmonės įsiskolinimą atskaitingam asmeniui?

 
Įmonės skola įmonės vadovui už pirktas prekes 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 17 050 Eur. Pranešimo FR0711 formos FR0711E priede įmonė privalo deklaruoti įsiskolinimą atskaitingam fiziniam asmeniui, nurodydama:
E3 laukelyje ‒ asmens kodą;
E4 laukelyje ‒ asmens vardą ir pavardę;
E5 laukelyje ‒ gyvenamosios vietos adresą;
E8 laukelyje ‒ įmokos kodą iš pranešime pateikiamo sąrašo ‒ 02 juridinio asmens įsiskolinimo suma;
E9 laukelyje ‒ įsiskolinimo sumą ‒ 17 050 Eur.


7.1.17. Kaip deklaruoti individualios įmonės savininko įnašus?


Individualios įmonės savininkas per 2017 metus du kartus įnešė įnašus po 10 000 Eur, o išsiėmė 5 000 Eur. Pranešimo FR0711 formos FR0711E priede įmonė privalo deklaruoti 2017 metų įmonės dalyvio (IĮ savininko) įnašus  – 20 000 Eur, – , nurodydama:

E3 laukelyje ‒ savininko asmens kodą;
E4 laukelyje ‒ savininko asmens vardą ir pavardę;
E5 laukelyje ‒ savininko gyvenamosios vietos adresą;
E8 laukelyje ‒ įmokos kodą iš pranešime pateikiamo sąrašo ‒ 05 kitos dalyvių įmokos;
E9 laukelyje ‒ įnašo sumą ‒ 20 000 Eur.

7.1.18. Kaip deklaruoti užsienio įmonės suteiktas paslaugas Lietuvoje?

Lietuvos įmonė užsakė langų ir durų montavimo paslaugas iš Latvijos įmonės. Latvijos įmonė 2017 metais montavo langus ir duris Lietuvos teritorijoje skirtinguose objektuose ir per metus išrašė sąskaitų už 12 000 Eur. Per šiuos metus Latvijos įmonei sumokėta už darbus, atliktus 2016‒2017 metais. Įmonė privalo deklaruoti užsienio juridinio asmens suteiktų paslaugų vertę, t. y. pagal visus sandorius išmokėtą bendrą sumą – 16 000 Eur – reikia deklaruoti pranešimo FR0711 formos FR0711F priede, nurodant:
F2 laukelyje ‒ valstybės kodą, kurioje šis juridinis asmuo įregistruotas mokesčių mokėtoju, ‒ LV;
F3 laukelyje ‒ įmonės kodą;
F4 laukelyje ‒ įmonės pavadinimą;
F5 laukelyje ‒ buveinės užsienio valstybėje adresą;
F6 laukelyje ‒ paslaugų rūšies kodą iš pranešime pateikiamo sąrašo ‒ 1 statybai būdingų paslaugų veikla;
F7 laukelyje ‒ išmokėtą sumą ‒ 16 000 Eur.