Pačiolis

 
El. parduotuvė

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“


Naujausios žinios ir praktiniai patarimai kiekvieną antradienį!

 

Atsinaujinusiame savaitraštyje skaitysite publikacijas buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės, mokesčių, teisės bei vadybos ir kaštų apskaitos klausimais. Rasite daug praktinių patarimų ir konsultacijų, parengtų advokatų, auditorių, VMI ir kitų kontroliuojančių institucijų atstovų. Be to, savaitraštis pasipildė ir naujomis rubrikomis, skirtomis išmaniosios mokesčių administravimo sistemos praktiniam įgyvendinimui, darbo teisės ir darbo užmokesčio apskaičiavimo pasikeitimams. Aktualios informacijos jame suras ir pelno nesiekiančių įstaigų buhalteriai. Kiekviename numeryje rasite daug kasdienei veiklai naudingos informacijos – mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorių, reglamentų naujienas, svarstomų įstatymų projektus.

Susipažinti su leidinio el. versija galite ČIA

POPIERINĖS VERSIJOS KAINA – 141 € 127 € (įskaičiuotas 10,49 € PVM)
Kaina su nuolaida galioja tik sumokėjus iki lapkričio 15 d.

Kaina nuo lapkričio 16 d. – 134 € (įskaičiuotas 11,06 € PVM)

ELEKTRONINĖS VERSIJOS KAINA – 100 € 90 € (įskaičiuotas 15,62 € PVM).
Kaina su nuolaida galioja tik sumokėjus iki lapkričio 15 d.

Kaina nuo lapkričio 16 d. – 95 € (įskaičiuotas 16,49 € PVM)


SAVAITRAŠČIO PRENUMERATORIAI GAUS DOVANŲ:

  • NAUJIENA! Kiekvieną savaitę 2018 metais – išsamų elektroninį leidinį „Mokesčių, apskaitos ir teisės reglamentų naujienlaiškį“;
  • patogius spiralinį bei kišeninį kalendorius;
  • specialų, atnaujintą leidinį „Naudinga informacija buhalteriams“;
  • naudingas buhalterio darbui atmintines;
  • 2012–2017 metų elektroninį straipsnių archyvą.


Galite rinktis popierinę arba elektroninę leidinio versiją.

Leidinio lektroninė versija itin patogi vartotojams – tereikia turėti kompiuterį ir internetą. Ji turi daug pranašumų: elektroninių leidinių prenumeratoriai gali pasirinkti straipsnius pagal leidinio numerį, autorių, straipsnio pavadinimo fragmentą, reikšminį žodį ar žodžių junginį, skaityti straipsnius PDF formatu ir juos atsispausdinti.

Leidžiamas: nuo 2005 metų.

Savaitraščio apimtis: 4048.

Periodiškumas: išeina kiekvieną antradienį. Liepos–rugpjūčio numeriai išeina kas antrą savaitę.

Platinamas: tik prenumeratos būdu.

PAGRINDINĖS SAVAITRAŠČIO RUBRIKOS:

APSKAITA, APSKAITOS ORGANIZAVIMAS. Žinomi apskaitos, audito ir apskaitos organizavimo specialistai aiškina ir nagrinėja atskirus buhalterinės apskaitos aspektus, kaip organizuoti apskaitą, rengti finansinę atskaitomybę ir kt.

MOKESČIŲ LABIRINTUOSE. 
Spausdinami mokesčių specialistų parengti straipsniai apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo ypatumus.

BUHALTERINĖ VADYBOS IR KAŠTŲ APSKAITA.
 Šios srities patyrę specialistai pataria, kaip tinkamai apskaityti kaštus, kalkuliuoti produktų savikainą, organizuoti menedžmento apskaitą, kaip formuoti vadybai tinkamą informaciją ir kt.

TEISĖ. 
Teisininkai aiškina įvairius įmonių, darbo, mokesčių teisės klausimus.

AKTUALIJOS. 
Aiškinama, kaip taikyti apskaitos ir mokesčių įstatymų nuostatas ir rasti atsakymus į klausimus, su kuriais buhalteriai susiduria kasdieniame darbe. Patariama, kaip įgyvendinti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Informuojama apie audito įmonių veiklą ir audito priežiūros kontrolę.

SPECIALISTAI PATARIA. 
UAB „Pačiolis“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir teisės specialistų konsultacijos.

NAUDINGA INFORMACIJA. 
Spausdinamas mokesčių, deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius, pateikiami VMI raštai, reglamentų naujienos. Visa tai padės teisingai tvarkyti apskaitą, laiku deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

REDAKCIJA, PADĖK. 
Spausdinami skaitytojų prašymai padėti susivokti apskaitos ir mokesčių labirintuose, pateikiami specialistų atsakymai į juos.

PSICHOLOGAS PATARIA. 
Psichologijos specialistai pataria, kaip bendrauti su vadovais ir kolegomis, spręsti darbe kylančias psichologines problemas.

LAISVALAIKIS. 
Pateikiami straipsniai iš mokesčių ir apskaitos istorijos, pasakojama apie žinomus finansininkus, buhalterius, aprašomi ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių įdomūs sukčiavimo atvejai, atskleidžiama skaičių reikšmė įvairiose gyvenimo srityse ir kt.
KAIP PRENUMERUOTI?
  • Prenumeruoti internetu.
  • Mokėti tiesioginiu pavedimu, nepamiršti nurodyti leidinio kodo ir pristatymo adreso. (Įmonės rekvizitai: UAB „Pačiolio prekyba“, įmonės kodas 300807502, atsiskaitomoji sąskaita LT347044060005977111 AB SEB banke).
  • Kreiptis į pardavimo vadybininką telefonu (8 5) 2700 636 arba el. paštu prenumerata(eta)paciolis.lt.
  • Prenumeruoti UAB „Pačiolio prekyba“ knygyne adresu, Kalvarijų g. 129 Vilnius (Darbo laikas: I-IV 8.00 – 17.00 val., V 8.00 – 15.45 val.).
  • Prenumeruoti Lietuvos pašto skyriuose.
  • Prenumeruoti platinimo tarnybose
  • Norėdami prisijungti prie elektroninės leidinio versijos, mokėjimo pavedime nurodykite savo el. pašto adresą.
LEIDINIŲ PRISTATYMAS
  • Leidinių pristatymas nemokamas.
  • Prenumeratorius privalo pateikti visą reikalingą informaciją: leidinio kodą ir tikslų pristatymo adresą, kad prenumeratos užsakymas būtų kokybiškai įvykdytas. Jeigu informacija bus neišsami arba netiksli, Leidėjas negalės tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų.
  • Pasikeitus adresui prenumeratorius turi parašyti el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt, nurodyti, kokio leidinio, kam ir kokiu adresu buvo užsakyta prenumerata ir koks naujas pristatymo adresas.

Prenumeratorius, turintis pretenzijų dėl leidinio pristatymo, privalo kreiptis el. paštu: prenumerata(eta)paciolis.lt (nurodyti prenumeratos gavėjo duomenis, leidinio pavadinimą ir surašyti pretenziją) arba telefonu (8 5) 210 1255.

Aktualus straipsnis

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 10 16

Darbo sutarties su darbuotoju nutraukimas, nesant Darbo kodekse nurodytų atleidimo priežasčių

Darbuotojai, auginančiai vaiką iki pusės metų amžiaus, taikoma ypatinga apsauga, užtikrinanti, kad darbdavys nutraukti darbo sutartį su tokia darbuotoja galės tik išimtiniais atvejais arba pačios darbuotojos iniciatyva.

– Naujai priimtas Darbo kodeksas, kaip ir ankstesnysis, siekia užtikrinti tam tikrų socialiai itin pažeidžiamų grupių darbuotojų apsaugą, apriboti darbdavio teisę ir galimybę su tokiais darbuotojais nutraukti darbo santykius. Viena tokių grupių – nėščiosios bei ką tik gimusius vaikus auginančios mamos. Įstatymų leidėjai numatė, kad darbuotojas, patenkančias į šią grupę, atleisti iš darbo gana sudėtinga, nes taikoma daug apribojimų.

Pirma, kodeksas įtvirtina, kokiais teisiniais pagrindais tokios darbuotojos gali būti atleistos iš darbo. Nustatyta, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta: a) šalių susitarimu; b) darbuotojos iniciatyva (jos prašymu, tiek esant svarbioms aplinkybėms, tiek ir jų nesant); c) darbuotojos iniciatyva išbandymo metu; d) nesant darbo sutarties šalių valios; e) kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Kitais pagrindais (pvz., darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia) nutraukti darbo sutartį draudžiama. Toks darbo santykių nutraukimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.

Kodeksas nustato, kad nuo to momento, kuomet darbdavys sužino apie darbuotojos nėštumą (pabrėžtina, kad šiuo atveju sužinojimas siejamas ne su žodiniu pasakymu apie laukimosi faktą, bet kalba eina apie sužinojimą, kuomet darbdaviui pateikiama gydytojo pažyma apie darbuotojos nėštumą), iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali ne tik nutraukti darbo santykių savo iniciatyva ar valia, bet negali ir įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu pradžioje nurodyta, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. 

Dar viena svarbi nuostata – jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.


Šio numerio temos:

VIRŠVALANDŽIAI:

KADA JIE ATSIRANDA, KAIP UŽ JUOS ATLYGINTI (1)

Naujojo Darbo kodekso nuostatos

Kad ir kaip įmonių vadovai stengtųsi organizuoti darbą tiksliai darbo sutartyse sutartu laiku, ne visada pavyksta išvengti nukrypimų. Siekiant laiku įvykdyti įmonės prisiimtus darbus, užtikrinti sklandžią įmonės veiklą ar pavaduoti darbe nesančius darbuotojus, kartais vadovai nurodo kai kuriems darbuotojams dirbti ilgiau, nei sutarta jų darbo sutartyse ar suplanuota darbo grafikuose. Tačiau viršvalandžiai neatsiranda tiesiog todėl, kad darbuotojas sugalvojo dirbti ilgiau arba įmonė sudarė darbuotojo darbo grafiką, neatsižvelgdama į darbo sutartyje sutartą darbo laiko normą. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato gana aiškius darbo bei poilsio režimo reikalavimus.

LAIKAS AIŠKINTIS SANTYKIUS SU ATSKAITINGAIS ASMENIMIS (1) 

Atliekant įmonėje kasmetinę inventorizaciją, būtina patikrinti atskaitingų asmenų įsiskolinimus įmonei, taip pat turi būti įvertintos įmonės skolos atskaitingiems asmenims. Tai ne tik formalus veiksmas, nustatytas Inventorizacijos taisyklėse, bet ir svarbi vidinės kontrolės priemonė. O jeigu vienos šalies įsiskolinimas kitai viršys 15 000 eurų, tai yra ir mokesčių administravimo priemonė, nes apie tokius įsiskolinimus privalu pranešti mokesčių administratoriui.

Kiti šio numerio straipsniai:

– Kam be reikalo vargti patiems, kai jau viskas už jus padaryta;

– Pataria „Sodros“ specialistai: ką apie ligos išmoką turi žinoti individualios veiklos vykdytojai;

– Ir smulkios įmonės gali patirti stambią žalą;

– Programa „Excel“ (25). Datų ir laiko funkcijos weekday, hour, minute, second, networkdays, workday;

– Atostogų laiko žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultacijos;

– VMI raštai;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius;

– Nuo šiol apie gyventojų teisę į GPM permoką VMI primins asmeniškai.

 

Savaitraštis „Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 2017 10 11

Įvairių išmokų darbuotojams apskaita pagal VAS reikalavimus 

auditorius Gintautas Deveikis

Įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas daug ką pakeitė ne tik darbo santykių reglamentavimo, bet ir darbo apmokėjimo srityse: pakito atostogų trukmės apskaičiavimo principai, išeitinės išmokos apskaičiavimas, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, viršvalandžių apmokėjimas ir daug kitų nuostatų. Net ir praėjus trims mėnesiams nuo naujojo reglamento taikymo, vis dar yra neatsakytų klausimų, kurie daugiausiai susiję su konkrečių sumų apskaičiavimu. Vis dėlto ne mažiau svarbu teisingai užregistruoti šias sumas apskaitoje. Darbo užmokesčio ir kitų išmokų darbuotojams apskaitą reglamentuoja beveik dešimtmetį galiojantis 31-asis VAS „Atlygis darbuotojui“. Nors tai yra kasdienės kiekvienos įmonės operacijos, tačiau vis dar nemažai buhalterių minėto standarto net nėra skaitę. Straipsnyje apžvelgsime svarbiausias jo nuostatas bei taikymą pagal naująjį Darbo kodeksą.

Atlygis darbuotojui, kaip teigiama 31-ajame VAS pateiktame apibrėžime, laikomas „bet koks atlygis įmonės darbuotojui už atliktą darbą“, todėl pagal šio standarto nuostatas turėtume apskaityti ne tik darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, bet ir kitas jam prilygintas išmokas bei darbo įstatymuose numatytus mokėjimus. Pavyzdžiui, visi nuo darbo užmokesčio apskaičiuojami mokesčiai, atostoginiai, premijos, darbdavio mokamos ligos ir kitos pašalpos, priemokos už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, išeitinės išmokos, darbuotojams nemokamai teikiamos paslaugos ir kt.

Nors standarte išskirtos net keturios skirtingos atlygio kategorijos (trumpalaikis atlygis, ilgalaikis atlygis, akcijų vertę pagrįstas atlygis bei išeitinės kompensacijos), tačiau dažniausiai praktikoje susiduriama tik su dviem – trumpalaikiu atlygiu (apimančiu darbo užmokestį ir daugelį kitų priemokų) bei išeitinėmis kompensacijomis. Ilgalaikio atlygio klasikinis pavyzdys – papildomos pensijos, kurias įmonė įsipareigoja mokėti savo buvusiems darbuotojams. Ši vakarų šalyse gana populiari darbuotojų lojalumą skatinanti priemonė Lietuvoje retenybė. Gal kiek dažniau mūsų įmonės nusprendžia sumokėti savo vadovaujančių darbuotojų gyvybės draudimo įmokas. Pagal 31-ąjį VAS, tokios sumos taip pat laikomos darbuotojų ilgalaikiu atlygiu, standarte dar vadinamu apibrėžtų įmokų planais. Jeigu pagal tokias gyvybės draudimo sutartis naudos gavėjas yra darbuotojas, įmonės sumokamos įmokos priskiriamos sąnaudoms. Pažymėtina, kad jos laikytinos su darbo santykiais susijusiomis sąnaudomis, nes savo ekonomine prasme tai yra atlygio forma. O kai pagal gyvybės draudimo sutartis naudos gavėjas yra darbdavys, ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms priskiriama ne visa sumokėtų įmokų suma. Šios draudimo rūšies ypatumas tas, kad ji apima du skirtingus sandorius, – asmens gyvybės draudimą ir investavimą. Todėl ir draudimo įmokos susideda iš kelių elementų: draudimo rizikos įmokų, administracinių mokesčių ir investavimui skirtos sumos. Įmokos dalis, skirta gyvybei apdrausti, ir sumokėti sutarties administraciniai mokesčiai laikomi ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, o investavimui skirta įmokų dalis turi būti pripažinta finansiniu turtu. Toks požiūris pagrįstas aplinkybe, jog, pasibaigus sutarčiai, įmonė turėtų atgauti bent dalį sumokėtų įmokų, todėl neteisinga visus sumokėtus pinigus priskirti sąnaudoms.

Kokia draudimo įmokų dalis skiriama kiekvienam iš išvardytų tikslų, nurodoma draudimo bendrovės metinėse ataskaitose. Pagal jas įmonė ir turėtų apskaičiuoti finansiniam turtui priskirtiną įmokų dalį. Finansinio turto apskaitą reglamentuojantis 18-asis VAS „Finansinis turtas“ reikalauja tokias investicijas apskaityti tikrąja verte. Tai reiškia, kad sumokėtų įmokų sumą metų pabaigoje reikia patikslinti atsižvelgiant į jos investicinę grąžą. Draudimo bendrovių pateikiamose ataskaitose būna nurodyta ne tik bendra sumokėtų įmokų, bet ir jų išperkamoji suma – kiek pinigų įmonė atgautų, jeigu sutartis baigtųsi dabar. Tai ir yra šio finansinio turto tikroji vertė. Susidaręs skirtumas pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis.

Šitokia gyvybės draudimo įmokų apskaitos tvarka iš esmės skiriasi nuo taikomos apskaičiuojant pelno mokestį. Pagal Pelno mokesčio įstatymą, visos draudimo įmokos, nepaisant draudimo rūšies, bendra tvarka laikomos ataskaitinio laikotarpio leidžiamais atskaitymais. Pasibaigus draudimo sutarčiai, mokamos išmokos yra apmokestinamos. Nenuostabu, kad daug buhalterių tokią gyvybės draudimo įmokų apskaitos metodiką taiko ir finansinėje apskaitoje, visas draudimo įmokas iš pradžių pripažindami ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Taip išvengiama apskaitos ir mokesčių skirtumų, tačiau iškraipomi finansinių ataskaitų duomenys bei apskaičiuojamas neteisingas veiklos rezultatas.

Trumpalaikis atlygis

Kaip minėta, dažniausiai taikomos išmokų rūšys, pagal 31-ajame VAS pateiktą klasifikaciją priskiriamos trumpalaikiam atlygiui. Minėtame standarte trumpalaikiu atlygiu vadinamas tas, kuris išmokamas per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, per kurį darbuotojas atliko darbą (užsidirbo atlygį), pabaigos. Dažniausiai tai įprastinis darbo užmokestis. Pažymėtina, kad net ir tais išimtiniais atvejais, kai dėl įmonės sunkios finansinės būklės ar kitų priežasčių darbo užmokestis išmokamas vėliau nei per 12 mėn., šis įsipareigojimas įvertinimo tikslais vis tiek išliks trumpalaikis.

31-ajame VAS pateikti trumpalaikio atlygio pavyzdžiai:

– darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos;

– darbo užmokestis už atostogas;

– kompensacijos už darbo laiką, sugaištą vykdant valstybines ir visuomenines pareigas;

– ligos pašalpa, kurią moka darbdavys;

– darbo užmokesčio priedai, priemokos;

– premijos;

– darbo užmokestis už viršvalandinį darbą;

– darbo užmokestis už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis;

– nepiniginis atlygis, toks kaip sveikatos draudimas, nemokamos prekės ar paslaugos ir pan.

Pagrindinė taisyklė – visų trumpalaikiam atlygiui priskirtinų išmokų sąnaudos turi būti pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį faktiškai buvo atlikti darbai, nepaisant išmokėjimo momento. Ši nuostata nėra nauja, nes ją lemia apskaitoje taikomas kaupimo principas. Pavyzdžiui, jau niekam nekyla abejonių, kurio mėnesio sąnaudoms turėtume priskirti, tarkime, už gruodį priskaičiuotą darbo užmokestį, kuris faktiškai buvo išmokėtas jau kitų metų sausį. Tačiau kitų išmokų atžvilgiu kaupimo principas taikomas ne visada. Turbūt amžinu jau tapo klausimas – ar būtina visoms įmonėms sudaryti kaupimus atostoginiams? Prievolė juos formuoti visoms įmonėms, savo apskaitoje taikančioms kaupimo principą, galioja nuo 1994 metais pradėtos apskaitos reformos pradžios! 31-ajame VAS tas aiškiai įvardyta. Logika paprasta – teisę į atostogas darbuotojas užsidirba dirbdamas, bet ne atostogaudamas. Todėl ir šios išmokos sąnaudomis turi būti pripažįstamos jo darbo mėnesiais. Tai, kad galiojanti atostoginių apskaičiavimo metodika neleidžia iš anksto absoliučiai tiksliai įvertinti būsimos išmokos sumos, nėra kliūtis pripažinti sąnaudas nelaukiant atostogų prašymo.

Atostoginių kaupimai pagal naująjį Darbo kodeksą 

Svarbiausi pakeitimai, kuriuos įteisino naujasis Darbo kodeksas atostogų atžvilgiu, – kitoks atostogų dienų apskaičiavimas bei maksimalus laikotarpis, per kurį, nepasinaudojus atostogų teise, jos pradingsta.

Kalbant apie pačių atostoginių kaupimų sudarymą, faktas, jog nuo liepos 1 d. atostogų dienos yra skaičiuojamos ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis, nelabai ką pakeitė. Be abejo, pakito pati būsimųjų atostoginių apskaičiavimo formulė, nes nebereikia taikyti koeficiento, kuriuo kalendorinės dienos perskaičiuojamos į darbo dienas, pakito ir paties vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Tačiau tai jau sumos apskaičiavimo detalės, nekeičiančios kaupimo esmės.

Kita svarbi naujovė – būtinybė įvertinti ir maksimalų sukauptų atostogų išnaudojimo terminą. Ir ankstesniajame kodekso variante, ir dabartiniame yra įrašyta nuostata, kad atostogas būtina išnaudoti per tris metus, skaičiuojant nuo tų metų, kuriais atostogos buvo užsidirbtos. Tačiau yra ir vienas esminis skirtumas: pagal ankstesnę redakciją, pasibaigus nustatytam trejų metų terminui, neišnaudotos atostogos pradingdavo tik nutraukiant darbo santykius, o jeigu darbuotojai toliau dirbdavo, sukauptomis atostogomis jie galėjo pasinaudoti be apribojimų. Todėl minėtas apribojimas atostoginių formavimui praktiškai nedarė įtakos, nebent įmonė turėjo objektyvių įrodymų, kad dalis darbuotojų, sukaupusių daug nepanaudotų atostogų, nespės jomis pasinaudoti. Tokiais įrodymais galėjo būti paskelbtas darbuotojų atleidimas ir pan.

Pagal naująjį Darbo kodeksą, neišnaudotos atostogos po trejų metų dingsta visiems. Išlyga numatyta tik darbuotojams, kuriems nebuvo suteikta galimybė atostogauti. Tad formuojant kaupimus daugiau kaip prieš trejus metus susikaupusiai atostogų daliai, šių atskaitymų nebereikės. Tiesa, artimiausiais metais mažinti atostoginių kaupimų dar nereikia, nes Darbo kodekso įgyvendinimo įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį darbuotojai gali išnaudoti seniai susikaupusias atostogas. Jis tęsiasi iki 2020 m. liepos 1 d., todėl atostoginių kaupimus dėl šios priežasties turėsime mažinti tik 2020 m. pabaigoje.

Premijos ir kitas skatinimas

Kitas atvejis, kai 31-ajame VAS nustatyta tvarka ne visada taikoma, – premijos. Jeigu premijų skyrimo tvarka įmonėje nepatvirtinta ir jos skiriamos atsitiktinai, kaip papildomas skatinimas už iniciatyvą, gerą darbą ar jubiliejaus proga, tokių premijų pripažinimas sąnaudomis sietinas su vadovo atitinkamo įsakymo išleidimu. Tačiau, jeigu premijos skiriamos už gerus tam tikro laikotarpio veiklos rezultatus, jos turėtų būti pripažintos to ataskaitinio laikotarpio, už kurio veiklos rezultatus skiriamos, sąnaudomis. Ši taisyklė ypač svarbi vadinamosioms metinėms premijoms, kurios skiriamos už metinius rezultatus, – jų suma nustatoma jau metams pasibaigus. Todėl tokios premijos dažniausiai pripažįstamos jau naujo ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Vis dėlto 31-ojo VAS 23 p. skelbia, kad „įmonė turi pripažinti premijų ar kitų priedų ir priemokų sąnaudas ir įsipareigojimą, jeigu ji turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą skirti tokį atlygį darbuotojui ir gali šį įsipareigojimą patikimai įvertinti“. Kitaip tariant, jeigu įmonėje premijavimo už metinius rezultatus tvarka yra numatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo nuostatuose ar kitoje įmonės vidaus tvarkoje, ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra aišku, kad įmonė tokias premijas skirs, taip pat galima bent apytiksliai įvertinti būsimų premijų dydį, jų sąnaudos turi būti pripažintos nelaukiant įmonės vadovo įsakymo. Atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitinio laikotarpio pabaiga apima ne tik gruodžio 31 d., bet ir vadinamąjį poataskaitinių įvykių laikotarpį. Kitaip tariant, jeigu premija už praėjusių metų rezultatus paskiriama dar neparengus praėjusių metų finansinių ataskaitų, jos sąnaudas turėtume įtraukti į praėjusių metų pelno (nuostolių) ataskaitą.

Išeitinės išmokos 

Pagal 31-ojo VAS „Atlygis darbuotojui“ 51 p., išeitinės išmokos pripažįstamos, kai priimamas sprendimas nutraukti darbo santykius su darbuotoju ir jeigu įmonė ketina mokėti išeitines išmokas. Todėl su išeitine išmoka susijusio įsipareigojimo atsiradimas ir atitinkamų sąnaudų pripažinimas turi būti siejamas su darbo santykių nutraukimo teisinių procedūrų pradžia. Tai ypač svarbu, kai darbuotojai atleidžiami metų sandūroje. Pažymėtina, kad darbuotojų atleidimo teisinių procedūrų pradžia sietina ne tik su darbuotojų prašymo nutraukti darbo santykius gavimu ar įspėjimo apie jo būsimą atleidimą įteikimu. Tačiau, jeigu įmonės vadovybė nusprendžia sumažinti darbuotojų skaičių dėl būsimos reorganizacijos, stambių remonto darbų ar kitų išskirtinių priežasčių, toks sprendimas taip pat laikomas darbuotojų būsimo atleidimo pradžia. Be to, numatomos išeitinės išmokos sąnaudomis turi būti pripažintos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį atitinkamas sprendimas buvo priimtas. Jeigu, sudarant finansines ataskaitas (taip pat ir tarpines), dar neįmanoma tiksliai apskaičiuoti išeitinės išmokos dydžio, šiam tikslui sudaromas kaupimas (kaip ir būsimiems atostoginiams). Šis kaupimas numatomoms išeitinėms išmokoms apskaičiuojamas ir sąnaudos pripažįstamos remiantis ta informacija, kuri įmonei buvo žinoma jo sudarymo metu. Jeigu faktinės išmokos suma skirsis nuo sudaryto kaupimo, skirtumu reikės koreguoti faktinio darbo santykių nutraukimo ir išmokos išmokėjimo laikotarpio sąnaudas.

Tokia išeitinių išmokų sąnaudų pripažinimo tvarka skiriasi nuo atitinkamų sumų pripažinimo leidžiamais atskaitymais reikalavimų, nes, apskaičiuojant pelno mokestį, išeitinių išmokų leidžiami atskaitymai susidaro tą mokestinį laikotarpį, kurį darbo santykiai yra nutraukiami ir išmoka faktiškai apskaičiuojama. 


Natūrali netektis įmonės apskaitoje ir mokestinės pasekmės (2)

                     

Nemažai įmonių praranda produkciją (žaliavas, prekes) jų saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo metu. Toks netekimas pripažįstamas sąnaudomis, tačiau pelno mokesčio atžvilgiu ne visos sąnaudos gali mažinti apmokestinamąjį pelną. Apskaičiuojant pelno mokestį, svarbu teisingai nustatyti, ar šiuos praradimus galima priskirti prie leidžiamų atskaitymų. Šiame straipsnyje aptarsime trūkumų, susidariusių dėl natūralios netekties, pripažinimą leidžiamais atskaitymais, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Fizinio asmens bankrotas

Savaitraščio „Buhalterija“ skaitytojai dažnai domisi, kaip vyksta fizinio asmens bankrotas, kiek kainuoja šis procesas, ar bankrutavusiam žmogui kyla sunkumų, norint gauti paskolą ar įsigyti daiktą išsimokėtinai? Į šiuos ir kitus su fizinio asmens bankrotu susijusius klausimus atsako advokato padėjėjas Karolis Kaklys.

Kiti šio numerio straipsniai:

– Išsamių duomenų apie įmonių mokamus atlyginimus viešinimas – įrankis „vokeliams“ ploninti;

– Atsakingas duomenų tvarkymas – kasdienė užduotis;

– Naujovės, kurias būtina žinoti būsto paskolų gavėjams;

– Už likimo valiai paliktus dokumentus su asmens duomenimis grės daug didesnės baudos;

– Kaip išgyventi moteriai moterų kolektyve;

– Prekių nukainojimas;

– UAB „Pačiolis“ specialistų konsultacijos;

– VMI specialistų konsultacijos;

– VDI specialistų konsultacijos;

– Reglamentų naujienos;

– Mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo kalendorius.

Periodas Kaina (Eur) Kiekis Pasirinkite
2018 m. prenumerata
(popierinė versija)
127
2017 m. spalio mėn. Prenumerata
(popierinė versija)
13
2017 m. IV ketv. prenumerata
(popierinė versija)
36
2018 m. prenumerata
(elektroninė versija)
90
6 mėn. prenumerata
(elektroninė versija)
50
3 mėn. prenumerata
(elektroninė versija)
25