Aukščiausios klasės pensijų sistemos

Lietuvoje paaštrėjus diskusijoms, ar galima pasitikėti privačiu kaupimu pensijai, pasaulyje veikiančias pensijų sistemas reguliariai vertinanti JAV konsultacijų bendrovė „Mercer“ aukščiausią A kategoriją „Global Pension Index 2022“ indekse suteikė trims šalims: Islandijai, Nyderlandams ir Danijai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad didžiausią naudą duodančių pensijų sistemų struktūra yra daugiapakopė.

„Visose pirmojo trejetuko šalyse veikia daugiapakopė pensijų sistema, kurioje reikšmingas vaidmuo tenka ne tik valstybei – labai svarbus ir asmeninis indėlis. Vertinant bendrus pensijų sistemos bruožus, pakopų sistema leidžia geriau balansuoti valstybės finansinę naštą ir užtikrina didesnes pajamas senatvėje“, – sako T. Gudaitis.

Čempionė – Islandija

Islandijos pensijų sistemą sudaro valstybės mokama bazinė pensija, siekianti apie 33 proc. buvusio atlyginimo, privalomos profesinių pensijų fondų išmokos (antroji pakopa), kurios sudaro 70 proc. buvusių pajamų, ir savanoriška trečioji pakopa.

Profesiniuose fonduose (antroje pakopoje) privalo dalyvauti visi darbą turintys žmonės nuo 16 iki 70 metų. Darbuotojai šiems fondams skiria iki 4 proc. savo atlyginimo, o darbdaviai prideda dar 11,5 procentų. Kaip ir Lietuvoje, Islandijoje pensijų fonduose kaupiamos lėšos taip pat yra investuojamos.

Nei į bazinę pensiją, nei į antrosios pakopos išmokas Islandijoje negalima pretenduoti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus (67 metų privačiame sektoriuje).

Nuo 2000 metų Islandijoje veikia ir trečiosios pakopos savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai. Jeigu darbuotojas į juos perveda 2–4 proc. mėnesio atlyginimo, darbdavys pagal įstatymą įpareigotas skirti papildomus 2 procentus. Sulaukus 60 metų, galima apsispręsti išsiimti pinigus, išmokos apmokestinamos pajamų mokesčiu, o mirties atveju yra paveldimos.

Sidabriniai Nyderlandai

Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos: pirmoji pakopa ir valstybinė pensija, antroji pakopa (dalyvauja gyventojai ir darbdaviai) ir visiškai savarankiška privati trečioji pakopa.

Didžiausią olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antrojoje pakopoje. Maždaug 90 proc. Nyderlanduose veikiančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose, kuriuose dalyvauja net 90 proc. šalies gyventojų.

Visi antrojoje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antrosios pakopos pensijų fondą, atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Kadangi olandai moka didesnes įmokas į antrosios pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečiąją pakopą renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antrojoje pakopoje. Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys. Valstybė skatina papildomai kaupti trečiojoje pakopoje, suteikdama mokesčių lengvatas įmokoms.

Bronzinė Danija

Danijoje taip pat veikia trys pensijų sistemos pakopos, užtikrinančios galimybę pensijoje gauti pajamas iš skirtingų šaltinių.

Daugiau kaip 80 proc. Danijos gyventojų kaupia lėšas valstybės įsteigtame pensijų fonde ATP, kuris įsteigtas dar 1964 metais. Reguliariai pervesti lėšas į šį fondą yra įpareigoti ir darbdaviai, ir patys gyventojai. Darbdavio dalis sudaro maždaug du trečdalius įmokos, gyventojo – likusį trečdalį. Minimali įmoka per mėnesį sudaro apie 40 eurų, tačiau įprastai ji siekia 10 proc. ir daugiau gaunamo atlygio, o tai sudaro bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Gyventojai taip pat gali pasirinkti kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Skaičiuojama, kad įvairiuose pensijų fonduose sukaupto turto dalis Danijoje siekia daugiau kaip 175 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Danijos pensijų sistema gali užtikrinti santykinai aukštą pakeitimo normą – vidutinė dano pensija siekia arba viršija 80 proc. iki pensijos gautų pajamų.

Suomijos pavyzdys

„Suomijai priskirta B+ kategorija. Čia dirbančiųjų pensiją užtikrina privati pensijų draudimo sistema. Privačiame sektoriuje darbdaviai už savo darbuotojus perveda procentinę dalį nuo pajamų pensijų draudimo bendrovėms ar pensijų fondams, o senatvėje gyventojai iš jų gauna išmokas, kurios tiesiogiai susijusios su jų pajamomis“, – pažymi T. Gudaitis.

Suomijoje viešojo sektoriaus ir savarankiškai dirbantys darbuotojai naudojasi Pay As You Go sistema, kuri veikia ir Lietuvoje.

„Suomiai visą gyvenimą privačioms pensijų draudimo bendrovėms, kurias pasirenka darbdavys, ar jų įsteigtiems pensijų fondams perveda maždaug ketvirtadalį atlyginimo. Žinoma, Lietuvoje tai būtų neįmanoma, užtat Suomijos gyventojų pensijos, palyginti su vidutiniu atlyginimu iki pensijos, yra dvigubai didesnės negu Lietuvoje. Gera pensija kainuoja ir nesusitaupo nieko nedarant“, – teigia T. Gudaitis.

UAB „Idea Prima“ inf.